Seimas ketvirtadienį paskutinį kartą balsuos dėl Kapčiamiesčio poligono Lazdijų rajone steigimo.
Tiek priėmimo, tiek svarstymo metu iniciatyvos nepalaikė dauguma valdančiųjų „Nemuno aušros“ parlamentarų, įskaitant ir partijos lyderį Remigijų Žemaitaitį, bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausę politikai.
Tiesa, steigimas abiem atvejais sulaukė daugiau nei 100 Seimo narių balsų už.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ne kartą yra sakęs, jog Kapčiamiesčio poligonas – kritiškai svarbus šalies gynybos stiprinimui ir steigiamas dėl treniruočių poreikio nacionalinei divizijai bei šalyje dislokuojamai Vokietijos brigadai.
Numatomo poligono vietą Krašto apsaugos ministerija (KAM) motyvuoja strategine teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus – siauros teritorijos tarp Baltarusijos ir Kaliningrado.
Poligonas Kapčiamiestyje steigiamas tokį sprendimą pernai gruodžio viduryje priėmus Valstybės gynimo tarybai. Tai sukėlė ir dalies vietos gyventojų bei kitų asmenų pasipiktinimą, dėl to rengtos įvairios protesto akcijos.
Įtikinėti bendruomenės į miestelį vyko prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras. Protestas, į kurį susirinko keli šimtai žmonių, prie Seimo vyko ir praėjusią savaitę posėdžių salėje svarstant šį klausimą.
Pagal projektą, poligono įkūrimas pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektu.
Jame nustatytos poligono teritorijos ribos. Numatyta, kad jo teritorija apims apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Įstatymu valstybinės žemės sklypai bus perduoti patikėjimo teise valdyti, naudoti ir jais disponuoti KAM, sudarytos žemės nuomos sutartys nutraukiamos, sklypų naudojimo būdas keičiamas į „teritorijos krašto apsaugos tikslams“, o poligono teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškų plotai išbraukiami iš valstybinės reikšmės miškų registro, į poligono teritoriją patenkantys vietinės reikšmės keliai, kitas valstybės ir savivaldybės turtas perduodami kariuomenei valdyti.
Taip pat numatytas žemės ir kito turto paėmimas visuomenės poreikiams. Priėmus šį įstatymą, žemės ir statinių savininkai nebegalės perleisti, įkeisti, atidalyti, pakeisti turto paskirties.
Planuojama, kad nekilnojamojo turto savininkams, kurių žemė ar kitas turtas paimamas visuomenės reikmėms, bus atlyginama pinigais pagal rinkos vertę ir praradimai papildomai kompensuojami atsižvelgiant į galimybę įsigyti žemės ir kito nekilnojamojo turto kitur, kitus turto savininko neturtinius praradimus.
Už gyvenamosios paskirties statinį, esantį gyvenamojoje teritorijoje, savininkui numatoma išmokėti po daugiau nei 51 tūkst. eurų siekiančią kompensaciją, o už žemės ūkio, miškų ūkio paskirties sklypą ar komercinį statinį – per 5 tūkst. eurų išmoką.
Numatoma, jog teise savarankiškai turtą valstybei perduoti lengvatinėmis sąlygomis gyventojai galės pasinaudoti dešimt metų.
Taip pat KAM turės numatyti kompensacines priemones, kurios bus reikalingos dėl poligono įkūrimo perkeliant saugomas vertybes ar stiprinant kitas buveines.
Kariuomenė manevro pratybas Kapčiamiestyje norėtų pradėti 2028 metais.
