„Manau, nėra jokios priežasties, kodėl ji neturėtų egzistuoti“, – atsakydamas į klausimą, ar kažkur kosmose egzistuoja antra Žemė, teigia Tarptautinės astronomų sąjungos prezidentas prof. Willy Benzas. Mat vandenilis, anglis, azotas ir deguonis, iš kurių susidaro gyvybė ir vanduo, – vieni gausiausių cheminių elementų Visatoje. Deja, mes niekada nepamatysime toje tolimoje planetoje bėgiojančio triušio ar netgi jos mėlynų vandenynų ir baltų debesų, o tik nedidelį silpnos šviesos taškelį. Ten nukeliauti taip pat nesugebėsime, tad ar kada iš tiesų galėsime atsakyti į klausimą, ar mes ne vieni?
Anot profesoriaus, šis klausimas neduos ramybės net ir tada, kai, pavyzdžiui, kuris nors mokslininkas gaus Nobelio premiją už tai, kad įrodys, jog Marse egzistuoja gyvybė. „Bet tai juk tik mūsų Saulės sistema, ar kitur yra dar kažkas?“ – jo teigimu, paskui klaus mokslininkai.
Willy Benzas Lietuvoje lankėsi Vilniuje organizuotame Tarptautinės astronomų sąjungos, kuri vienija 83 šalis, prezidiumo susitikime, taip pat skaitė pranešimą „Open Readings 2026“ konferencijoje.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Willy Benzas yra vyriausiasis CHEOPS misijos mokslininkas. Vienas iš misijos tikslų – pateikti planetas – „auksinius taikinius“, kurios iš daugybės atrastų planetų būtų tinkamiausios gyvybės paieškoms.
- Anot W. Benzo, kažkur kosmose greičiausiai egzistuoja antra Žemė, tačiau mes niekada negalėsime jos nufotografuoti taip, kaip nufotografuojame mūsų planetą.
- Jei gyvybę rasime Marse, kils klausimas, ar jos kilmė tokia pati, kaip ir žemiškosios gyvybės. Be to, neduos ramybės klausimas, ar gyvybė egzistuoja ir už Saulės sistemos ribų.
- Šiandien kosmose ieškome į žemiškąją panašios gyvybės, nes žinome, kad toks gyvybės atsiradimo scenarijus veikia.
- Tarp 83 nacionalinių Tarptautinės astronomų sąjungos narių yra ir Rusija. W. Benzas teigia, kad netaiko sankcijų atskiriems Rusijos astronomams, nes Tarptautinė astronomų sąjunga – nepolitinė organizacija, o atskiri žmonės neatsakingi už valdžios veiksmus.
– Balandį Tarptautinės astronomų sąjungos prezidiumas susitiko Lietuvoje, Vilniuje. Kaip viskas praėjo?
– Viskas buvo nuostabu. Labai įdomus susitikimas, buvo daug temų, kurias reikėjo aptarti. Visi mus labai šiltai priėmė. Mes tikrai puikiai praleidome laiką. Mums buvo skirta graži salė, kurioje galėjome diskutuoti beveik po 12 valandų per parą. (...) Manau, visi nariai, išskyrus Gražiną Tautvaišienę, Lietuvoje ir Vilniuje lankėsi pirmą kartą. Taigi visi buvo nustebę, koks gražus Vilniaus Senamiestis. (...)
– Kaip vertinate Lietuvoje vystomus astronomijos tyrimus? Kokios mūsų stipriosios sritys ir kur dar galime pasitempti?
– Per ekskursiją apsilankėme bibliotekoje, kur mums parodė originalią Koperniko knygą. Kaip turbūt žinote, tai yra tarsi pagrindinis veikalas, kuriame teigiama, kad Saulė yra centre, o planetos sukasi aplink ją. Vien tai, kad pamatėme tą knygą čia, bibliotekoje, parodė mums, kokia gili astronomijos istorija yra šioje šalyje. Kažkur skaičiau, kad Vilniaus observatorija yra ketvirta pagal senumą observatorija Europoje, nusileidžianti tik trims kitoms.
