„Kai pritrūkstu energijos ir norisi sužadinti smalsumą, čiumpu fotoaparatą ir keliauju į mišką“, – LRT.lt pasakoja grybų entuziastė Aurelija Plūkė. Per vieną iš tokių pasivaikščiojimų moteris pastebėjo grybą, gerokai išsiskyrusį miško paklotės fone.
A. Plūkė pasakoja įspūdingos išvaizdos grybą aptikusi sename miške netoli Lentvario.
„Leidau sau nuobodžiai šmirinėti mišku, kol nuklydusi nuo takelio pastebėjau šį tą labai neįprasto – vieną lyg koralai atrodančių grybų, tačiau šis buvo ryškios violetinės spalvos“, – prisimena pašnekovė ir džiaugiasi tą dieną su savimi kaip tik turėjusi fotoaparatą.
„Ilgai aplink grybą tupinėjau ir gulinėjau, kol nufotografavau iš visų pusių. Pasižymėjau jo augimo koordinates ir palikau toliau augti ir skleisti sporas.“
Nuklydusi nuo takelio pastebėjau šį tą labai neįprasto – vieną lyg koralai atrodančių grybų, tačiau šis buvo ryškios violetinės spalvos.
A. Plūkė
Grybų entuziastė pasakoja, kad tądien grįžusi namo iškart suskubo pasidomėti, koks gi grybas pasitaikė jos kelyje, tačiau greitai nusivylė – mat informacijos lietuvių kalba apie šį grybą rasti nepavyko. Vis dėlto anglų kalba pateiktame šaltinyje – Pasaulinėje grybų raudonosios knygos iniciatyvoje (ang. The Global Fungal Red List Initiative) – A. Plūkė aptiko panašų grybą į rastąjį.
Pašnekovei lietuviškame miške pastebėtas grybas labiausiai priminė violetinį žagarūną (lot. Clavaria zollingeri). Pastarasis, remiantis Pasauline grybų raudonosios knygos iniciatyva, yra Europoje ir visame pasaulyje pažeidžiama rūšis.
„Kaip ir daugelis retų grybų, panašu, kad šis grybas randamas vis rečiau, nes dėl intensyvios žmogaus ūkinės veiklos nyksta šiam grybui būtinos augimo vietos“, – sako A. Plūkė.
Tačiau, anot Gamtos tyrimų centro mikologijos laboratorijos mokslininkės dr. Redos Iršėnaitės, A. Plūkės rastas grybas galėtų būti ir ametistinis žagaris (lot. Clavulina amethystina). Tad tik tolimesnė laboratorinė grybo sporų analizė padėtų nustatyti tikslią jo rūšį (kai ji bus atlikta, tikimės publikaciją papildyti).
Dr. R. Iršėnaitė LRT.lt komentavo, kad visi koralus primenantys grybai, dar kitaip vadinami šakočiais arba žagarūnais, priklauso keletui genčių: žagarūnams (lot. Clavaria), žagariams (lot. Clavulina), žagareniams (lot. Clavulinopsis), lentarijoms (lot. Lentaria), šakočiams (lot. Ramaria), šakyčiams (lot. Ramariopsis) ir pan.
Europos vidutinių platumų klimato zonoje auga apie 200 šių didele spalvų įvairove pasižyminčių grybų.
Kaip pasakoja mokslininkė, „ryškiaspalviai šakotieji grybai dažniausiai palaiko simbiozinius ryšius – mikorizę – su augalais. Jie auga pievose, atvirose vietovėse, rečiau miškuose“.
„Jie mėgsta tik natūralias, nepertreštas, šienaujamas ar ganomas sausas pievas, kurių visur liko labai nedaug“, – priduria dr. R. Iršėnaitė.
Koralus savo forma primenantys grybai taip pat yra jautrūs azoto taršai, tad yra geri biologiškai vertingų pievų indikatoriai.
Daugelis šių įspūdingų grybų yra saugomi ir įtraukti į įvairių šalių raudonąsias knygas. Tuo metu Lietuvoje ši grybų grupė mažai tyrinėta.
R. Iršėnaitė
Mikologės teigimu, daugelis šių įspūdingų grybų yra saugomi ir įtraukti į įvairių šalių raudonąsias knygas. Tuo metu Lietuvoje ši grybų grupė mažai tyrinėta.
Violetinį grybą aptikusi ir nufotografavusi A. Plūkė sako, kad ieškoti ir atrasti retuosius grybus – tarsi savotiška lobių medžioklė.
„Kiekvieno reto grybo atradimas suteikia žymiai daugiau džiaugsmo nei baravyko“, – teigia ji bei skatina tokius retus egzempliorius kaip šis registruoti saugomų rūšių informacinėje sistemoje ir taip prisidėti prie mokslinių duomenų rinkimo.
Paminėtina, kad grybų entuziastės A. Plūkės aptiktas gražuolis neliko nepastebėtas ir šiemet vykusiame grybų fotografijos konkurse „Kai grybais lietus lis“. Violetinį koralą primenančio grybo nuotrauka laimėjo reto grybo nuotraukų kategorijoje.
