Tarptautinės astronomų sąjungos (TAS) viceprezidente išrinkta Vilniaus universiteto (VU) profesorė Gražina Tautvaišienė sako, kad šis reikšmingas pasiekimas prisidės prie Lietuvos žinomumo. „Man yra pavestas globalus antžeminių ir kosminių stebėjimų koordinavimas, kad įvairios šalys vienytųsi gaminant ir paleidžiant į kosmosą kuo didesnius teleskopus“, – apie savo pirmąją mokslinę užduotį tapus TAS viceprezidente LRT RADIJO laidai „10–12“pasakoja prof. G. Tautvaišienė.
Astronomija žavisi nuo vaikystės
Mokslininkė teigia jau nuo pat vaikystės pastebėjusi aistrą astronomijai. Būdama moksleive ji dalyvavo fizikos olimpiadose, o vėliau buvo pakviesta mokytis į sustiprintą tiksliųjų mokslų mokyklą Kaune.
„Astronomija – labai įdomus mokslas ir žmonėms įdomu, kaip viskas vyksta žemėje, kaip mūsų Saulė evoliucionuos. Norint mokslinį darbą dirbti, reikia nemažai išmokti fizikos ir matematikos. Čia – ne vien romantika. Reikia nebijoti tiksliųjų mokslų. Po 8-os klasės Kaune buvau pakviesta į sustiprintą fizikos ir matematikos mokyklą“, – prisimena G. Tautvaišienė.
Astrofizikė pasakoja, kad iki tampant TAS viceprezidente, 15 metų ėjo direktorės pareigas VU Teorinės fizikos ir astronomijos institute, ten pat ir dėstė.
G. Tautvaišienė sako, kad astronomine veikla Lietuvoje užsiima nemažai moterų. „Aš, kaip moteris, būdama gana jauna buvau išrinkta instituto direktore. Šiuo metu [VU Teorinės fizikos ir astronomijos institute] dirba nemažai moterų astronomių, taip kad šioje srityje yra nebloga situacija. Tarp fizikų kiek atsilieka padėtis“, – tikina pašnekovė.
Dirbs su Nobelio premijos laureatu
Tarptautinės astronomų sąjungos viceprezidentės pareigas pradedanti eiti profesorė sako, kad organizaciją sudaro 4 biurai.
„Vienas iš jų rūpinasi švietimo reikalais ir organizuoja mokymus mokytojams, renka medžiagą, gerąja patirtimi dalinasi. Kitas biuras rūpinasi jaunaisiais mokslininkais ir organizuoja mokyklas. Dar yra biuras, kuris rūpinasi astronomijos vystymu, žiūri, kokia yra padėtis įvairiose pasaulio šalyse. Sąjunga vienija 92 pasaulio šalis ir dar yra dalis stebėtojų“, – LRT RADIJUI komentavo mokslininkė.
G. Tautvaišienė pasakoja, kad ketvirtasis TAS biuras rūpinasi mokslinių žinių sklaida ir tuo, kad naujai atrastiems dangaus kūnams būtų suteikti pavadinimai. Prieš keletą metų galimybę pavadinti žvaigždę ir jos egzoplanetą (planeta, esanti už Saulės sistemos ribų – LRT) turėjo ir Lietuvos astronomai.
„Žvaigždė buvo pavadinta Taika, o jos egzoplaneta – Vyčiu. Mūsų Vytis kovoja už taiką – gana simboliniai pavadinimai“, – teigia pašnekovė.
Astronomų sąjungos viceprezidentė sako, kad pagrindinė jos užduotis TAS bus rūpintis teleskopų koordinavimu iš žemės bei vykdyti egzoplanetų tyrimus.
Prof. Gražina Tautvaišienė dirbs kartu su organizacijos prezidentu, kuriuo išrinktas Nobelio premijos laureatas astrofizikas Brianas Shmidtas. „Džiaugiuosi, kad tokie žmonės paskiria savo energijos ir organizaciniam darbui“, – sako lietuvė.
Ieškoma tinkamų gyvybei egzoplanetų
G. Tautvaišienė pabrėžia, kad šiuo metu lietuviai mokslininkai, kurie taip pat priklauso TAS, vykdo svarbius stebėjimus Molėtų astronomijos observatorijoje.
„Prieš keletą metų mes [lietuviai] pradėjome tokį tyrimą, besiruošiant Europos kosmoso agentūros „Plato“ misijai, stebėjome visas žvaigždes tuose laukuose, kur dirbs misijos kosminis teleskopas. Nustatinėjome tų žvaigždžių parametrus, cheminę sudėtį. Šiuo metu vykdome stebėjimą irgi Šiauriniame pusrutulyje, kadangi čia dirba NASA misija TESS, ieškanti egzoplanetų, taip pat Jameso Webbo kosminis teleskopas, kuris irgi siekia ištyrinėti egzoplanetų atmosferas (...) Tai [Molėtų] observatorija atlieka daug naudingo darbo“, – tikina ji.
Pasak astrofizikės, egzoplanetų paieška iš tiesų yra viena daugiausiai dėmesio astronomijos srityje susilaukiančių temų. Siekiama surasti egzoplanetą, į kurią ateityje žmonija galėtų persikelti.
„Man mažiau rūpi, ar kažkur yra gyvybė. (...) Mano nuomone, yra svarbiausia susirasti artimą egzoplanetą, artimą žvaigždę, kuri ilgiau nei Saulė gyvuotų ir kai ateis laikas ten būtų galima nuvykti. (...) Kaip astronomai, rūpinamės, kad ji būtų surasta, nes kol kas tokios rasti nepavyko (...) Dar daug darbo laukia“, – pasakoja mokslininkė.
Anot Astronomų sąjungos viceprezidentės, Lietuvos astronomija yra užsitarnavusi gerą vardą tarptautiniam lauke, o pastarąjį laikotarpį mokslinė grupė buvo atsakinga už anglies azoto ir deguonies cheminių elementų tyrimus.
„Pastarąjį dešimtmetį mūsų mokslinė grupė dalyvavo Europos Pietų observatorijos inicijuotame dideliame projekte, skirtame antžeminiams stebėjimams, susijusiems su „Gaia“ kosminiu teleskopu.(...) Šie tyrimai reikalauja profesionalumo, nes reikia analizuoti molekulių spektrus. (...) Lietuvos astronomija turi gerą vardą tarp šalių ir viskas klostosi gana gerai“, – teigia astrofizikė.
Viso pokalbio galite klausytis LRT RADIJO laidos „10-12” įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