Jau labai seniai čia atlikote svarbius tyrimus, pavyzdžiui, stebėjote Saulės dėmes. Lietuvoje, ypač čia, Vilniuje, yra gilios mokslo ir astronomijos tradicijos. Jūs jau seniai dirbate šioje srityje, sukūrėte septynių spalvų fotometrinę sistemą. Įdomu tai, kad žinau dar vieną vietą, kurioje buvo sukurta septynių spalvų fotometrinė sistema – tai Ženeva, kur aš studijavau. Tarp šių dviejų sistemų yra tam tikrų panašumų. Tai yra tiesioginis ryšys tarp Vilniaus ir Ženevos.
Lietuvoje yra nemažai žmonių, kurie tiria žvaigždes ir galaktikas, Paukščių Tako evoliuciją. Tai, pavyzdžiui, Gražina, kuri yra viena iš mūsų viceprezidentų. Taigi sužinojome daugybę dalykų [apie Lietuvos astronomiją], įskaitant ir istoriją. Manau, tai tiesiog fantastiška.
Be to, apsilankėme Molėtų observatorijoje, apžiūrėjome teleskopą. Apžiūrėjome ir Etnokosmologijos muziejų. Jis tiesiog nepakartojamas – pastatas šiek tiek primena kosminį laivą. (…)
– Tiriate planetas, esančias mūsų Saulės sistemoje ir už jos ribų. Šiuo metu yra aptikta daugiau nei 6 200 egzoplanetų (planetų, nepriklausančių Saulės sistemai). Ar turite mėgstamiausią egzoplanetą?
– Oi, ne. Turiu mėgstamą planetą – tai Žemė. Mėgstamos egzoplanetos neturiu. Manau, dauguma jų mums atskleidžia kažką kitokio, ir tai primena dėlionę. Galite turėti savo mėgstamą dėlionės detalę, bet norint pamatyti galutinį vaizdą, reikia visų detalių.
Būtent pamatyti galutinį vaizdą: svarbu suprasti, kaip susidaro planetos, kaip jos evoliucionuoja, kodėl Saulės sistema yra tokia, kokia yra. Norint tai suprasti, reikia ne tik vienos ar dviejų planetų. Žinoma, jos taip pat kai ką parodo. Yra tokių fantastiškų pasaulių, kurie yra tokie karšti, kad jų paviršiuje esančios uolienos yra išlydytos ir ten lyja geležimi.
Saulės sistemoje turime tik aštuonias planetas. Todėl turime ribotą skaičių atvejų, kuriuos galime tirti. Tūkstančių tūkstančiai planetų mums rodo, kad ten [kosmose] yra tikras zoologijos sodas. Jos [planetos] nėra visos vienodos. Jos labai skiriasi. Tik žinodami įvairovę ir tai, kas yra įmanoma, galime geriau suprasti, kokios yra planetos ir kaip jos paplitusios Visatoje. (...)
– Jūs esate CHEOPS (angl. CHaracterising ExOPlanet Satellite) – palydovo, paleisto prieš daugiau nei šešerius metus, – vyriausiasis mokslininkas. Kaip suprantu, pagrindinis šios misijos tikslas buvo apibūdinti jau žinomas egzoplanetas. Tačiau per šiuos šešerius metus ji pasiekė daug daugiau – atskleidė naujas planetų savybes, atrado naujų planetų ir net padėjo nustatyti retą šešių planetų sistemą. Jūsų nuomone, kokie yra svarbiausi šios misijos moksliniai atradimai iki šiol?
– Visada sunku ką nors išskirti, bet manau, kad yra tam tikra sritis, kurioje CHEOPS ypač gerai sekasi, – tai planetų sistemų architektūros tyrimai.
