Ne vienas esame girdėję, kad 10 procentų turtingiausių pasaulio žmonių neproporcingai prisideda prie aplinkos niokojimo. Neseniai mokslininkai tiksliai apskaičiavo jų daromos žalos išraišką grynaisiais pinigais, skelbia „ScienceAlert“.
Aplinkos mokslininkų iš Leideno universiteto Nyderlanduose Inge Schrijver, Rutgeris Hoekstra ir Paulas Behrensas skaičiavimais, 10 procentų turtingiausių pasaulio vartotojų yra skolingi visuomenei trilijonus už daromą poveikį aplinkai.
„Mūsų tikslas – atkreipti dėmesį į turtingiausiam visuomenės dešimtadaliui tenkančią išskirtinę atsakomybę ir tai iliustruoti, pateikiant potencialias pajamas, kurias būtų galima gauti, jei jie sumokėtų už aplinkai daromą žalą, – recenzuotame straipsnyje teigia I. Schrijver ir jos kolegos. – Nustatėme, kad 10 procentų turtingiausių pasaulio gyventojų kasmet padaro 1,7–5,7 trilijonų JAV dolerių žalą, o tai sudaro 2,3 tūkst.–7,5 tūkst. JAV dolerių vienam asmeniui (2017 m. JAV dolerio verte).“
„Tai galėtų padengti tarptautinį klimato ir biologinės įvairovės finansavimo trūkumą“, – priduria mokslininkai.
Kitaip tariant, šiai grupei skirti aplinkosaugos mokesčiai galėtų padėti finansuoti didelio masto pertvarkas, reikalingas siekiant apsaugoti mūsų visuomenes nuo aplinkos naikinimo, ir tuo pačiu pagerinti mažesnes pajamas gaunančių namų ūkių gyvenimo sąlygas.
Pavyzdžiui, tyrėjai nustatė, kad net konservatyviausiais skaičiavimais, JAV ir Kinijos turtingiausių žmonių dešimtadalis iki 2030 m. galėtų kompensuoti 675 mlrd. JAV dolerių trūkumą biologinės įvairovės apsaugos finansavime.
Vidutinio lygio skaičiavimais, 10 proc. turtingiausių JAV gyventojų galėtų skirti 993 mlrd. JAV dolerių, kurių kasmet reikia siekiant iki 2035 m. įgyvendinti COP30 (Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos) nustatytus tikslus.
Kaip vykos skaičiavimas?
Norėdami apskaičiuoti šią milžinišką skolą tyrėjai pradėjo nuo 2017 m. duomenų apie 10 proc. turtingiausių pasaulio gyventojų vartojimo paliekamą „ekologinį pėdsaką“ (deja, tai naujausi turimi tokio pobūdžio duomenys, nors ir pasenę beveik dešimt metų).
Tai leido įvertinti, kiek dešimtadalis didžiausių vartotojų išskiria anglies dioksido, kiek sunaikina biologinės įvairovės ir kiek sunaudoja azoto, fosforo bei gėlo vandens.
Tada, remdamiesi „2024 m. aplinkos kainų vadovu“, mokslininkai priskyrė šioms aplinkos žalos formoms pinigines vertes, atspindinčias, kiek dėl dešimtadalio turtingiausių pasaulio gyventojų vartojimo įpročių praranda visuomenė. Šias vertes jie perskaičiavo pagal 2017 m. JAV dolerio vertę, kad skaičiai atitiktų ekologinio pėdsako duomenis.
