Vokietijos vyriausybė skiria milijoninę paramą valantiesiems Šiaurės ir Baltijos jūras nuo Antrojo pasaulinio karo šaudmenų. Tyrėjai perspėja, kad lėtai yrantys šaudmenys į ekosistemą išskiria pavojingas chemines medžiagas.
Baltijos jūros dugne naras prisitaiso kamerą, filmuojančią beveik tūkstantį tonų sveriantį atrastą šaudmenų kalną jūroje amunicija pragulėjo nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų. Po valandos denyje naras pasakoja dėžėse matęs granatų fragmentus, šovinių ir artilerijos sviedinių.
„Dalis jų vis dar buvo gabenimo konteineriuose, medinėse dėžėse arba jų likučiuose. Kartu su jais buvo likę ir dar nesioksidavusių šovinių bei šaudmenų užtaiso dalių“, – sako naras Dirkas Schoenenas.
Ekspedicija surengta vos 6 kilometrai nuo Šiaurinės Vokietijos krantų. 900 tonų amunicijos laimikis buvo gausus, bet Šiaurės ir Baltijos jūros dugne guli dar daugiau nei pusantro milijono tonų senų šaudmenų, keliančių didelį pavojų saugumui ir ekologijai.
„Šiuo metu manoma, kad Baltijos jūroje yra 300 tūkstančių tonų šaudmenų, o Šiaurės jūroje – apie 1 milijoną 300 tūkstančių tonų. Šios medžiagos pamažu rūdija ir yra prastos būklės“, – teigia Vokietijos aplinkos ministerijos jūrų inžinierius Volkeris Hesse`as.
Dėl šaudmenų korozijos išsiskiria pavojingos sprogstamosios cheminės medžiagos.
„Tai dar nėra pavojinga žmonių maisto grandinei, bet jau galima pastebėti, kad koncentracijos didėja žuvų ir midijų organizmuose, todėl spaudimas imtis veiksmų tiesiog didėja“, – sako jis.
Vokietijos Vyriausybė skyrė 100 milijonų eurų tyrimams, skatina ir inžinierius, kad šie parengtų ilgalaikius planus, kaip išvalyti vandenynus nuo šaudmenų. Ši komanda dalyvavo 4 Vyriausybės finansuojamuose projektuose, kur naudoti ir povandeniniai robotai.
„Tai neabejotinai pasaulinė problema. Užtenka prisiminti krizes Vietname ar Kambodžoje, taip pat ir čia, kaimyninėse Baltijos jūros šalyse, Danijoje, Lenkijoje. Tą jaučiame ir iš kitų šalių, dabar mes pirmieji sprendžiame šią problemą. Yra didelis susidomėjimas tuo, ką čia sužinome, ir kiti bando tai išmokti ir įgyvendinti“, – teigia jis.
Per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo Baltijos jūra buvo užteršta nepalyginamai labiau nei per Pirmąjį pasaulinį karą.
Didžiausią taršą sukėlė ne pats karas, o masinis ginklų ir šaudmenų utilizavimas jūroje po jo.
„Po Antrojo pasaulinio karo pabaigos sąjungininkai susirūpino, kad vokiečiai gali atnaujinti karo veiksmus, ir buvo nuspręsta, kad visa likusi amunicija turi būti pašalinta. Bet niekas nedrįso ar nesutiko pasiimti šaudmenų į sąjungininkų šalis. Todėl buvo nuspręsta, kad geriausias sprendimas būtų juos išmesti į jūrą“, – tvirtina pašnekovas.
Daugiausia šaudmenų nuskandinta aplink Danijos Bornholmo salą ir Gotlando įduboje. Lietuvos ir Latvijos pakrantėje nuskandinta daugiausia konvencinės amunicijos kaip aviacinės bombos.