Jei žiūri pro langą ir matai, tarkime, medžius kažkur toli, o tada žiūri į tuos pačius medžius pro žiūronus ir matai daugiau detalių. Jei paimsiu teleskopą ir žiūrėsiu į tuos pačius medžius, matysiu dar daugiau. Taigi esmė yra ta, kad jei turi tikslesnius prietaisus, matai vis daugiau ir daugiau dalykų. Būtent todėl ir sukūrėme CHEOPS – kad galėtume dar kartą pažvelgti į objektus, kuriuos atrado kiti [teleskopai], bet turėdami mažiau tikslius prietaisus. (...)
Manėme, kad kažkuri planetų sistema sudaryta iš trijų planetų, bet staiga aptikome dar tris. CHEOPS tikslas nebuvo atrasti naujų sistemų, tačiau kai atidžiau ištyrėme šią sistemą, pamatėme daugiau planetų. (...) Taigi, ši planetų architektūra yra sritis, kurioje CHEOPS misija pasirodė esanti labai tinkama. Paskelbėme tam tikrą skaičių straipsnių, kuriuose pristatomos daugiaplanetės sistemos.
Kitas aspektas yra tas, kad dėl didelio fotometrinio tikslumo galėjome matuoti okultacijas. Tai nėra tas atvejis, kai planeta praeina priešais žvaigždę jūsų atžvilgiu ir sukuria šešėlį, kurį matote. Šiuo atveju planeta skrieja už žvaigždės. Kai tai įvyksta, jūs nebematote planetos atspindėtos šviesos. Tačiau jūs matėte ją prieš tai, tad kai ji dingsta, tai jums kažką pasako apie planetos atspindžio gebą – kiek žvaigždės šviesos planeta atspindi.
– Kuo mums svarbi ši informacija?
– Tai suteikia informacijos apie atmosferos savybes. Tai leidžia nustatyti, ar yra debesų. Mokslinėje terminijoje objekto gebėjimas atspindėti šviesą vadinamas albedu. Tai suteikia informacijos apie atmosferos pobūdį. Žinote, jei ji labai balta, ji atspindi daugiau nei tada, jei būtų labai tamsi, ir panašiai.
Tam reikia labai labai didelio tikslumo, nes nuo planetos atspindėta šviesa yra labai silpna, palyginti su žvaigždės šviesa. Taigi reikia sugebėti pastebėti labai nedidelį šviesos sumažėjimą, ir CHEOPS tai daro gana gerai. (...)
– Kaip manote, ar kur nors egzistuoja antra Žemė?
– Žinoma. Tačiau tai priklauso nuo to, ką turite omenyje, sakydama „antra Žemė“.
– Turiu omenyje tokią Žemę, kokią matome nuotraukose, – melsvai žalią rutulį.
– Tai reiškia, kad kalbame apie planetą su skystu vandeniu paviršiuje ir galbūt debesimis. Manau, nėra jokios priežasties, kodėl ji neturėtų egzistuoti. Vieni iš gausiausių cheminių elementų Visatoje yra vandenilis, anglis, azotas, deguonis. Taigi turite viską, ko reikia vandeniui susidaryti, – vandenilį ir deguonį. Netgi gyvybė nesusideda iš elementų, kurie Visatoje yra reti. Ji susideda iš gausiausių cheminių elementų Visatoje.
Todėl nematau jokios priežasties, kodėl aplink kitą Saulę vieno astronominio vieneto atstumu (atstumas, kuriuo nuo Saulės nutolusi mūsų Žemė ir kuris leidžia formuotis palankiam – nei per šaltam, nei per karštam – klimatui – LRT) negalėtų skristi panaši planeta. Bet tai tik mano nuomonė. Kaip mokslininkui, nuomonė nėra svarbi. Jūs turite ją rasti. Mums reikia matavimų, stebėjimų, kurie parodytų, kad vieno astronominio vieneto atstumu nuo į Saulę panašios žvaigždės yra planeta, panaši į Žemę.
