Įspūdingas NASA astronautų skrydis iki tolimosios Mėnulio pusės prie ekranų prikaustė milijonus žmonių ir jau verčia galvoti apie kitą didelį žingsnį kosmoso tyrinėjime. „Artemis II“ misijos sėkmė įvardijama kaip beveik tobula, todėl dabar dėmesys krypsta į sugrįžimą ant Mėnulio paviršiaus.
„Artemis II“ misija – įvykdyta. Į Žemę sugrįžo sveika įgula. Dar nematyti vaizdai iš tolimosios Mėnulio pusės? Yra. Visiškas Saulės užtemimas virš Mėnulio? Yra. Naujas žmonijos nutolimo nuo Žemės planetos atstumo rekordas? Yra. Po milžiniškos NASA sėkmės su šia misija pasaulis klausia: kas toliau? Ir kaip galima tai pranokti?
NASA jau taikosi į trečiąjį „Artemis“ misijos etapą. Bet visų pirma, pasak ekspertų, laukia svarbūs į Žemę sugrįžusių astronautų sveikatos patikrinimai.
„Nepamirškime, kad jie patys taip pat yra eksperimentai. Be įspūdingų nuotraukų iš skrydžio aplink Mėnulį ir visų „Orion“ kapsulės galimybių bandymų, daug dėmesio skiriama ir žmogaus fiziologijai kosmoso tyrimuose. Todėl jiems atliekami įprasti patikrinimai – ar jie sveiki, ar tinkamai veikia širdis, svarbiausi organai, taip pat vertinamas kaulų tankio ar raumenų masės pokytis. Kitaip tariant, tai savotiška išsami sveikatos patikra“, – sako Jungtinės Karalystės Kosmoso agentūros tyrimų vadovas Matthew Cookas.
Daugelis ekspertų, tarp jų ir M. Cookas, mano, kad „Artemis II“ buvo įvykdyta beveik tobulai, nors ir kilo problemų su tualetu.
„Techniniu požiūriu – viskas pavyko beveik idealiai. Nusilesta tiksliai, o kapsulė į vandenyną nukrito būtent numatytu laiku. Taigi technologiniu požiūriu misija buvo labai sėkminga. Buvo keli smulkūs nesklandumai, pavyzdžiui, su kapsulės tualetu – tai gana žmogiška kosmoso tyrimų dalis. Tačiau problemą pavyko išspręsti ir misijos pabaigoje jis veikė. Beje, aiškumo dėlei – didesniems reikalams jis veikė visada, problemų kilo tik dėl skysčių, bet tam buvo atsarginių sprendimų“, – teigia M. Cookas.
NASA vyriausiasis operacijų vadovas Amitas Kshatriya, sako, kad ši misija – tik pradžia, o kelias žmonėms tęsti Mėnulio tyrinėjimą – yra atviras.
„Ši programa susidūrė su visomis kliūtimis, su kuriomis gali susidurti. Komanda kiekvieną jų įveikė sunkiu darbu. Ir tai yra įrodymas, kad tas darbas turi tęstis. Kelias į Mėnulio paviršių yra atviras, bet darbas, kuris laukia, yra didesnis nei tas, kurį jau atlikome. Prieš 53-ejus metus žmonija paliko Mėnulį. Šį kartą grįžtame ten tam, kad pasiliktume. Užbaikime tai, ką jie pradėjo. Susitelkime į tai, kas liko nepadaryta. Skriskime ne tam, kad iškeltume vėliavas ir išvyktume, o tam, kad liktume“, – sako A. Kshatriya.
Planuojamoje, kad kitais metais vyksniačioje misijoje „Artemis III“ astronautai treniruosis prijungti „Orion“ kapsulę prie Mėnulio nusileidimo modulio Žemės orbitoje. Ši misija bus skirta sumažinti rizikas būsimam nusileidimui Mėnulyje. Visgi daugiausiai žmonijos dėmesio sulauks „Artemis IV“ misija, kurios metu planuojama nusileisti Mėnulyje. Tai turėtų įvykti 2028-aisiais.
„Kitas svarbus programos etapas bus „Artemis III“. Ji vyks tik žemoje Žemės orbitoje, tad į Mėnulį [niekas] neskraidys. Bus išbandoma sujungimo sistema tarp nusileidimo modulių. Jei tai pavyks, visu greičiu bus judama „Artemis IV“ link. Tikimasi, kad apie 2028 metų vidurį ši misija pakils ir jos tikslas jau bus grąžinti žmones ant Mėnulio paviršiaus“, – aiškina M. Cookas.
Du astronautai turėtų nusileisti pietiniame ašigalyje, kur vėliau planuojama įkurti 20–30 milijardų dolerių vertės bazę. Manoma, kad ten, nuolat šešėlyje esančiuose krateriuose slypi dideli ledo kiekiai – jie galėtų tapti vandens ir raketinio kuro šaltiniu.
NASA žada „netrukus“ paskelbti „Artemis III“ įgulą.
