Sąnarių, raiščių ir žarnyno gijimui, raumenų augimui, mažesniam mieguistumui arba kaip tik – gilesniam miegui, atminčiai, motyvacijai, lėtesniam senėjimui, įdegiui be saulės, lieknėjimui – atrodo, kad šiandien peptidai tapo nauja panacėja. Nors didžioji jų dalis – nepatvirtinti žmonėms vartoti, o mokslininkai ir medikai kartoja: „Nerizikuokite“, sveikatingumo judėjimo atstovai vis tiek juos perka ir leidžiasi. Negana to, Azijoje gaminami preparatai lietuvius pasiekia ir per vietinius perpardavinėtojus.
„Jei žiurkei laboratorijoje pagerėjo sausgyslės gijimas, tai dar nereiškia, kad neaiškios kilmės injekcija žmogui „sutvarkys sąnarius“ ar „atjaunins“. Čia ir atsiranda žmonių klaidinimas, paimamas ankstyvas biologinis signalas, paverčiamas pažadu“, – apie žmonėms vartoti neregistruotus peptidus sako farmakologė dr. Eglė Pavydė.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Peptidai yra trumpos aminorūgščių grandinės kurios natūraliai gaminamos žmogaus organizme ir atlieka daugybę svarbių biologinių funkcijų.
- Nors dalis sintetinių natūralių peptidų analogų yra užregistruoti kaip vaistai ir skiriami specifinėmis ligomis sergantiems pacientams, internete plinta nelegalūs (JAV ir ES neregistruoti žmonių vartojimui) peptidai.
- Jie dažnai žymimi „for research use only“ (liet. tik moksliniams tyrimų tikslams) arba „not for human use“ (liet. medžiagos laboratorijoms, ne žmonėms), tačiau juos perka žmonės. Tai – juridinė spraga.
- Ekspertai perspėja, kad daugelis šių peptidų yra išbandyti tik su ląstelių kultūromis arba gyvūnais, tad neturi patikimų saugumo ir efektyvumo įrodymų, jų vartojimas gali turėti rimtų šalutinių poveikių.
- Nelegalūs peptidai platinami ir Lietuvoje.
Kas tie peptidai?
Peptidai yra trumpos aminorūgščių grandinės (paprastai 2–50 aminorūgščių), kurios natūraliai gaminamos žmogaus organizme ir atlieka daugybę svarbių biologinių funkcijų.
„Jie veikia kaip signalinės molekulės, perduodančios informaciją tarp ląstelių ir reguliuojančios tokius procesus kaip augimas, audinių atsistatymas, imuninė funkcija, apetito kontrolė, energijos apykaita bei hormonų veikla. Dalis hormonų taip pat yra peptidinės prigimties“, – LRT.lt pasakoja Lietuvos sporto universiteto (LSU) Sporto ir mokslo inovacijų instituto mokslininkas dr. Petras Minderis.
Geriausiai žinomas peptidinis hormonas yra insulinas, tačiau yra ir kitų, pavyzdžiui, gliukagonas, oksitocinas, prolaktinas, leptinas.
„Nervų sistemoje neuropeptidai (pvz., endorfinai, enkefalinai) dalyvauja reguliuojant skausmą, atmintį, nuotaiką. Odos struktūroje – kolageno ir elastino sintezę iš dalies reguliuoja signaliniai peptidai, skatinantys fibroblastų veiklą. Peptidai dalyvauja ir virškinimo procese – gastrinas, cholecistokininas reguliuoja skrandžio rūgšties sekreciją ir tulžies išsiskyrimą“, – priduria šeimos gydytoja Silvija Valdonė Alšauskė.
Anot jos, svarbu nepamiršti, kad įvairūs peptidai koordinuoja ir organizmo uždegimines reakcijas.
„Trumpai tariant, peptidai yra vieni svarbiausių biologinių signalų nešėjų – jie veikia kaip „molekuliniai pasiuntiniai“, koordinuojantys beveik visus fiziologinius procesus“, – apibendrina P. Minderis.