Deja, mums nepavyks padaryti jos nuotraukos, kurioje matytųsi vandenynų mėlynumas ir debesų baltumas. Mat norint pasiekti tokią skiriamąją gebą, reikėtų teleskopo, kurio skersmuo siektų maždaug 1 500 kilometrų. Tokio teleskopo neįmanoma pastatyti. Taigi matysime tik nedidelį šviesos taškelį – gausime pikselio dydžio, labai mažą neryškų vaizdą – iš esmės tai bus tik šviesa. (…)
– Daug astronomų ieško gyvybės požymių tolimose egzoplanetose. Kita vertus, man atrodo, kad Saulės sistemoje vyksta tiek daug įdomių dalykų. Pavyzdžiui, visai neseniai NASA paskelbė, kad zondas „Curiosity“ Marse aptiko septynias organines molekules, kurios gali būti siejamos su senovine gyvybe. Praėjusiais metais turėjome didžiąją naujieną apie leopardo dėmėmis nusėtus akmenis. Tuomet buvo pranešta, kad tai tvirčiausias iki šiol rastas įrodymas, jog Marse kadaise egzistavo mikrobinė gyvybė. Taip pat turime keletą ledinių mėnulių, skriejančių aplink Jupiterį ir Saturną, kurių gilumoje, manoma, telkšo skysto vandens vandenynai. Taigi, jūsų nuomone, ar neturėtume daugiau dėmesio skirti Saulės sistemai, norėdami rasti gyvybę?
– Turėtume ieškoti visur, nes nežinome, kur ją rasime. Tačiau tiesa, kad Saulės sistemoje yra aiškus kelias, kaip tai galime padaryti [rasti gyvybę]. Galime nuskristi į Marsą, galime siųsti ten zondus, netrukus galėsime pargabenti mėginių į laboratoriją ir ištirti, ar juose yra fosilijų, ar kitų panašių dalykų, kurie rodytų, jog Marse kadaise buvo gyvybė. Tai mes galime padaryti gana užtikrintai ir, sakyčiau, netolimoje ateityje.
Dėl kelionės į Jupiterio palydovą. Ten galėsime nuvykti su robotu, su misija. Jei gyvybė iš tiesų yra palaidota po storu ledu vandenyne, nebus lengva prasiskverbti pro šį ledo sluoksnį. Galbūt yra kokių nors geizerių, išmetančių vandens garus, kuriuos galėtume ištirti ir ieškoti gyvybės ženklų šiuose vandens garuose. Tai yra galimybė. Mes turėtume tai padaryti.
Kalbant apie Marsą, yra šiokia tokia problema. Žemėje randame meteoritų, kurie atkeliavo iš Mėnulio ir iš Marso. Taigi jie yra įrodymas, kad tarp planetų vyksta mainai. Atradus gyvybę Marse, esu tikras, kad staiga kils klausimas – ar tai tos pačios kilmės gyvybė kaip Žemėje? Ar tai yra nepriklausoma [gyvybė]?
Jei gyvybę aptiksime planetų sistemoje, esančioje už daugybės šviesmečių, tai bus nepriklausoma gyvybė, nes planeta yra pernelyg toli. Jos kilmė bus ne tokia kaip gyvybės Saulės sistemoje. Taigi turime išsiaiškinti, ar gyvybė yra unikali tik Saulės sistemoje.
Tačiau pirmasis klausimas – ar gyvybė yra unikali Žemėje? Jei ją aptiksime Marse, galbūt tada paklausime antro klausimo: „Bet tai juk tik mūsų Saulės sistema, ar kitur yra dar kažkas?“ Žmogus, kuris ras gyvybę Marse, galbūt gaus Nobelio premiją. Bet vis dar nebus galutinio atsakymo, ar kitur Visatoje yra gyvybė. Mokslininkai tikriausiai pasakys: „Žinote, jei mes ją [gyvybę] antrą kartą radome Marse, tai ji turi būti ir visur kitur.“
Tačiau taip pat reikės išsiaiškinti, ar gyvybė Žemėje ir Marse susijusi. Dabar yra savotiška, keista hipotezė, kad gyvybė prasidėjo Marse, o uolienos iš Marso atkeliavo į Žemę ir sukūrė gyvybę Žemėje. Kas galėtų lengvai tai paneigti? (...)
