Išnykusias rūšis atgaivinti siekianti įmonė „Colossal Biosciences“ teigia sukūrusi dirbtinį kiaušinį. Jį pasitelkiant jau išperinti 26 paukščiukai. Dalase, Teksase, įsikūrusi įmonė tikisi šią technologiją panaudoti išnykusio Pietų salos milžino moa (Dinornis robustus) – 3 metrų ūgio Naujosios Zelandijos paukščio, dėdavusio regbio kamuolio dydžio kiaušinius, – atgaivinimui, skelbia įmonė.
Mokslininkų teigimu, dirbtinis kiaušinis – apie kurį išsamiai pasakojama gegužės 19 d. išplatintame pranešime žiniasklaidai ir prie jo pridėtame vaizdo įraše, bet ne moksliniame straipsnyje ar publikacijoje, – galėtų būti realus žingsnis į priekį, palyginti su kitų tyrėjų darbais. Ankstesniuose tyrimuose paukščiukai buvo išperinti iš dirbtinių kiaušinių, pagamintų, pavyzdžiui, iš plastikinės plėvelės ar puodelių. Tačiau, kalbant apie naują technologiją, tyrėjams dar lieka daug neatsakytų klausimų.
„Tai gali būti tikrai svarbu, tai gali būti fantastiška, – laiške leidiniui „Nature“ rašo kamieninių ląstelių biologas iš Rolio mieste įsikūrusio Šiaurės Karolinos valstybinio universiteto Paulas Mozdziakas. – Tačiau neturint duomenų, neįmanoma įvertinti, koks galėtų būti tikrasis poveikis.“
„Colossal“ generalinio direktoriaus Beno Lammo teigimu, bendrovė kol kas neplanuoja aprašyti dirbtinio kiaušinio moksliniame straipsnyje. Pasak jo, įmonė tikisi šią technologiją pritaikyti komerciniais tikslais, tačiau taip pat ketina leisti ją naudoti aplinkosauginiams projektams.
„Zoologijos soduose ir veisimu užsiimančiuose gamtos apsaugos centruose yra žmonių, kuriems ši technologija būtų labai naudinga“, – sako Sausalito mieste, Kalifornijoje, įsikūrusioje pelno nesiekiančioje organizacijoje „Revive & Restore“ karvelių keleivių (Ectopistes migratorius) atkūrimo projektui vadovaujantis Benas Novakas.
Kaip atrodo kiaušinis?
Anksčiau naudojant kiaušinio lukšto neturinčias perinimo sistemas nuolat kildavo viena problema – daugumai jų vėlesniuose vystymosi etapuose reikėdavo didelių kiekių papildomo koncentruoto deguonies, o jį naudojant, kildavo pavojus, kad gali būti pažeista besivystančio embriono DNR. Pasak Roslin instituto embriologo ir „Colossal“ paukščių kamieninių ląstelių srities mokslinio patarėjo Mike`o McGrew, sėkmės rodikliai naudojant plastikinius puodelius, maisto plėvelę ir kitas dirbtines priemones visada buvo žemi.
„Colossal“ sukurtas dirbtinis kiaušinis yra dviejų komponentų sistema: pusiau pralaidi silikoninė membrana, įmontuota į tvirtą šešiakampį kiautą. Membrana sukurta taip, kad atkartotų natūralaus kiaušinio lukšto dujų apykaitos funkciją – ji praleidžia deguonį, tuo pačiu išlaikydama drėgmę ir sulaikydama teršalus. Pasak „Colossal“ biologijos skyriaus vadovo Andrew Pasko, membrana užtikrina dujų apykaitą, kurios greitis nenusileidžia vykstančiai per biologinį lukštą.
Dirbtinio kiaušinio viršuje yra skaidrus langelis, leidžiantis mokslininkams tiesiogiai stebėti embriono vystymąsi netrikdant vidinės aplinkos. Konstrukcijos dydis yra kintamas – teoriškai ją galima pritaikyti tiek kolibrio kiaušiniui, tiek Naujosios Zelandijos Pietų salos milžinui moa – beveik 3,7 metro ūgio paukščiui, dėjusiam regbio kamuolio dydžio kiaušinius.
Kaip dirbtinis kiaušinis papildo „Colossal“ išnykusių rūšių atgaivinimo procesą
Naujas dirbtinis kiaušinis nepakeičia biologinių procesų, vykstančių prieš kiaušinio padėjimą – jis įsijungia tik po jų. Vadovaudamiesi šiuo metu nustatyta darbo tvarka, mokslininkai per 24–48 valandas po padėjimo ištiria vištų kiaušinius, atrenka tinkamus kandidatus ir perkelia jų turinį – be lukšto – į dirbtinio kiaušinio struktūrą. Visi ankstesni biologiniai procesai, nuo apvaisinimo iki padėjimo, vyksta gyvame paukštyje.
Taikant išnykusių rūšių atgaivinimo technologijas, dirbtinis kiaušinis būtų skirtas inkubacijai vėlesniame etape, o ne genetiniam įsikišimui. Norėdami išauginti į drontą ar moa panašų paukštį mokslininkai turėtų atlikti rūšiai būdingus genetinius pakeitimus daug ankstesniame ląstelių vystymosi etape. Kaip paaiškino molekulinis genetikas iš Mičigano valstijos universiteto ir buvęs JAV Žemės ūkio departamento Žemės ūkio tyrimų tarnybos darbuotojas Hansas Chengas, kai apvaisintas kiaušinis jau padėtas, embrionas turi apie 50 000 ląstelių – gerokai per daug, kad būtų galima jas modifikuoti naudojant dabartines technologijas.
„Colossal“ šį uždavinį sprendžia pasitelkdama pirmtakines lytines ląsteles – kamienines ląsteles, iš kurių vėliau susidaro spermatozoidai ir kiaušinėliai. Praėjusį rudenį bendrovė pranešė, kad jai pavyko išauginti uolinio karvelio pirmtakines lytines ląsteles.
Uolinis karvelis genetiškai panašus į nikobarinį karvelį, kurį įmonė įvardijo kaip galimą pakaitinį paukštį dronto atgaivinimo projekte. Kalbant apie moa, bendrovė dar nepasirinko pakaitinio kiaušinio, nors svarstomi emu ir tinaminų variantai. Kadangi moa galiausiai išaugtų bet kokį pakaitinį kiaušinį, dirbtinių kiaušinių sistema vystymosi eigoje turėtų perimti inkubaciją.
Pernai pasirodė žinia, kad bendrovė „Colossal Biosciences“ sugrąžinusi išnykusią baisiųjų vilkų rūšį. Manoma, kad šie vilkai egzistavo prieš daugiau nei 10 tūkstančių metų. Tačiau mokslininkai naujieną įvertino nevienareikšmiškai – veikiausiai išveisti ne senovinės rūšies atstovai, o mišrūnai. Taip pat pernai įmonė paskelbė, kad išvedė pėlytes su ilgu kailiu – tai, anot atstovų, pasiruošimas gauruotojo mamuto atkūrimui.
