Finansų ministerijai siūlant atsisakyti minimalios skolų ribos, kuri dabar siekia apie 26 tūkst. eurų norint gyventojui kreiptis į teismą dėl bankroto, bankų ir verslo atstovai įspėja dėl rizikų, tuo metu ministerija teigia, kad yra numatyti saugikliai.
Anot Lietuvos bankų asociacijos vadovės, jeigu riba bus panaikinta, keisis skolininkų vertinimas, sugriežtės skolintis norinčių žmonių rizikos vertinimas. Lietuvos verslo konfederacija prognozuoja, kad daugės teisminių ginčių.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimus inicijavusi Finansų ministerija siūlo nustatyti nemokumą pagal faktinę žmogaus finansinę padėtį.
„Siūlome atsisakyti ribos, nes saugikliai yra – teismas visgi įvertina žmogaus tiek turto ir įsipareigojimų struktūrą, tiek pajamų potencialą, senatis, sąžiningumo elementus. Dabar tokia teismų praktika yra, visa tai dabar daroma“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė Ingrida Mickutė.
Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad bankai ribos naikinimui nepritaria – pakeitimai paveiks naujus klientus ir skolininkų kaštus, rizikos vertinimą.
„Bankai, ypač didieji, nerimauja, tai keičia pačio fizinio asmens bankroto institutą, jis „nusinulina“, o nusistovėjusi teismų praktika dingsta – keisis skolininkų vertinimas ir tai atsilieps visų naujų klientų ir skolininkų kaštams, ir rizikos vertinimo griežtumui“, – komitete tikino ji.
Verslo konfederacijos atstovė Akvilė Razumienė taip pat siūlo nekeisti skolos ribos, kuri dabar, pasak jos, suteikia teisinį aiškumą tiek skolininkams, tiek kreditoriams ir leidžia suprasti, kada bankroto procedūra yra pagrįsta ir teisėta.
„Siūloma nuo objektyvaus kriterijaus pereiti prie absoliučiai vertinamojo pobūdžio kriterijaus. Praktikoje kils nemažai problemų“, – įspėjo ji.
Konfederacijos atstovės teigimu, kai bankroto procedūra bus prieinama ankstyvoje stadijoje, kils rizika, kad nebus ieškoma kompromisinių variantų, kaip žmogui padengti skolas kreditoriams.
„Nukentės kreditorių interesai, nes bankrotus gyventojai galės inicijuoti turint trumpalaikių finansinių sunkumų, mokėjimų sutrikimų. Tai labai pakeis pusiausvyrą tarp kreditorių ir skolininkų“, – kalbėjo A. Razumienė.
Ji taip pat prognozuoja, kad siekiant išvengti skolų ir įsipareigojimų bus piktnaudžiaujama.
Ir E. Čipkutė, ir A. Razumienė sako, kad skolų ribos kartelė galėtų būti nebent mažinama, pavyzdžiui, iki 10 tūkst. eurų. Dabar ši riba yra 25 minimalūs atlyginimai – apie 26 tūkst. eurų.
Ministerijos departamento vadovė teigė, kad lubų norima atsisakyti dėl to, kad įsiskolinimo situacija yra individuali, minimali riba Lietuvoje yra „labai didelė“, be to, šalyje kasmet inicijuojama nedaug gyventojų bankrotų.
Pasak jos, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose norint gyventojui bankrutuoti taip pat nėra skolos ribos.
Pernai iškeltos 127 fizinių asmenų bankroto bylos – 11 proc. mažiau nei 2024 metais, o per visą laikotarpį nuo šio reikalavimo įsigaliojimo 2013 metais – beveik 3,8 tūkst.