– Grįžkime prie gyvybės egzoplanetose. Juk niekada negalėsime iki galo patvirtinti, kad ten iš tiesų kažkas yra, nes neturime galimybės ten nusiųsti kosminių aparatų ar juo labiau nukeliauti patys.
– Kalbant apie siuntimą ten – kol kas turime tai pamiršti. Mums reikės kitų patikimų įrodymų.
– Kas būtų patikimas įrodymas?
– Carlas Saganas sakė: „Nepaprastiems teiginiams reikia nepaprastų įrodymų.“ Jei teigiate kažką sensacingo, pavyzdžiui: „Aš ten atradau gyvybę“, turite tai įrodyti. (…)
Pirmiausia tai, ką matome, yra planetos atmosferos spektras. Taigi neturime vaizdo, kuriame, tarkime, triušis bėgtų planetos paviršiumi ar kažko panašaus. Turime tik šviesos spektrą, ir galbūt žmonės naudoja deguonį ar ozoną kaip biologinį žymeklį. Jei deguonies daug, ozono daug, tai turėtų reikšti, kad ten yra gyvybė. Tačiau ozoną galima pagaminti ir abiotiniu būdu (be gyvybės – LRT). Taigi turėsite įrodyti, kad bet koks pastebimas požymis yra neabejotinai susijęs su gyvybės buvimu ir niekuo kitu. Tai nėra taip paprasta, jei turite tik vieną požymį. Tačiau galite sujungti kelis požymius.
Jei matote ne tik deguonį, bet ir metaną. Tada galbūt matote signalus spektre, ypač dėl to, kad chlorofilas sugeria šviesą, kurių pokyčiai atitinka planetos orbitinį judėjimą aplink savo saulę, kaip matome Žemėje, kur yra skirtingi sezonai – yra sezonų, kai augmenijos, pavyzdžiui, yra mažiau.
Taigi pradedate kaupti tam tikrą kiekį įrodymų [kad tolimoje planetoje yra gyvybė]. Būti šimtu procentų tikram bus labai sudėtinga, bet būti pakankamai tikram – gali būti įmanoma.
– Ar mes dar toli nuo to, kad būtume pakankamai tikri, jog kažkurioje egzoplanetoje egzistuoja gyvybė?
– Kitas svarbus klausimas – kaip dažnai gyvybė pasitaiko? Jei kiekvienoje Žemės tipo planetoje yra gyvybė, tuomet mes esame daug arčiau jos atradimo nei tuo atveju, jei gyvybė egzistuotų tik vienoje kitoje galaktikos vietoje – mums bus sunku tą vietą surasti. Taigi viskas priklauso nuo to, kiek gyvybė yra paplitusi Visatoje. Tai suprasti mums šiek tiek sudėtinga, nes mes iš tikrųjų net nežinome, kaip gyvybė susiformavo Žemėje. Niekas negali jos atkurti laboratorijoje.
Ką mes žinome, tai kad gyvybė, kokią pažįstame Žemėje, labai priklauso nuo skysto vandens – viskas Žemėje yra pagrįsta skystu vandeniu ir anglimi. Todėl pirmasis bandymas yra surasti planetas, kurios yra tam tikros temperatūros regione, kuriame įmanoma skysto vandens egzistencija, kur yra nei per šalta, nei per karšta.
– CHEOPS čia mums padeda, tiesa?