Peptidai iš maisto suskaidomi žarnyne
S. V. Alšauskė pasakoja, kad peptidų galime gauti ir su maistu.
„Virškinimo metu baltymai skaidomi į peptidus ir aminorūgštis. Kai kurie peptidai susidaro fermentacijos būdu arba yra natūraliai randami maiste. Kolageno peptidų yra sultinyje, virintame iš kaulų, žuvies. Kazeino fosfopeptidų randama piene ir pieno produktuose. Bioaktyvių peptidų – fermentuotuose produktuose: kefyre, jogurte, raugintuose kopūstuose“, – sako gydytoja.
Anot P. Minderio, šiandien mokslininkai pastebi, kad tam tikri peptidai maiste (ypač iš pieno baltymų, fermentuotų produktų) gali turėti tikslinį fiziologinį poveikį, nes kai kada išlieka pakankamai stabilūs, kad pasiektų žarnyną ar net būtų absorbuoti fragmentais. Visgi didžioji dalis su maistu gaunamų peptidų neveikia kaip tikslinės signalinės molekulės, nes virškinimo metu jie toliau skaidomi ir vėliau panaudojami organizmui reikalingų specifinių peptidų sintezei.
„Taigi subalansuota ir baltymų turtinga mityba pirmiausia suteikia žaliavą – aminorūgštis – peptidų sintezei“, – priduria dr. P. Minderis.
Iš medicinos į sveikatingumo ir ilgaamžiškumo judėjimą
Nors organizmas pats pasigamina sau reikiamų peptidų, siekiant padidinti kai kurių jų poveikį biologiškai aktyvūs peptidai buvo pradėti sintetinti. Tai – trumpos grandinės baltymai, identiški natūraliems peptidams, modifikuoti natūralių peptidų analogai arba visiškai dirbtiniai junginiai, neturintys natūralaus atitikmens.
Leonardas Thompsonas, 14 metų berniukas, sergantis sunkia I tipo diabeto forma, buvo pirmasis, kuriam 1922 metais iš išorės buvo suleistas insulinas. Tai – vienas pirmųjų ir svarbiausių peptidinių vaistų medicinoje. Nuo tada peptidai nuolat tyrinėjami ir naudojami medicinoje, ypač endokrinologijoje ir gydant metabolines ligas.
„Vėliau atsirado oksitocinas, vazopresinas, kalcitoninas, GnRH analogai, GLP-1 agonistų grupės vaistai, kurie dabar turbūt geriausiai žinomi vaisto semaglutido – „Ozempic“ – pavadinimu. Taigi peptidai nėra naujiena. Medicina juos naudoja konkrečioms ligoms, konkrečiomis dozėmis, po atliktų klinikinių tyrimų ir patvirtinus vaisto registraciją“, – pasakoja farmakologė dr. Eglė Pavydė.
Visgi pastaraisiais metais pastebime aiškų poslinkį – peptidų vis dažniau atsiranda ne tik medicinoje, bet ir sveikatingumo („wellness“) bei ilgaamžiškumo („longevity“) kontekste, kur juos vartoja ir sveiki žmonės, siekdami optimizuoti savijautą ar net fizinę išvaizdą bei patrauklumą (pvz., „looksmaxxing“ judėjimas).
Anot LRT.lt kalbintų ekspertų, tai nulėmė keletas susipynusių veiksnių. Vienas jų – didelė klinikinė tokių peptidinių vaistų, kaip GLP-1 agonistai, kurie skirti nutukimui ir diabetui gydyti, sėkmė.
S. V. Alšauskė taip pat primena, kad mokslas labai žengia į priekį ir dėl technologinės pažangos peptidų sintezė tapo pigesnė, todėl atsirado daugiau gamintojų ir tiekėjų.
„Taip pat manau, kad po COVID-19 pandemijos kiekvienas pradėjome labiau rūpintis savimi. Sustiprėjo ir dėmesys imuninei sveikatai, ilgaamžiškumui“, – sako gydytoja.
