Prancūzija skirs milijardą eurų naujų lėšų kvantiniams skaičiavimams, penktadienį pareiškė šalies prezidentas Emmanuelis Macronas ir įspėjo, kad šalis ir visa Europos Sąjunga privalo investuoti, kad neatsiliktų nuo JAV ir Kinijos.
Šalys lenktyniauja siekdamos įvaldyti kvantinius skaičiavimus – naują technologiją, kuri žada išspręsti tam tikrų tipų matematines problemas daug kartų greičiau nei „klasikinės“ mašinos. Šios technologijos potencialios taikymo sritys svyruoja nuo vaistų kūrimo ir medžiagų mokslo iki kompiuterio saugumo srityje plačiai naudojamų šifravimo metodų įveikimo.
„Mūsų konkurentų tempas reikalauja, kad mes įjungtume aukštesnę pavarą“ ir „pakeistume investicijų mastą“, sakė E. Makronas per vizitą į superkompiuterių centrą į pietus nuo Paryžiaus.
Jis ypač atkreipė dėmesį į pokyčius Jungtinėse Valstijose, kur įmonės padidino investicijas į kvantinius skaičiavimus.
Penktadienį JAV prekybos departamentas paskelbė apie daugiau nei 2 mlrd. JAV dolerių vertės viešųjų lėšų injekciją į privačias kvantines įmones.
Nuo 2021 metų Prancūzija jau skyrė 2,3 mlrd. eurų finansavimą kvantiniams tyrimams, taip pat ir savo galingai gynybos pramonei.

E. Makronas taip pat paskelbė, kad pagal europinę programą puslaidininkiams bus skirta dar 550 mln. eurų valstybės lėšų, be jau esamų 5,5 mlrd. eurų įsipareigojimų, prisiimtų nuo 2022 metų.
„Visais šiais klausimais vyksta kova dėl nepriklausomybės, kurią būtina laimėti... Technologinė priklausomybė vis labiau taps pramonine ir strategine priklausomybe“, – sakė E. Makronas.
Be to, penktadienį JAV lustų gamintoja „Nvidia“ paskelbė apie investiciją į prancūzų kvantinių skaičiavimų startuolį „Alice and Bob“.
E. Makronas pabrėžė, kaip svarbu, kad Europos valstybės bendradarbiautų kuriant naujos kartos skaičiavimo technologijas, ir paragino bloką sukurti tam reikalingą kvantinę ekosistemą.
ES privalo investuoti daugiau
Toks raginimas išsakytas tuo metu, kai Europos sostinės stengiasi rasti debesų kompiuterijos ir dirbtinio intelekto paslaugų teikėjus, kurie nebūtų susiję su Jungtinėmis Valstijomis, nes įtampa su Donaldo Trumpo administracija išlieka didelė.

E. Makronas teigė, kad norint sukurti tokius vidaus pajėgumus Europoje, reikia keisti tiek konkurencijos politiką, kuri, jo nuomone, turi būti „pritaikyta ir modernizuota, kad galėtų atsirasti lyderiai“, tiek ir ES bendrąją rinką.
„Kokia yra amerikiečių stiprybė? Jie turi integruotą rinką. Jie turi kontinentinio masto žaidėjus, kurie daro milžiniškas investicijas. Mes kuriame taisykles bankams ir draudikams... trukdydami jiems finansuoti inovacijas“, – sakė jis.
Be didesnių laisvių privačioms investicijoms, „viskas, apie ką šiandien kalbame, reikalauja, kad Europos Sąjunga investuotų žymiai daugiau“, pridūrė E. Macronas.