– Taip, ši misija padeda, nes vienas iš CHEOPS mokslinių tikslų buvo pateikti tarsi „auksinius taikinius“ didžiosioms observatorijoms. (...) Negalime pasakyti, ar ten yra gyvybės, bet galime nustatyti, kokio dydžio yra planeta, galime tiksliai nustatyti jos sukimosi periodą. Taigi galime pasiruošti.
Yra tūkstančiai planetų. Didieji teleskopai, tokie kaip JWST ar ELT (angl. Extremely Large Telescope), neturės laiko stebėti tūkstančių jų. Kurias iš jų turėtume atidžiau stebėti? Kaip atrinksime tas, kurioms norime skirti daugiau laiko?
Tai panašu į lošimą – bandote optimizuoti savo šansus. Taigi į CHEOPS galime žvelgti kaip į priemonę, padedančią optimizuoti didžiųjų teleskopų šansus, bandant sužinoti kuo daugiau apie visus įdomius galimus kandidatus. Galiausiai kažkas turės nuspręsti, kurią iš jų [visų planetų] stebėsime. Bet bent jau turėsime kuo daugiau informacijos, kad galėtume nuspręsti, kurios iš jų yra svarbiausios. (...)
– Iš dalies NASA finansuojamas SETI institutas ieško protingos gyvybės. Jūsų nuomonė, kaip galėtų atrodyti kitur kosmose egzistuojanti gyvybė – mikrobinė ar daug labiau išsivysčiusi, netgi protinga?
– Atvirai sakant, man tiktų bet kuris jos pavidalas. Mikrobų ar protingos būtybės atradimas reikštų, kad kitur yra gyvybė.
Kartą kažkas parašė lygtį, kuri mums šiek tiek paaiškina skirtingus elementus: pirmiausia reikia turėti žvaigždę ir planetą, esančią tinkamu atstumu, kad temperatūra leistų egzistuoti vandeniui. Tada kyla klausimas – jei turite tokią planetą, kiek iš tų, kuriose yra tinkama temperatūra, tinkama cheminė sudėtis, tinkamas vandens kiekis, išsivystė gyvybė? Ar gyvybė atsiranda savaime? Jei turite tinkamas sąlygas – puf! Atsiranda gyvybė. O gal gyvybei reikia kažko ypatingo? Kai kurie gali manyti, kad Dievas sukūrė gyvybę ar panašiai, bet tai yra klausimas – ar gyvybė yra savaiminė pasekmė turint tinkamas pradines sąlygas?
Tuomet, kai jau turite gyvybę, ar intelektas yra kitas vystymosi etapas? Ar tai yra automatinis procesas? Ar tai reiškia, kad jei turite bakterijas, palaukiate milijardą metų ir tada turėsite tokius padarus kaip mes, vaikščiojančius aplink.
Tada, jei turite tą protą, šie žmonės gali sukurti radijo bangas, teleskopus ir pradėti siųsti radijo signalus. Būtent tai daro SETI – ieško radijo signalų. Taigi jie žengia dar vieną žingsnį toliau – jie ieško ne tik gyvybės, bet protingos gyvybės, gebančios siųsti signalus. Tačiau gyvybė nebūtinai turi išsivystyti į protingą gyvybę.
– Atrodo, kad ieškome tokios gyvybės, kokią pažįstame Žemėje. Bet galbūt gyvybė yra visiškai kitokia, nei mes ją įsivaizduojame...
– Visiška tiesa, ji gali būti visiškai kitokia. Tačiau galbūt nustebčiau, jei ji būtų sudaryta iš cirkonio ar kažko panašaus. Tikriausiai ji sudaryta iš anglies ir deguonies, nes, kaip jau sakiau, tai yra gausiausi cheminiai elementai, bet gali būti ir visiškai kitaip. Pažvelkime į Žemės paviršių – kokios skirtingos gali būti gyvosios būtybės: nuo bakterijos iki dramblio, nuo kirmino iki paukščio.