Be jau minėtų priežasčių, dr. P. Minderio teigimu, prie peptidų išpopuliarėjimo prisidėjo ir pats internetas, demokratizavęs medicininę informaciją. Be to, svarbus ir „psichologinis veiksnys – FOMO (baimė ką nors praleisti), kai atsiranda nerimas, kad be peptidų galime būti mažiau sveiki, patrauklūs ar darbingi nei juos vartojantys“.
Dideli pažadai, bet mažai įrodymų
Dr. E. Pavydė pasakoja, kad šiandien parduodamus peptidus galima suskirstyti į keletą kategorijų:
- patvirtinti peptidiniai vaistai – insulinas, GLP-1 agonistai, kai kurie hormonų analogai ir kt.;
- maisto papildai su peptidais – dažniausiai kolageno peptidai ar baltymų hidrolizatai;
- kosmetiniai peptidai – odos priežiūros ingredientai, veikiantys lokaliai;
- nepatvirtinti peptidai, tokie kaip BPC-157, TB-500, CJC-1295 ir t. t., kurie parduodami žmonėms vartoti be vaisto registracijos.
Pastarųjų pardavėjai dažnai siūlo pakeisti žmonių gyvenimą – padėti ilgiau gyventi, atjaunėti, sulieknėti, turėti stipresnius raumenis, greičiau atsistatyti po traumų, lengviau užmigti, turėti geresnę atmintį, įdegti be saulės ir kt.
Anot pašnekovės, reklaminiuose teiginiuose būna dalis tiesos, tačiau ji dažnai išpučiama, nes trūksta šių preparatų tyrimų su žmonėmis.
„Pavyzdžiui, kai kurie peptidai ląstelių kultūrose ar gyvūnų modeliuose veikia uždegimą, žaizdų gijimą, kolageno sintezę ar hormonų signalus. Problema ta, kad mechanizmas nėra klinikinė nauda žmogui. Jei žiurkei laboratorijoje pagerėjo sausgyslės gijimas, tai dar nereiškia, kad neaiškios kilmės injekcija žmogui „sutvarkys sąnarius“ ar „atjaunins“. Čia ir atsiranda žmonių klaidinimas, paimamas ankstyvas biologinis signalas ir paverčiamas pažadu“, – komentuoja E. Pavydė.
Dr. P. Minderis aptaria kelis itin populiarius peptidus, kurie, pardavėjų teigimu, turėtų padėti pasiekti specifinių tikslų sporte – padidinti raumenų masę, padėti greičiau atsistatyti po krūvio ar traumų, pagerinti ištvermę:
„Dauguma populiarių peptidų (pvz., BPC‑157, TB‑500 ar augimo hormono sekretagogai) neturi stiprių arba visiškai neturi klinikinių įrodymų žmonėms. Jų efektai dažniausiai grindžiami nors ir daug žadančiais, ląstelių, gyvūnų ar labai mažų bandomųjų tyrimų duomenimis. Taigi daugumos populiarių peptidų atveju turime biologiškai tikėtiną mechanizmą ir preliminarius duomenis, bet ne tvirtų įrodymų standartą. Žmonės vartoja remdamiesi viltimi ir anekdotine patirtimi, o ne klinikiniu mokslu. Tai nereiškia, kad jie neveikia – tai reiškia, kad mes dar tikrai nežinome.“
Daugelis internete platinamų peptidų nėra registruoti kaip vaistai, tačiau, anot LRT.lt kalbintų ekspertų, randama, kaip tai apeiti. Jie žymimi „for research use only“ (liet. tik moksliniams tyrimų tikslams) arba „not for human use“ (liet. medžiagos laboratorijoms, ne žmonėms).
