NASA marsaeigis pirmąkart kitoje planetoje atliko cheminį eksperimentą ir atrado, kad Raudonojoje planetoje yra daugiau gyvybės susikūrimui reikalingų elementų nei aptikta iki šiol, antradienį pranešė mokslininkai.
NASA vadovaujama mokslininkų grupė pabrėžė, kad organinės molekulės nėra laikomos galutiniu įrodymu, kad praeityje Marse būta gyvybės. Jie teigia, kad molekulės taip pat galėjo šioje planetoje susiformuoti arba nusileisti kartu su meteoritais.
Tačiau, pasak grupės, tai įrodo, kad šios svarbios užuominos apie Marso istoriją išsilaikė planetos paviršiuje daugiau nei tris milijardus metų.
Manoma, kad tuomet Marso paviršius buvo nusėtas didžiuliais ežerais ir upėmis, pilnais takaus vandens – pagrindinės mums žinomos gyvybės sudedamosios dalies.
2012 m. NASA marsaeigis „Curiosity“ nusileido buvusio ežero dugne, vadinamame Geilo krateryje, ir nuo tada ieško praeityje galimai buvusios gyvybės ženklų.
Automobilio dydžio marsaeigis atsigabeno dvi tūbeles su cheminiu junginiu TMAH, kuris išskaido organinę medžiagą ir atskleidžia jos sudėtį.
„Šis eksperimentas dar niekada nebuvo atliktas kitame pasaulyje“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Curiosity“ misijoje dirbanti astrobiologė Amy Williams.
Komanda patyrė spaudimą, nes turėjo tik du bandymus eksperimentui atlikti, pasakojo pagrindinė naujo tyrimo autorė A. Williams.
Per 2020 m. atliktą eksperimentą aptikta daugiau nei 20 organinių molekulių, įskaitant kelias, kurių buvimą Marse patvirtinančių žinių nebuvo.
Tarp jų buvo molekulė, vadinama benzotiofenu, kuri taip pat randama meteorituose ir asteroiduose.
„Ta pati medžiaga, kuri nukrito Marse nuo meteoritų, nukrito ir Žemėje, ir tikriausiai ji parūpino mums žinomų gyvybės susiformavimui mūsų planetoje reikalingų elementų“, – sakė A. Williams.
Kita molekulė, kurioje yra azoto, davė pradžią DNR susikūrimui, pridūrė ji. „Matome, kad gyvybės susiformavimui reikalingi elementai – prebiotinė chemija Marse – šiose uolienose išsilaikė milijardus metų“, – teigė mokslininkė.
Būsimos misijos
Tačiau to nepakanka įrodyti, kad Marse kadaise klestėjo gyvybė – kad ir mažiausi mikrobiniai organizmai.
Anot A. Williams, vienas iš būdų priartėti prie tokio „neįtikėtino teiginio“ būtų atsigabenti Marso uolienų į Žemę, kad mokslininkai galėtų jas atidžiau ištirti.
NASA marsaeigis „Perseverance“ jau surinko krūvą uolienų pavyzdžių šiai misijai, kuri pavadinta „Mars Sample Return“.
Tačiau po JAV Kongreso balsavimo sausį JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija šią misiją atšaukė.
Būsimoms misijoms vis dar gali praversti „Curiosity“ rezultatai, kuriais parodyta, kad eksperimentai su chemine medžiaga TMAH įmanomi kituose pasauliuose, rašoma „Nature Communications“ paskelbtame naujame tyrime.
Cheminę medžiagą į Marsą ruošiasi gabenti Europos kosmoso agentūros (ESA) marsaeigis „Rosalind Franklin“, turintis kur kas ilgesnį grąžtą nei „Curiosity“.
Po daug metų trukusio atidėliojimo NASA praėjusią savaitę paskelbė, kad ESA marsaeigis turėtų išskristi Raudonosios planetos link 2028 m. pabaigoje.
TMAH taip pat bus gabenama sukasparnyje „Dragon“, kuris 2028 m. bus paleistas tyrinėti Saturno palydovą Titaną.
