Šiltu oru besimėgaujantys poilsiautojai socialiniuose tinkluose dalijasi žalios jūros vaizdais. Tiesa, jūra žydi ne visur: Smiltynės pusėje vanduo – švarus, o nuo Palangos iki Šventosios – pakeitęs spalvą. Kauno technologijos universiteto Aplinkosaugos technologijos katedros docentė dr. Inga Urniežaitė LRT.lt pakomentavo, kad ankstyvas žydėjimas gali būti susijęs su klimato kaita ir prasta Baltijos jūros būkle. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nerekomenduoja maudytis žydinčiame vandenyje.
Žydėjimas reiškia intensyvų dumblių ir melsvabakterių (cianobakterijų) dauginimąsi. Tai opi problema uždaroje Baltijos jūroje, kuriai būdinga nedidelė vandens kaita. Be to, aplink jūrą vykdoma aktyvi ūkinė ir pramonės veikla.
„Mūsų Baltijos jūra yra labai jautri jūra, nedidelė, jai būdinga maža vandens kaita, aplink gyvena daug žmonių, yra daug pramonės, dirbamos žemės plotų. Iš visų upių baseinų į jūrą suteka labai daug maistinių medžiagų – azoto ir fosforo, kurie yra pagrindiniai cheminiai elementai, atsakingi už eutrofikaciją arba vandens žydėjimą“, – pasakoja dr. I. Urniežaitė.
Anot mokslininkės, žydėjimą bangomis galime matyti visą vasarą. Vietos, kur dumbliai labiau koncentruojasi, priklauso nuo vyraujančio vėjo ir vandens srovių: vienu metu žalia masė labiau nunešama į Lietuvos pusę, kitu metu – į Švedijos pusę.
„Tos [žydėjimo] zonos atsiranda nuo pat vasaros pradžios, tik jas arba atneša į krantą, arba ne. Jei žalios bangos muša į krantą, tai žmonės iš karto pastebi, o jei žydėjimas yra toliau, tai žmonės nemato. Gal jis jau buvo kelias savaites, bet nepasiekė pakrančių“, – sako pašnekovė.
Klaipėdos universiteto Vandens biogeochemijos ir ekosistemų funkcionavimo tyrimų grupės mokslininkas dr. Tomas Ruginis LRT.lt pakomentavo, kad dumbliams daugintis ypač palankus ramus oras.
„Ypač jei nėra vėjuota, jeigu ramus oras, tada dumbliai būna paviršiuje, nes jiems reikia saulės ir jie gali daugintis“, – sakė mokslininkas.
Anot jo, nieko neįprasto, kad jūra žydi birželio pabaigoje. Tai susiję su vandens temperatūra.
„Žmonės mano, kad anksčiau buvo geriau, bet ir sąlygos buvo kitokios. Visi tokie gamtos reiškiniai yra susiję su temperatūros pokyčiais: kuo greičiau vanduo sušyla, tuo greičiau vyksta procesai. Tas pats ir su vandeniu – vanduo greičiau įšyla, susidaro geriausios sąlygos dumbliams vystytis, tai jie anksčiau ir atsiranda, pavyzdžiui, birželį, o ne liepą. Jei šalta vasara, tai apskritai gali tokio žydėjimo nesimatyti.“
I. Urniežaitės teigimu, svarstant, ar šiemet jūra žydi ne per anksti, reikia prisiminti klimato kaitą.
„Turime kalbėti apie klimato kaitą, kuri tikrai prisideda. Šiltėjant klimatui, vanduo įšyla anksčiau. Šylantis vanduo prisideda prie intensyvesnio eutrofikacijos proceso, – aiškina mokslininkė. – Komentaruose pastebėjau, kad žmonės dalijasi, jog labai šiltas vanduo, lyg vidurvasarį. Ta šiluma patinka ne tik žmonėms, bet ir dumbliams, todėl greičiau vyksta procesai.“
Ar saugu maudytis tokiame vandenyje?
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) LRT.lt informavo, kad maudytis žydinčiame vandenyje nerekomenduojama.
„Vandens žydėjimą dažniausiai sukelia melsvabakterės, kurios gali išskirti žmogaus sveikatai kenksmingus toksinus. Kontaktas su žydinčiu vandeniu gali sudirginti odą, sukelti bėrimus, akių paraudimą ar niežėjimą. Nurijus tokio vandens, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai, galvos skausmas, karščiavimas ar bendras silpnumas“, – rašoma NVSC atsiųstame komentare.
Didesnė rizika kyla mažiems vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi.
Jei po maudynių žydinčiame vandenyje atsiranda odos sudirgimas, virškinimo sutrikimų ar kitų negalavimų, kurie nepraeina arba stiprėja, reikėtų kreiptis į gydytoją.
NVSC specialistai ragina nepamiršti, kad saugios maudynės prasideda nuo tinkamai pasirinktos vietos. Prieš vykstant prie ežero, upės ar tvenkinio, verta pasidomėti vandens kokybe, nes užterštas vanduo gali kelti pavojų sveikatai ir tapti įvairių infekcinių ligų priežastimi. Vandens kokybės ataskaitą galima rasti čia.
