Žvaigždės formuojasi molekuliniuose debesyse – didžiuliuose šaltų dujų, daugiausiai vandenilio, telkiniuose. Dažniausiai šis procesas vyksta lėtai ir ramiai: debesis traukiasi ir byra į vis smulkesnius fragmentus, kurių centruose galiausiai pasiekiama pakankamai temperatūra ir tankis termobranduolinėms reakcijoms vykti. Tačiau kartais žvaigždėdara gali būti ir staigi bei intensyvi, ypač masyvių žvaigždžių atveju.
Vienas iš procesų, sukeliančių masyvių žvaigždžių formavimąsi, gali būti molekulinių debesų susidūrimai. Pataikę vienas į kitą debesys suspaudžiami, jų dujos sutankėja ir ima formuoti žvaigždes daug sparčiau nei įprastai. Šios išvados paremtos skaitmeniniais modeliais, tuo tarpu stebėjimų rezultatai kol kas nėra vienareikšmiai.
Yra žinoma kelios dešimtys debesų susidūrimų, tuose regionuose vyksta žvaigždėdara, tačiau ryšys tarp reiškinių iki šiol nebuvo nuodugniai ištirtas. Dabar tyrėjai, išnagrinėję vieną molekulinį debesį Paukščių Take, pateikė įtikinamus susidūrimo ir žvaigždėdaros ryšio įrodymus.

Mokslininkai išmatavo įvairių molekulių, pavyzdžiui amoniako ir anglies monoksido, bei anglies jonų spinduliuotę debesyje G013.313+0.193 (skaičiai nurodo jo koordinates danguje – jis yra arti Galaktikos disko plokštumos, maždaug 13 laipsnių nuo centro). Spektrai atskleidė du skirtingo greičio debesies komponentus: vienas juda link mūsų, kitas tolsta. Erdvėje šie komponentai formuoja U ir S formos struktūras, kurios tarsi sukimba viena su kita, o greičių erdvėje matyti juos jungiantys „tiltai“. Tokios konfigūracijos yra klasikiniai debesų susidūrimo požymiai.
Susidūrimas, tikėtina, įvyko prieš 0,35–1 milijoną metų. Tokie skaičiai puikiai atitinka regione aptiktų jaunų žvaigždinių objektų amžių. Pastarųjų aptikta net 94, taip pat 21 tankių dujų sankaupa. Visi požymiai rodo, kad susidūrimas tikrai skatina žvaigždėdarą.
Tankias sankaupas supa pailgos struktūros, per kurias dujos krenta link tankiųjų centrų. Taip susidaro idealios sąlygos formuotis masyvioms žvaigždėms. Šie rezultatai aktualūs visiems žvaigždėdaros tyrimams, nes geriau paaiškina, kaip atsiranda masyviausios žvaigždės.
Tyrimas čia.



