Vasarą vaikų chirurgams prasideda tikras darbymetis – šiltuoju metų laiku traumų, dažniausiai patiriamų šokinėjant ant batutų arba važinėjant elektriniais paspirtukais, skaičius išauga net tris kartus: „Laiko klausimas, kada uždraus elektrinius paspirtukus ir kiek dar reikės mirčių ir skaudžių traumų, kad juos uždraustų“, – LRT RADIJO laidoje „Vasaros popietė“ sako vaikų chirurgas Benediktas Jonuška.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Vasaros popietė“ įraše:
Vaikų chirurgas Benediktas Jonuška sako, kad vasarą vaikų traumų skaičius išauga beveik trigubai – dažniausiai dėl batutų, elektrinių paspirtukų ir dviračių. Jo teigimu, nors traumų skaičius, atsižvelgiant į ilgojo laikotarpio statistiką, mažėja, per paskutinius 5–10 metų situacija išlieka panaši – keičiasi tik tai, kas sukelia traumas.
„Būna, sulaukiu komentarų po įvairiais straipsniais, kad „oi, mes tai darėme tą ir tą, važiuodavome neužsisegę diržų ir užaugome“. Bet kiek daug tokių vaikų neužaugo. Palyginti su situacija prieš 30 metų, dabar vaikų mirtingumas dėl nelaimingų atsitikimų yra gerokai sumažėjęs. Tik tuo metu niekas apie tai nežinodavo. Dabar viena skaudi žūtis ir apie tai rašo visa žiniasklaida“, – teigia vaikų chirurgas.
Jis pabrėžia, kad saugių batutų nėra, – jie fiziologiškai nepritaikyti vaikams, nes jų stuburui, stuburo raiščiams, galūnėms, kaulams ir sąnariams tenka daug didesnė apkrova, negu natūraliai judant ar užsiimant aktyvia veikla, pavyzdžiui, kokiu nors sportu.
„Tai yra mitas, kad vaikų kaulai yra plastiški. Anaiptol – jie kaip tik daug trapesni nei suaugusiųjų, tik antkaulis yra, kuris laiko, ir lūžiai būna daug dažniau, tik jie būna be dislokacijų, lengviau gyja. Ant batuto užtenka šokinėti dviem vaikams ir jau traumų rizika padidėja daugiau negu 17 kartų“, – įspėja B. Jonuška.
Specialisto teigimu, remiantis gydytojų organizacijų rekomendacijomis, vaikams iki šešerių metų dėl kaulų trapumo ir didelės traumų rizikos šokinėti ant batutų nerekomenduojama. Vyresni vaikai tai gali daryti, bet tik po vieną. Batutai turi būti įrengti pagal vaiko svorį, su apsauginiais tinklais, užtrauktukais ir laipteliais, stovėti ant lygaus paviršiaus, o aplink juos neturi būti medžių ar pastatų. Taip pat būtina užtikrinti, kad po batutu nebūtų vaikų.
„Rekomendacijų yra ir jų laikantis tikrai galima sumažinti traumų riziką, bet dauguma, kad ir kaip būtų gaila, jų nesilaiko“, – sako specialistas.
Šokinėti ant batutų chirurgas dažnai neleidžia ir savo vaikams.
„Ant batuto leidžiu savo vaikams šokinėti po vieną, bet jeigu jau keliaujame į batutų parką, visada būnu šalia. Jeigu tik galima nedalyvauti gimtadienyje batutų parke, tą ir darome“, – teigia jis.
Anot B. Jonuškos, pripučiami batutai, dažniausiai pastatomi miesto šventėse, yra dar pavojingesni nei paprasti.
„Pripučiamuose batutuose yra masė vaikų, matome ne tik traumas, bet ir iškritimus, nudegimus, nes batutai kaista vasarą. Vaikui užtenka su šortais nusileisti, ir mes jau turime gana gilų nudegimą. Traumų rizika dar didesnė, nes vaikų yra daug, sužiūrėti juos – be šansų, o pats nelipsi su vaiku į batutą“, – teigia vaikų chirurgas.
Taip pat, pasak jo, daugiau nei 50 proc. traumų ant batutų patiria mažiausi vaikai.
„Jeigu šokinėja du vaikai, lengvesniam gresia keturiolika kartų didesnė traumos rizika negu sunkesniam. Jeigu jūsų vaikas yra mažiausias ant batuto, tikėtina, kad jis patirs traumą“, – įspėja B. Jonuška.
Specialisto teigimu, dėl traumų, patiriamų šokinėjant ant batutų, statistika nepalanki – per metus taip susižeidžia apie tūkstantį vaikų.
„Dažniausiai linkiu pasimokyti iš kitų klaidų ir traumų, nes viena trauma dėl šokinėjimo ant batuto sugadina visą vasarą ne tik tam vaikui, bet ir visai šeimai“, – sako vaikų chirurgas.
Vis dėlto, kaip teigia specialistas, daugiausiai traumų pasitaiko dėl važinėjimo elektriniais paspirtukais.
„Jeigu jau matai lūžį, tai tikriausiai 50 proc. tikimybė, kad trauma įvyko važiuojant elektriniu paspirtuku. Jie vaikams išvis nerekomenduojami, nes matome daugybę skaudžių traumų, kai reikia operacijų ir gydymo ligoninėje“, – pabrėžia B. Jonuška.
Važinėti elektriniais paspirtukais vaikų chirurgas nerekomenduoja ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.
„Laiko klausimas, kada uždraus elektrinius paspirtukus ir kiek dar reikės mirčių ir skaudžių traumų, kad juos uždraustų“, – teigia specialistas.
Anot jo, dauguma traumų yra lengvos – nubrozdinimai ir sumušimai, bet dalis jų būna gerokai rimtesnės – įvairūs lūžiai, galvos smegenų sukrėtimai, kaukolės lūžiai ar pilvo organų sužalojimai.
„Traumų paletė yra labai plati, bet dažniausiai tai yra tiesiog nubrozdinimai, nes kai vaikas krenta, jis nesupranta, kad krenta. Jis tiesiog krenta. Dviratis per tiek amžių jau yra ištobulinta technologija, todėl vaikas krenta ne į priekį, kaip su elektriniu paspirtuku, o į šoną, ir nukenčia galūnės, o ne galva arba pilvas. Laimei, dauguma traumų nerimtos ir jas galima gydytis namie“, – sako B. Jonuška.
Vaikų chirurgas pabrėžia, kad šalmo dėvėjimas net 88 proc. sumažina rimtų galvos traumų riziką, o šalmą dėvintys dviratininkai eismo įvykiuose žūsta tris kartus rečiau.
„Paradoksas yra toks, kad 90 proc. į Priėmimo skyrių atkeliavusių vaikų važiuodami nedėvėjo šalmo. Tai reiškia, kad arba tik tiek ir dėvi šalmą, tai yra apie 10 proc., arba dėvėjusieji šalmus tiesiog nepatenka į ligoninę“, – teigia B. Jonuška.
Parengė Vaida Račkauskaitė.