„Jie skirti laboratoriniams eksperimentams: ląstelių kultūroms, gyvūnų tyrimams, analitikai, metodų vystymui. Tad nebūtinai gaminami pagal vaistams taikomą GMP (geros gamybos praktikos) standartą, gali neturėti sterilumo, stabilumo, tikslaus dozavimo kontrolės, turėti priemaišų, endotoksinų. Tai ypač svarbu injekcijų atveju, nes dauguma šių nelegalių peptidų – injekuojami. Čia rizika yra ne tik pati veiklioji medžiaga, bet ir užterštumas, neteisinga koncentracija ar imuninės reakcijos“, – sako farmakologė dr. E. Pavydė.
Kai peptidai platinami teigiant, kad jie skirti tik moksliniams tikslams, tuomet visa atsakomybė už tai, ką su produktu darys žmogus, tenka jam pačiam.
„Pagrindinė prekyba peptidais vyksta internete. Dauguma parduodamų peptidų nėra techniškai „nelegalūs“, bet veikiau esantys savotiškoje pilkojoje zonoje ir mažiau reguliuojami. Jie nėra registruoti vaistai, neparduodami vaistinėse, tačiau ir nėra draudžiami. Interneto prekybininkai juo ženklina kaip medžiagas, skirtas „moksliniams tyrimams“, bet ne žmonėms vartoti. Tokiu būdu pardavėjai apeina vaistų reguliavimą, nors realiai šiuos produktus įsigyja ir naudoja žmonės. Šie peptidai dažnai gaminami užsienyje (ypač Azijoje) ir siunčiami tiesiai pirkėjams arba perpakuojami ir perparduodami vietinių tarpininkų“, – sako dr. P. Minderis.
„Naujoji Zelandija, Kanada, Australija 2026 m. įspėjo apie internete reklamuojamus nepatvirtintus peptidus, tokius kaip BPC-157, CJC-1295, GHRP-6, ipamorelinas, melanotanas II, TB-500, semaksas ir kt. Tokį įspėjimą neseniai išleido ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba“, – pridūrė E. Pavydė.
Platinami ir Lietuvoje
Juridinė spraga, susijusi su peptidų pardavinėjimu, yra ir Lietuvoje. Iš Azijos atsisiųstų peptidų galima įsigyti ne tik socialiniuose tinkluose ir bendravimo platformose („Facebooke“, „Instagrame“, „Telegrame“, „Discorde“), bet ir kai kuriose sporto papildų parduotuvėse, iš sporto trenerių ar net iš pirmo žvilgsnio jokio įtarimo nekeliančiose internetinėse parduotuvėse.
LRT.lt peržiūrėjo mokslines publikacijas, kuriomis lietuviškoje elektroninėje parduotuvėje peptis.lt bandoma pagrįsti žmonių vartojimui neregistruotų peptidų veiksmingumą.
Paaiškėjo, kad nurodyti tyrimai dažniausiai buvo atlikti su gyvūnais, ląstelėmis arba jų modelinėmis struktūromis. Kai kurie tyrimai nebuvo publikuoti mokslo bendruomenės patikimais laikomuose žurnaluose. Prisegtuose tyrimuose su žmonėmis dažniausiai buvo mažos imtys arba preparatai tirti su specifinėmis medicininėmis būklėmis sergančiais pacientais.
Prie vieno iš preparatų buvo prisegtas vienos iš Naujosios Zelandijos Sveikatos ministerijos institucijų siūlymas, kaip galima būtų kovoti su žmonių vartojimui nepatvirtintais į šalį patenkančiais peptidais.
Be to, kai kurių straipsnių pateikti pavadinimai nesutapo su straipsniais, į kuriuos vedė po pavadinimais integruota nuoroda. Pavyzdžiui, iš penkių prie žmonių vartojimui nepatvirtinto peptido TB-500 įvardytų šaltinių tik vieno nuoroda vedė ten, kur buvo parašyta. Kitos vedė į įvairias publikacijas, pradedant amebinio meningoencefalito diagnoze ir baigiant įvaikinimo tema.
Tačiau rankiniu būdu nukopijavus puslapyje pateiktus pavadinimus ir pagal juos paieškojus publikacijų internete, paaiškėjo, kad įvardyti straipsniai egzistuoja, tik juose nebuvo aprašomas poveikis žmonėms ar klinikiniai tyrimai.