Taigi dabar galite įsivaizduoti, kad kitur įvairovė gali būti dar didesnė. Šiandien mes ieškome to, ką žinome. Bet kodėl mes tai darome? Mes tai darome, nes žinome, kad tai veikia, nes mes [žmonės] esame čia [Žemėje]. Galime ieškoti silicio pagrindo gyvybės, bet nežinome, ar įmanoma, kad ji susidarytų iš silicio. (…) Taigi, jei ant kažko statytumėte, statytumėte ant to, kas jau kartą įvyko.
– Turiu du paskutinius klausimus. Vienas susijęs su finansavimu, o kitas – šiek tiek su politika. Astronomija paprastai laikoma fundamentaliąja mokslo sritimi. Fundamentaliųjų mokslų sritims dažnai sunkiau pritraukti finansavimą, palyginti su taikomaisiais mokslais, nes jų rezultatai yra mažiau tiesiogiai pritaikomi komerciniais tikslais. Tai yra dar sudėtingiau mažesnėse šalyse, tokiose kaip Lietuva, ypač kai čia jau yra stiprios pasauliniu mastu pripažintos mokslo sritys, pavyzdžiui, lazerinė fizika ar biotechnologijos. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu? Kaip galime pritraukti daugiau dėmesio ir investicijų į astronomiją?
– Aš tai matau taip: tai, kas šiandien yra taikomoji mokslo sritis, praeityje buvo fundamentiniai moksliniai tyrimai. Lazeriai neatsirado iš karto kaip taikomasis įrenginys, bet ilgą laiką buvo laboratorijų tyrimų objektas.
Taigi visa ši raida: technologijų plėtra, visuomenės gerovė, visuomenės išsilavinimo lygis ir ekonominė gerovė – turėtų būti vertinami kaip tęstinis procesas. Tai tarsi grandinė, kurios visos dalys yra svarbios.
Grandinės pradžioje yra fundamentiniai moksliniai tyrimai. Jei jų nėra pačioje pradžioje, gale nieko ir nebus. Tam tikroje grandinės vietoje atsiranda žmonių – verslininkų, kurie šiuos fundamentinius tyrimus vertina kaip galimybę sukurti produktą, programą ar kažką, kas gali būti perkelta iš laboratorijos į visuomenę.
Pateiksiu pavyzdį – bendrąją reliatyvumo teoriją. Visi žino Albertą Einsteiną. Visi žino, kad bendroji reliatyvumo teorija yra sudėtinga teorija, kurios niekas nesupranta, kur erdvė nėra baigtinė, o laikas nėra apibrėžtas. Na, be bendrosios reliatyvumo teorijos šiandien neturėtume GPS. Taigi, kas galėjo žinoti, kad, išradęs bendrąją reliatyvumo teoriją, A. Einsteinas po daug metų padarys GPS įmanomą.
Be to, astronomai atliko gana svarbų vaidmenį išrandant Wi-Fi. Mat buvo radijo astronomų, kurie norėjo siųsti signalus pastate. Taigi jie sukūrė įrenginius, kurie labai primena Wi-Fi. Šiandien Wi-Fi naudoja visi.
Netgi pasaulinis žiniatinklis (angl. World Wide Web) buvo išrastas dalelių fizikų CERN organizacijoje. Dabar yra tokios įmonės, kurios, naudodamos šią technologiją, uždirba milijardus dolerių.
Bet viskas prasidėjo kaip kai kurių mokslininkų tyrimai, žinote, jie eksperimentavo, nes buvo smalsūs. Mes išėjome iš urvų, nes kažkas išrado ratą ir kitus dalykus, kad galėtume pervežti daiktus. (...) Šis smalsumas, manau, yra evoliucijos šaknys. Žmonija visada buvo smalsi ir žaidė su savo smalsumu.
