Spalio 10 d. vakarą Lietuvoje kilo G4 lygio (itin stipri) geomagnetinė audra. Nors galiausiai Lietuvos dangų užtraukė debesys, kai kurie tautiečiai iki tol spėjo įmažinti nuostabių Šiaurės pašvaistės vaizdų.
LRT.lt primena, kad geomagnetinę audrą sukėlė iš Saulės atkeliavusios įelektrintos dalelės, kurios susidūrė su Žemės magnetiniu lauku. Pastarosios Saulės paviršių paliko dar per spalio 8 d. įvykusį Saulės žybsnį su vainikinė masės išsiveržimu.
Panašaus stiprumo geomagnetinė audra šiais metais fiksuota ir gegužės 10–11 d.
Auroros spalva priklauso nuo to, kokiame aukštyje kokias mūsų atmosferoje esančias dujas sužadina elektringosios dalelės. Deguonis skleidžia arba žalsvai geltoną, arba raudoną šviesą, azotas – mėlyną.
Kai elektronai su deguonimi susiduria aukščiau nei 240 km, matomi rausvi atspalviai, kai 97–240 km aukštyje – žalsvi.
Šiuo metu mūsų Saulė skaičiuoja 25-ąjį ciklą. Kiekvienas ciklas trunka 11 metų, per kuriuos kinta Saulės aktyvumas. Kadangi Saulė šiemet yra aktyvumo pike, joje įvyksta daug žybsnių, Saulės plazmos išsiveržimų, o Žemėje – geomagnetinių audrų.
Geomagnetinės audros pagal stiprumą skirstomos nuo G1 iki G5, tikimybė išvysti Šiaurės pašvaistę didėja, pradedant G2 kategorijos audra.
