Virš Lietuvos telkiantis vasariškos audroms debesims, liepos 14 d. kai kuriose šalies vietose iškrito kruša, ledėkai vietomis buvo 1–2 cm skersmens. Apie krušą pranešama ir šiandien (liepos 15 d.). Kodėl vasarą vyksta, atrodytų, su žiema dažniau siejamas reiškinys? O orų programėlės to neprognozuoja?
Kaip susidaro kruša?
Kruša susidaro, kai lietaus lašeliai kyla į itin šaltas atmosferos sritis ir ten užšąla, skelbia JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA). Tada krušos ledėkai auga mažiems ledo kristalams susiduriant su skysto vandens lašais, kurie užšąla ant ledo paviršiaus. Jei su leduku susidūręs vanduo užšąla akimirksniu, susidaro drumstas ledėkas, nes naujai susiformavusiame lede įstringa oro burbuliukai. Tačiau jei vanduo užšąla lėtai, oro burbuliukai gali pasišalinti ir ledėkas bus skaidrus. Kruša iškrenta tada, kai vertikalus oro srautas nebegali išlaikyti krušos ledėkų svorio, o tai gali atsitikti, jei jie tampa gana dideli arba oro srautas susilpnėja.
Kruša susidaro esant dideliam oro drėgnumui, aukštai oro temperatūrai (22–28 °C) prie žemės paviršiaus ir labai stipriai atmosferos konvekcijai (srautų greitis 15–35 m/s), rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje.
Konvekcija atmosferoje vadinamas reiškinys, kai šiltesnis, mažesnio nei aplinkos tankio oras kyla į viršų, šaltesnis, tankesnis oras leidžiasi žemyn; susidaro uždara konvekcinė gardelė. Konvekcija prasideda netvarkingais turbulentiniais oro judesiais, jiems sustiprėjus susidaro pastovesni vertikalūs srautai. Jie gali pasiekti viršutinę troposferą ir stratosferą. Judėjimo greitis – nuo kelių iki 30 m/s. Kai oras prisotintas drėgmės, stipri konvekcija gali suformuoti storus kamuolinius lietaus debesis, iš kurių iškrinta konvekciniai krituliai (smarkios liūtys, kruša), žaibuoja, kyla škvalas ar viesulas.
Ar normalu, kad iškrenta vasarą?
Gali atrodyti keista, kad vasarą iš dangaus krenta ledėkai, tačiau kruša šiltuoju metų laiku iš tiesų yra dažnas reiškinys, o susidarantys ledėkai yra didesni ir pridaro daugiau žalos. Taip yra todėl, kad vasarą oras yra šiltesnis, dėl to vanduo intensyviau garuoja ir formuojasi dideli audros debesys.
Anksčiau meteorologas Gytis Valaika LRT.lt pasakojo, kad dėl klimato kaitos šiltėja atmosfera, todėl ten telpa daugiau vandens garų, o vandens garai yra kaip kuras pavojingoms audroms formuotis. Dėl to jų dažnai pasitaiko vasarą.
„Kruša, škvalas, viesulas – iš esmės visi šie pavojingi reiškiniai gimsta iš labai didelio vandens garų kiekio atmosferoje. Jei būna karšta, dažniausiai reikia nusiteikti, kad gali būti ir labai pavojingų reiškinių“, – komentavo meteorologas.
Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, šiuo metu Lietuvos orus lemia žemesnio slėgio sritis be jokių aiškių atmosferos frontų, todėl debesys formuojasi daugiausia dėl lokalių mažo masto procesų, ir pasakyti, kur susiformuos debesys ir kur bus stipriausios liūtys ar kruša, yra labai sunku.
Tai tipiška vasaros situacija.
Todėl meteorologai rekomenduoja sekti ne valandinę orų prognozę, o radarų žemėlapį, kuriame matomos kritulių zonos ir jų judėjimas realiu laiku.
Rekordai
Liepos 14 d. Lietuvoje vietomis iškrito iki 1–2 cm skersmens kruša. Taip pat šių metų liepą už maždaug 150 km nuo Lietuvos, šiaurinėje Latvijos dalyje, buvo užfiksuoti milžiniški krušos ledėkai – skersmuo siekė net iki 7,0–11,5 cm.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, didžiausi krušos ledėkai – 120 mm skersmens – iki šiol iškrito 1995 m. liepos 10 d. Kybartuose. Kiti vasaros krušos rekordai:
- 1962 m. gegužės 28 d. Vilniaus mieste iškrito kruša, ledėkų skersmuo buvo 30–50 mm;
- 1975 m. gegužės 11 d. Tauragėje iškrito kruša, ledėkų skersmuo – 70 mm;
- 1968 m. gegužės 7 d. Kupiškyje iškrito vištos kiaušinio dydžio kruša;
- 1972 m. birželio 15 d. Anykščiuose iškritę krušos ledėkai siekė 70 mm;
- 1964 m. birželio 20 d. Alytuje iškritęs didžiausias krušos ledėkas svėrė 300 g;
- 1985 m. rugpjūčio 18 d. Molėtuose iškrito kruša, ledėkų skersmuo 60 mm.
Feisbuko grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ meteorologas Gytis Valaika primena, jog pastebėjus didelius krušos ledėkus juos reikėtų nufotografuoti su šalia esančia liniuote arba 1 ar 2 eurų moneta.
„Kruša nuo 2 cm visada būna registruojama ESWD (European Severe Weather Database) sistemoje. Be to, tai galite padaryti ir jūs“, – rašo jis.
Daugiau – LRT.lt orų skiltyje.