Ši el. parduotuvė kai kuriose puslapio vietose minėjo, jog parduodami produktai yra skirti moksliniams tikslams, o ne žmonių vartojimui.
Visgi produktų aprašymai pateikti taip, kad gali susidaryti įspūdis, jog juos gali vartoti ir žmonės. Pavyzdžiui, rašoma, į kurias kūno dalis reikia leisti vaistą, kada žmonės pajunta poveikį, kokie galimi šalutiniai poveikiai. Be to, šioje svetainėje palikti komentarai, kuriuose žmonės džiaugiasi „pasiektais rezultatais“ – sumažėjusiu raukšlių kiekiu, stabiliai krentančiu svoriu, geresniu miegu, geresniais rezultatais sporto salėje, leidžia manyti, kad parduodami peptidai gali būti naudojami ne tik moksliniams tyrimams.
LRT.lt nepavyko rasti, kuris fizinis ar juridinis asmuo valdo šią internetinę parduotuvę, todėl klausimai, susiję su tuo, kokiam tikslui iš tiesų skirti parduodami peptidai, bei ar neatrodo, jog klientai yra klaidinami, buvo išsiųsti bendru paštu, kuriuo reikėtų kreiptis, norint įsigyti peptidus. Gavę atsakymus, publikaciją papildysime.
Kalbant apie žmonėms vartoti neregistruotų peptidų platinimą, paminėtina, kad pardavėjai dažnai mini, jog jų produktai testuoti laboratorijoje ir pasižymi dideliu grynumu. Tačiau tai dar nenurodo, kad produktas buvo pagamintas pagal geros gamybos praktikos standartą („Good Manufacturing Practice“, GMP) ir yra tinkamas leistis žmonėms. GMP apima gamybos aplinkos kontrolę, ingredientų specifikacijų tikrinimą, tikslius gamybos procesus, kuriuose užtikrinamas ne tik grynumas, bet ir koncentracija bei dozė, priemaišų nebuvimas. Kiekviena pagal GMP gaminama partija turi būti tokia pati.
Į tai, kad dauguma internete parduodamų peptidais pristatomų produktų nėra registruoti vaistiniai preparatai, dėmesį atkreipė ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT).
„Tai reiškia, kad jų kokybė, saugumas ir veiksmingumas nėra tinkamai įvertinti ar kontroliuojami atsakingų institucijų. Dauguma tokių medžiagų vis dar yra tiriamos ikiklinikiniuose (su ląstelėmis ar laboratoriniais gyvūnais) ar klinikiniuose tyrimuose, todėl nei jų poveikis žmogui, nei saugios ar veiksmingos dozės, nei galimos ilgalaikės pasekmės nėra iki galo žinomos.
Ypač neramu dėl to, kad šie produktai aktyviai reklamuojami socialiniuose tinkluose kaip „liekninimo“, „raumenų auginimo“, „atsistatymo“, „jauninimo“ ar net „ilgaamžiškumo“ priemonės, nors dažnai tokiems teiginiams nėra pakankamo mokslinio pagrindo. Žmonės, pirkdami tokius preparatus internetu, dažnai net nežino, ką iš tiesų įsigyja – kokia yra reali produkto sudėtis, koncentracija ar dozė, ar preparate nėra priemaišų, bakterinių endotoksinų, kitų veikliųjų medžiagų, o kartais – ar tai apskritai ta medžiaga, kuri nurodyta etiketėje“, – elektroniniame laiške LRT.lt teigė VVKT.
Šalutiniai poveikiai
Aptardamas galimus šalutinius peptidų poveikius dr. P. Minderis sako, kad rimtesnės rizikos susijusios su tuo, kad peptidai gali veikti imuninę sistemą ir hormoninę pusiausvyrą – galimos alerginės reakcijos, imuniniai atsakai ar neprognozuojami metaboliniai pokyčiai.
