Ar įsivaizduojate save negalintį atsikąsti obuolio, paragauti braškės arba trešnės ar netgi pasmaguriauti saldumynų, nes juose yra sojų arba kviečių, ir visi šie produktai jums sukelia alerginę reakciją? Nors alergijas patiria tik nedidelė dalis žmonių, vis daugiau jų vengia šių produktų dėl netoleravimo simptomų. Ar įsivaizduojate pasaulį, kuriame maistas nebekelia alergijų? Mokslas jau žengia žingsnį šia kryptimi – ir tai bus pristatyta Masačusetso technologijų instituto (MIT) Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų programos (MISTI) Lietuvai konsorciumo konferencijoje, rašoma Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) pranešime žiniasklaidai.
Spalio 9–10 dienomis Vilniuje ir Kaune vyks tarptautinė konferencija „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“ (angl. Human and More-Than-Human Futures: Innovating Technologies for Coexistence), kurioje Lietuvos ir MIT mokslininkai pristatys naujausius tyrimus ir inovacijas, galinčias iš esmės pakeisti mūsų santykį su maistu ir technologijomis.
Kviečiai be glitimo alergenų – nebe utopija?
Jau daugiau nei 10 tūkstančių metų augalų ir gyvūnų paveldimosios savybės yra keičiamos, siekiant patenkinti didėjančios žmonių populiacijos apsirūpinimo maistu ir kitomis biožaliavomis poreikius. Pagal unikalius genų rinkinius atrenkami labiausiai žmonijos poreikius atitinkantys kultūriniai augalai ir gyvūnai.
„Kai kurie požymiai, pavyzdžiui, grūdo dydis arba vaisiaus skonis, yra akivaizdūs ir kultūriniuose augaluose įsitvirtino pirmiausia. Tačiau kiti požymiai nėra taip lengvai identifikuojami ir šiame atrankos, arba selekcijos, procese nebuvo išgryninti. Pavyzdžiui, baltymai, sukeliantys alergijas“, – teigia LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas.
Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad pasitelkus tiksliąsias genomines technologijas, pavyzdžiui, genų redagavimą, šiuos produktus galėtų vartoti ir alergenams jautrūs žmonės. Pirmieji šios technologijos taikymo rezultatai mokslo bendruomenei buvo pristatyti 2024 metais – Ispanijos mokslininkai iš Tvarios žemdirbystės instituto genų redagavimo metodą pritaikė pagrindinių kviečių glitimo alergenų biosintezei sustabdyti. Šie rezultatai dar turi būti patvirtinti klinikiniais tyrimais, tačiau metodo efektyvumas rodo, kad netolimoje ateityje vis daugiau maisto produktų bus saugūs naudoti ir nuo alergijų kenčiantiems žmonėms.
Mokslinės idėjos įgyvendinamos kartu su pasauliniais mokslo lyderiais
LAMMC nuo 2024 metų yra konsorciumo, kuris vykdo Masačusetso technologijų instituto (MIT) Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų programą (MISTI) Lietuvai, partneris. Ambicingos ir inovatyvios bendradarbiavimo idėjos bus įgyvendintos jau netrukus. Bet pirmiausia mokslininkai kviečia susitikti tarpdisciplininėje konferencijoje, kurioje dalyvaus pripažinti užsienio mokslininkai-ekspertai ir dvylikos pagrindinių Lietuvos universitetų, tyrimų centrų ir įmonių konsorciumo atstovai. Jie dalinsis žiniomis ir ieškos būdų, kaip kurti ateitį, kurioje žmonės darniai sugyvens su aplinka.
Siekiama padėti alergiškiems žmonėms
Vienas inovacijų pritaikymo moksle pavyzdžių – planuojamas projektas, kuriuo bus siekiama sumažinti obuolių alergenų kiekį. Obuoliai yra vertinami dėl vitaminų, maistinių skaidulų ir antioksidantų. Vis dėlto ne visi gali juos vartoti, nes šiuose vaisiuose yra alergenų, kurie daliai žmonių sukelia alergines reakcijas. Vienas jų yra su patogeneze susijęs PR-10 šeimos baltymas, kuris kaitinant suskyla, todėl termiškai apdoroti vaisiai nėra alergizuojantys. Tačiau jis sukelia kryžmines alergijas, nes yra labai panašus į beržo žiedadulkių ir kitų vaisių, pavyzdžiui, braškių arba trešnių, alergenus.
Šie baltymai augaluose turi ir dar vieną funkciją – juos apsaugo nuo grybinių patogenų. Taikant genų redagavimo technologiją, šio baltymo DNR grandinėje baltymo struktūrą galima pakeisti taip, kad žmogaus jautrumas alergenui sumažėtų arba išnyktų, o augalo atsparumas patogenams išliktų.
„Planuojamo bendro projekto su Masačusetso technologijų institutu siekis – alergiją obuoliams sukeliančio baltymo geno redagavimas taikant CRISPR/Cas9 technologiją laboratorinėmis sąlygomis. Bendradarbiaujant su MIT mokslininkais bus tiriami genetiškai redaguoto obuolio PR-10 baltymo struktūros pokyčiai, siekiant mažinti alergiškumą ir stabilizuoti atsparumą grybiniams patogenams“, – apie projekto idėją pasakoja LAMMC vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Birutė Frercks.
LAMMC mokslininkai turi didelę patirtį genetikos ir biotechnologijos metodų taikymo sodo augalams srityje, o MIT mokslininkų grupė – tiriant baltymo struktūros pokyčius ir baltymų stabilumą gyvūninės kilmės ląstelėse, todėl tikimasi, kad sukurti metodai bus sėkmingai pritaikyti ir augalų ląstelėms.
Daugiau apie genetikos ir kitų mokslų inovacijas sužinosite spalio 9–10 d., jeigu prisijungsite prie diskusijos apie ateities technologijas!
