Žmonės tikriausiai dalijasi savo namais su šunimis nuo pat tada, kai pradėjo gyventi sėsliau. Taigi galima teigti, kad nėra tokio dalyko kaip „žmonių visuomenė“, kurioje nebūtų gyvūnų. Mūsų ilga bendra istorija su šunimis netgi apibūdinama kaip bendros evoliucijos forma. Tyrimai rodo, kad auksaspalviai retriveriai ir žmonės, panašu, turi bendrą genetinį pagrindą bent kai kuriems elgesio modeliams, skelbia „The Conversation“.
Šiandien mūsų santykiams būdingas bendras dalyvavimas gyvenimo sūkuryje. Todėl nenuostabu, kad šunims, ypač tokiose šalyse kaip JAV, itin dažnai pasitaiko su stresu susijusių problemų. Tai paskatino mokslininkus kelti klausimą, kokiu mastu mums gali kilti ir panašių psichikos sveikatos problemų. Pastaruoju metu buvo iškelta keletas hipotezių apie galimą autizmo tipo sindromą šunims. 2025 m. kovo mėnesį šunyse buvo nustatytas panašus genetinis žymuo, susijęs su kai kuriomis autizmui būdingomis socialinėmis problemomis.
Vėlesni moksliniai tyrimai šį genetinį eksperimentą kilstelėjo į kitą lygmenį. Tyrėjai išanalizavo 1300 auksaspalvių retriverių genetinį kodą ir elgseną, ieškodami genų, susijusių su jų elgesio bruožais. Tada buvo identifikuoti „atitinkami“ žmonių genai, paveldėti iš to paties evoliucinio protėvio.
Mokslininkai identifikavo 12 genų, kurie, kaip manoma, atsispindi ryšį tarp šunų ir žmonių, susijusį su panašiu psichologiniu funkcionavimu. Tada jie suformulavo hipotezes, kurios gali paaiškinti šį ryšį. Tai padarę, jie rado logiškų priežasčių, pagrindžiančių žmonių ir auksaspalvių retriverių genetiniuose ryšiuose pastebėtus panašumus.
Pavyzdžiui, šunų genas ADD2 buvo siejamas su nepažįstamų žmonių baime, tačiau žmonėms jis buvo susijęs su depresija. Viena iš pagrindinių depresijos požymių žmonėms yra socialinis atsiskyrimas, todėl mokslininkai įtaria, kad gali būti bendras genetinis ryšys, kuris šunims (paprastai hipersocialiems gyvūnams) pasireiškia nepažįstamų žmonių baime.
Kitos galimos asociacijos buvo susijusios su žmogaus būklėmis, pasireiškiančiomis sudėtingais kognityviniais procesais, pavyzdžiui, savirefleksija, kurie, kaip manoma, šunims nebūdingi. Tačiau tyrėjai, giliau išnagrinėję žmogaus asociacijų spektrą, sugebėjo nustatyti galimas priežastis net kai kurioms iš šių asociacijų.
Pavyzdžiui, už šunų gebėjimą išmokti komandų atsakingi genai yra susiję su žmonių genais, kurie siejami ne tik su intelektu, bet ir su jautrumu klaidoms. Kiek mums žinoma, šunys negali mąstyti apie save ir savo aplinkybes taip abstrakčiai, kaip žmonės, tačiau jie tikrai skiriasi jautrumu nemalonioms patirtims. Taigi tai galėtų būti bendros abiejų rūšių genetinės kilmės pagrindas.
Tyrimo išvados sudaro puikų pagrindą būsimiems lyginamosios ir evoliucinės psichiatrijos tyrimams. Kaip sakė šiam tyrimui vadovavusi veterinarė ir Kembridžo universiteto fiziologijos docentė Eleanor Raffan, „šie atradimai yra tikrai stebinantys – jie pateikia tvirtų įrodymų, kad žmonės ir auksaspalviai retriveriai turi bendras genetinės kilmės šaknis, lemiančias jų elgesį. Mūsų identifikuoti genai dažnai turi įtakos abiejų rūšių emocinėms būsenoms ir elgesiui“.
Tyrimas čia.