„Kadangi dalis peptidų veikia augimo hormono, insulino ar kitus augimo veiksnius, teoriškai jie gali turėti ir ilgalaikių rizikų, susijusių su audinių proliferacija, įskaitant potencialiai ir nepageidaujamą ląstelių augimą (pavyzdžiui, vėžinių ląstelių)“, – aiškina mokslininkas.
Anot VVKT, tarptautiniai ekspertai ir priežiūros institucijos taip pat atkreipia dėmesį, kad internetu platinami peptidai gali sukelti tokių rimtų sveikatos sutrikimų, kaip širdies ritmo pakitimai, kasos, kepenų pažeidimai.
„Ypač pavojinga, kad tokie produktai yra vartojami be gydytojo priežiūros ir savarankiškai susišvirkščiami. Todėl raginame itin kritiškai vertinti tiek realioje, tiek skaitmeninėje erdvėje plintančią informaciją apie neregistruotus „gydymo“, „liekninimo“, „jauninimo“ ar „sveikatinimo“ metodus. Jei produktas nėra patvirtintas atsakingų institucijų, geriausiu atveju jis gali būti neveiksmingas, o blogiausiu – kelti realų pavojų sveikatai ar turėti ilgalaikių pasekmių“, – rašoma įstaigos komentare.
Kur pasitikrinti, ar peptidas patvirtintas, ar ne
Paminėtina, kad kai kurie peptidai, kurie pasaulyje yra platinami be vaisto registracijos, JAV yra registruoti žmonėms naudoti, bet skiriami tik specifinių būklių pacientams.
„Žmonės dažnai painioja du dalykus: FDA („Food and drug administration“, liet. Maisto ir vaistų administracija) patvirtintą vaistą ir FDA svarstymą dėl peptidų naudojimo gamybinėse vaistinėse pagal individualų receptą. Tai nėra tas pats“, – teigia E. Pavydė.
2026 m. liepos gale FDA patariamoji komisija svarstys kai kuriuos peptidus dėl galimo naudojimo gamybinėse vaistinėse, pvz., BPC-157, KPV, TB-500, MOTS-c, semaksas, epitalonas.
„Peptidus garbinantys žmonės dabar garsiai kalba apie tai. Tačiau jei toks patvirtinimas ir bus suteiktas, tai tik leis gamybinėms vaistinėms JAV naudoti kelis mano jau minėtus šiuo metu neregistruotus peptidus gaminant vaistus pagal gydytojo išduotą vardinį receptą konkrečiam pacientui, – aiškina farmakologė. – Vadinasi, tokiu atveju gydytojas prisiima atsakomybę skirdamas pacientui neregistruotą preparatą. Bet tai nereiškia, kad tie peptidai staiga taps registruotais vaistais, kuriuos JAV pacientai galės įsigyti be gydytojo paskyrimo ar priežiūros. Tai nėra tas pats, kas FDA vaisto registracija.“
Pašnekovė primena, kad tai, jog vaistai yra ar bus patvirtinti JAV, dar nereiškia, kad jie bus legalūs Europoje.
„Europoje vaistas turi turėti Europos Sąjungos Europos vaistų agentūros („European Medicines Agency“, EMA) arba nacionalinę registraciją. Pasaulyje yra beveik 100 patvirtintų peptidinių vaistų, bet tai nereiškia, kad visi internete reklamuojami peptidai yra legalūs ar registruoti Europoje“, – sako dr. E. Pavydė.
Pasitikrinti, ar vaistas registruotas Europoje, galima čia.
Pasitikrinti, ar vaistas registruotas Lietuvoje, galima čia.
„Paprasta taisyklė: jei tai vaistas, turi būti aiškus registruotas pavadinimas, gamintojas, pakuotės lapelis, registracijos statusas, galima patikrinti EMA ar VVKT vaistų registre. Jei parduodama kaip „research use only“, „not for human use“, „lab grade“, su pažadais apie gijimą, riebalų deginimą ar ilgaamžiškumą – tai jau raudona vėliavėlė“, – akcentuoja dr. E. Pavydė.