Dabar mes norime vėl nusileisti Mėnulyje. Anksčiau norėjome apkeliauti Žemę, o dar anksčiau – atrasti Ameriką. Taigi tai yra esminis dalykas, o tada dalis to, ne viskas, bet dalis, patenka į rinką ir tampa produktu, ir jūs iš to darote verslą. Tai praturtina visuomenę: atsiranda naujų produktų, įmonės gauna naudos, valstybė ją apmokestina ir gauna pinigų. (…)
– Tarptautinė astronomų sąjunga turi 83 nacionalinius narius, įskaitant Rusiją. Po to, kai Rusija pradėjo karą, daugelis durų pasaulyje rusų mokslininkams užsivėrė. Ar rusų mokslininkai vis dar dalyvauja sąjungos veiklose? Jūsų požiūriu, ar Vakarų šalys turėtų bendradarbiauti su šalimis, kurios buvo pasmerktos tų pačių demokratinių šalių dėl savo agresijos?
– Tai labai jautrus politinis klausimas. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad Tarptautinė astronomų sąjunga yra mokslinė organizacija. Mes nesikišame į politiką ir neužsiimame tokiais dalykais. Sulaukėme prašymų ir pastabų iš abiejų konflikto pusių, kad turėtume pašalinti kitą pusę iš sąjungos arba pareikšti nuomonę apie dabartinę administraciją.
Taigi žmonės nori, kad Tarptautinė astronomų sąjunga pareikštų politinę nuomonę, o mes nesame politinė organizacija. Stengiamės kuo mažiau kištis į politiką, nes neturime tam reikalingų priemonių. Neturiu ambasadų, neturiu žmonių, su kuriais galėčiau pasikalbėti, ir panašiai.
Tačiau manome, kad diskusijos apie mokslą neutralioje aplinkoje yra svarbios siekiant gerinti tarpusavio supratimą.
– Jei pamatytumėte, kad kažkas iš organizacijos narių reiškia pritarimą agresijai, ar tą žmogų pašalintumėte iš Tarptautinės astronomų sąjungos?
– Tarptautinė astronomų sąjunga turi elgesio kodeksą, kuriame išdėstyta, ko ji tikisi iš savo narių, taip pat apibrėžtos skundų pateikimo procedūros ir galimos sankcijos. Tarp jų – pašalinimas iš renginių arba vadovaujamų pareigų.
Tačiau [susitikimuose] leidžiame dalyvauti atskiriems astronomams iš šalių, esančių abiejose konflikto pusėse, nes manome, kad sankcijos turėtų būti taikomos ne atskiriems žmonėms, o režimui. Atskiras astronomas gali būti visiškai neatsakingas už valdžios veiksmus.
Tai yra dalykai, kuriuos darėme iki šiol. Be to, stengiamės kuo labiau padėti šalims, patiriančioms ekonominių sunkumų. Turėjome išskirtinių atvejų, kai šalyse staiga pasikeitus politiniam režimui, buvo nutrauktas astronomijos finansavimas, ir tos šalys paprašė mūsų sumažinti narystės mokesčius, nes nebeturėjo pinigų. Tada deramės.
2022 m. Tarptautinė astronomų sąjunga kartu su kitomis astronomijos organizacijomis visame pasaulyje paskelbė pareiškimą, kuriame išreiškė gilų susirūpinimą dėl Ukrainos mokslininkų bendruomenės ir viso regiono. Reaguodamos į gyvybei pavojingą padėtį, kurioje atsidūrė Ukrainos kolegos, Tarptautinė astronomų sąjunga ir atitinkamos organizacijos paragino savo narius teikti pagalbą visais įmanomais būdais šiuo Ukrainai sunkiu laikotarpiu.
Svarbiausia yra tai, kad esame mokslinė organizacija, tikinti dialogo tarp individų svarba. Mes stengiamės padėti ir įtraukti mokslininkus iš visų šalių, ir nebūtinai, nebent jie rodo pritarimą, laikome juos atsakingais už vyriausybės politiką ir veiksmus.