Paminėtina, kad šylantis klimatas sudaro tinkamas sąlygas pavojingoms bakterijoms Baltijos jūros pakrantėse plisti. Viena tokių – Vibrio bakterija. Europoje atliekamos stebėsenos duomenimis, užsikrėtimo rizika yra Baltijos regione karštais vasaros mėnesiais, kai jūros vandens temperatūra siekia apie 20 °C.
Vibrio bakterijos sukelia vibriozę. Kai kurios Vibrio bakterijų rūšys, pavyzdžiui, Vibrio vulnificus, gali sukelti žaizdų ar minkštųjų audinių infekcijas, kai jos patenka į atvirą žaizdą su šiltu jūros vandeniu. Odos infekcija paprastai prasideda praėjus 12–72 val. po sąlyčio su užterštu jūros vandeniu.
„Užsikrėtus Vibrio vulnificus bakterijomis per atvirą žaizdą, atsiranda odos bėrimas arba paraudimas, oda greitai patinsta ir tampa skausminga, ant odos atsiranda skysčio pripildytų, didelių, jautrių, pakitusios spalvos pūslelių“, – ligos simptomus vardija NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.
Vibrio bakterijos aptinkamos šiltoje žemo druskingumo jūrinėje aplinkoje, pakrančių vandenyse, taip pat vasaros mėnesiais upių žiotyse, kuriose susilieja gėlas upės ir sūrus jūros vanduo, vidutinio druskingumo uždaruose vandens telkiniuose.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro sudarytame žemėlapyje galima stebėti Vibrio infekcijų riziką Europos vandens telkinių pakrantėse (žemėlapį anglų kalba galima rasti čia).
Ar Baltijos jūros būklė gerėja?
Daug kalbama apie tai, kad Baltijos jūra yra viena užterščiausių jūrų pasaulyje. Kaip pasakoja dr. I. Urniežaitė, kol kas gerėjimo ženklų nepastebima.
„HELCOM komisija surenka labai daug duomenų, ir kol kas džiuginančios žinutės nėra. Paskutinės ataskaitos teigia, kad situacija nepagerėjusi: azotas, fosforas, istorinė tarša iš karų laikotarpio.“
HELCOM yra Baltijos jūros jūrinės aplinkos apsaugos komisija, dar vadinama Helsinkio komisija. Jos darbe, be Lietuvos, dalyvauja ir kitos šalys: Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Latvija, Lenkija, Rusija, Švedija, taip pat visa Europos Sąjunga.
Labiausiai teršia žemės ūkis
I. Urniežaitė pasakoja, kad nors situacija negerėja, imamasi priemonių, padedančių kontroliuoti nuotekų sukeliamą taršą.
„Prieš metus buvo priimta nauja Miestų nuotekų valymo direktyva. Joje sugriežtinti azoto ir fosforo [koncentracijų] reikalavimai“, – sako ji.
Vis dėlto pagrindinis Baltijos jūros teršėjas yra žemės ūkis, arba trąšos, kurios pirmiausia patenka į upes, o paskui – į Baltijos jūrą. HELCOM skaičiavimais, šis taršos šaltinis lemia 45 proc. į Baltijos jūrą patenkančio azoto ir 30 proc. – fosforo.
Mokslininkė teigia, kad klausimas, kaip sumažinti žemės ūkio taršą, yra labai sudėtingas.
„Pati dalyvavau SDG forume. Vienos didelių žemės ūkio korporacijų aplinkos vadovės paklausiau: „Ką galima padaryti?“ Tai ji bandė labai diplomatiškai atsakyti, kad trąšas dozuoti stengiamasi kompiuteriais, išmaniosiomis sistemomis (...) Argumentavo, kad trąšos brangios, todėl net iš ekonominės pusės stengiamasi jų per daug nenaudoti. Bet susidaro bet kuriuo atveju perteklinis azotas ir fosforas“, – teigė I. Urniežaitė.
Anot jos, žemės ūkis galėtų pasistengti labiau: „Gal tos didžiosios bendrovės turi daugiau išmaniųjų technologijų ir daugiau dėmesio kreipia, bet gal ir į individualius ūkininkus būtų galima apeliuoti, kad ir jie turėtų galvoje, jog dalis trąšų, kurios patenka į laukus, paskui upėmis nuteka į Baltijos jūrą.“
KU mokslininkas dr. T. Ruginis primena apie taršos sankaupas, kurios apsunkina Baltijos jūros kokybės gerinimą.
„Tarša susikaupia jūros dugne. Jeigu kalbame apie marias, tai ten yra dideli kiekiai sukauptų maisto medžiagų ir iš ten gali atsirasti maisto dumbliams. Tad, jei mes ir sustabdysime taršą, ji gali atsirasti iš sukauptų rezervų“, – komentavo pašnekovas.
