Rudosios nykštukės yra maždaug Jupiterio dydžio ir keliasdešimt kartų masyvesni dujiniai kamuoliai, kurių masės visgi nepakanka palaikyti branduolinę sintezę, kaip tikrose žvaigždėse. Galaktikoje jų turėtų būti gana gausu: vien Saulės apylinkėse viena rudoji nykštukė tenka trims ar keturioms žvaigždėms. Tačiau jos švyti labai blausiai, tad ir aptikti jas sudėtinga. Dabar NASA piliečių mokslo projektas „Backyard Worlds: Planet 9“, kuriame per dešimt metų dalyvavo apie 200 000 savanorių, praneša apie daugiau nei 3 000 naujų rudųjų nykštukių atradimus.
Tai gausiausias tokių objektų sąrašas, kuris daugiau nei padvigubina žinomą L ir T tipo nykštukių populiaciją. Savanoriai ieškojo judančių objektų NASA WISE ir NEOWISE infraraudonųjų nuotraukų archyvuose, surinktuose per 16 metų laikotarpį. Kaip ir daugelis panašių projektų, šis pasinaudojo „Zooniverse“ piliečių mokslo platforma, kurioje savanoriai galėjo peržiūrinėti to paties dangaus lopinėlio nuotraukų poras ir ieškoti švieselių, kurių padėtis keičiasi. Kai kurie savanoriai net sukūrė savo paieškos įrankius ir duomenų analizės programas.
Iš 75 straipsnio autorių net 61 yra projekto savanoris, o du savanoriai vėliau pradėjo profesionalias karjeras astronomijoje. Tarp 3 006 naujų objektų yra 2 357 L tipo ir 649 T tipo nykštukių kandidatai – raidės žymi spektrines klases, kurios apytikriai klasifikuoja objektus pagal šviesį bei masę. T tipo nykštukės daugiausiai yra mažesnės nei 60 Jupiterio masių, o L – tarp 60 ir 80.
Taip pat kataloge 28 nykštukės identifikuotos kaip masyvesnių žvaigždžių kompanionės bei atrastos devynios dvinarės, susidedančios iš dviejų rudųjų nykštukių. Katalogas jau atskleidė naujų objektų tipų, pavyzdžiui itin vėsius egzotiškus T klasės objektus bei rudąsias nykštukes su galimomis pašvaistėmis. Jis taip pat padeda tiksliau inventorizuoti masės pasiskirstymą Galaktikoje ir apibūdinti dangaus kūnų pasiskirstymą kosminėje kaimynystėje.
Visi kandidatai dar reikalauja spektroskopinio patvirtinimo, tačiau vien šio mėgėjų ir profesionalų bendradarbiavimo mastas yra beprecedentis – tai parodo, kaip piliečių mokslas gali reikšmingai prisidėti prie fundamentalių astronomijos atradimų.
Tyrimas čia.