Naujasis dopingas
Kalbant apie peptidus kyla dar vienas klausimas – jei jie žada raumenų augimą, greitesnį atsistatymą po traumų ir pan., ar tai sporto pasaulyje nėra laikoma dopingu.
LSU Sporto ir mokslo inovacijų instituto mokslininkas dr. P. Minderis aiškina, kad nors steroidų ir peptidų veikimo mechanizmas skiriasi, kai kuriais atvejais jų galutinis tikslas – panašus.
„Steroidai veikia tiesiogiai per androgeninius receptorius ir stipriai skatina baltymų sintezę, o peptidai dažniausiai veikia netiesiogiai, per įvairius signalinius kelius ar hormonų sekrecijos reguliavimą. Trumpa analogija: jei steroidai yra tarsi „rankenos pasukimas iki maksimumo“, tai peptidai – kaip bandymas įtikinti organizmą pačiam pasukti rankeną“, – pasakoja pašnekovas.
Tad, anot P. Minderio, daugeliu atvejų peptidai sporte yra laikomi dopingu, o dalis jų net yra įtraukti į Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) draudžiamų medžiagų sąrašą.
„WADA S0 kategorija apima nepatvirtintas naudoti medicinoje medžiagas, nepriklausomai nuo jų cheminės klasės, įskaitant ir kai kuriuos eksperimentinius junginius, tarp jų – ir tam tikrus peptidus. Pavyzdžiui, BPC-157 dažnai minimas neoficialiuose šaltiniuose kaip raumenų, sausgyslių ar sąnarių regeneraciją galbūt skatinantis peptidas, tačiau jis nėra patvirtintas medicininiam naudojimui daugelyje šalių ir jo vartojimas sporte laikomas draudžiamu dėl nepatvirtinto statuso“, – komentuoja mokslininkas.
Draudžiami ir CJC-1295 bei ipamorelino peptidai. Jie priskiriami S2 kategorijai, kurioje – augimo hormono sekreciją skatinančios medžiagos.
„Taip pat yra peptidų, patenkančių į plačią S4 kategoriją, apimančią hormoninius ir metabolinius moduliatorius. Tai reiškia, kad visų šių minimų peptidų vartojimas yra laikomas antidopingo taisyklių pažeidimu ir gali baigtis sportininko diskvalifikacija“, – sako pašnekovas.
Lietuvos antidopingo agentūros draudžiamų medžiagų sąrašą galima rasti čia.
Mokslininkai paneigia mitus
LRT.lt pasiteiravus kalbintų mokslininkų, kokius mitus apie peptidus jie girdi dažniausiai, kuriuos norėtųsi paneigti, visi pašnekovai sutarė, kad tai manymas, jog „peptidas“ savaime reiškia „natūralų ir saugų“ produktą.
Dr. P. Minderis primena, kad iš išorės vartojamo peptido poveikis gali būti visiškai kitoks nei jau esančio organizme: „Nors sintetiniai peptidai paprastai atkartoja natūralių peptidų poveikį ir veikimo mechanizmą, gali būti sukonstruoti taip, kad būtų šimtus ar tūkstančius kartų stipresni ar ilgiau veikiantys, taip didindami ir galimų neigiamų reakcijų tikimybę.“
Tuo metu šeimos gydytoja S. V. Alšauskė primena, kad insulinas, botulino toksinas, daugelis nuodų – irgi peptidai: „Natūralus“ nereiškia „saugus“. Dozė ir kontekstas lemia viską, yra net pasakymas, kad vaistą nuo nuodo skiria tik dozė.“
Galiausiai, anot dr. E. Pavydės, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vaistus mes įsigyjame specializuotose vaistinėse, o ne internetu, ir vartojame prižiūrint gydytojui.
„Peptidas yra tik cheminė medžiagų klasė, ne saugumo garantija. Ir tai, kad yra nemažai registruotų peptidų, dar nereiškia, kad visi peptidai saugūs ir efektyvūs“, – užbaigia farmakologė.
