Nors nuodingi – absoliučiai visi vorai, dauguma rūšių, gyvenančių Lietuvoje, rimtesnės žalos žmogui padaryti negalėtų. Tačiau, anot Vilniaus universiteto (VU) zoologijos katedros doktorantės Mildos Riepšaitės, tai gali pasikeisti, mat Lietuvoje kartas nuo karto aptinkama nebūdingų šiam kraštui gyvių.
„Šitų rūšių individai savaime gali atplisti su šiltėjančiu klimatu kaip yra nutikę su paprastuoju vapsvavoriu – toks stambus voras, dryžuotu pilveliu, dažnai pievose aptinkamas“, – LRT RADIJO laidai „10–12“ teigia M. Riepšaitė.
Dėl klimato kaitos vorai traukiasi į šiaurę
Pasak vorų tyrinėtojos, vorai iš vienų kraštų į kitus gali plisti su importuojamomis prekėmis, egzotiniais vaisiais.
„Yra tekę skaityti (ne iš Lietuvos atvejų), kai tarp bananų rado nevietinį vorą ir tada per visą spaudą skalambijo, kad čia invazijos. Tai negarantuoja, kad naujas atėjęs voras bus pavojingas žmogui. Taip pat žmonės gali su turistiniu bagažu atsivežti tokių rūšių“, – tikina M. Riepšaitė.
Mokslininkės teigimu, tik maža dalis vorų yra pavojingi žmonėms. Europoje tokių rūšių – tik dvi.
„Pasaulyje yra daugiau nei 50 tūkst. vorų rūšių ir jie visi yra labai skirtingi, bet tik maža dalis jų yra laikomi pavojingais žmogui. Europoje žinomos tik 2 grėsmingesnės rūšys, t. y. Viduržemio regiono juodosios našlės ir taip vadinami juodieji atsiskyrėliai. Dažniausiai šiltų kraštų rūšys prisitaiko apsigyventi prie žmogaus – būtent namuose arba šiltnamiuose“, – aiškina vorų tyrinėtoja.
M. Riepšaitė sako, kad rūšiai įsitvirtinti ir daugintis reikia palankių sąlygų: „Pavyzdžiui, vorams iš tropikų mūsų žiemos dar yra šaltos.“
Anot vorų tyrinėtojos, rūšys, kurios yra prisitaikiusios gyventi vėsesnėse vietose šiuo metu dėl klimato kaitos traukiasi į šiaurę. „Kai kurių rūšių pas mus atsiras daugiau, kurios mėgsta šilumą. Tos, kurios yra būdingos Šiaurės Europai, toliau trauksis į šiaurę“, – teigia mokslininkė.
Kanda retai
M. Riepšaitė pabrėžia, kad voro įkandimą atpažinti sunku. O jei voras ir įkando, suleidžiamų nuodų kiekis – itin mažas.
„Labai dažnai, kai kalba apie voro įkandimus, neaišku, kokia to sužalojimo kilmė (neaišku, ar iš tiesų kaltas būtent voras – LRT). Kartais tai būna infekcija, dermatologinė reakcija kažkam kitam, bet ne voro įkandimui. Net ir kalbant apie pavojingų vorų įkandimus žmogui, (...) Tai nebus taip, kad iškart bus žaibiškai blogai. Tiesiog reikia tą vietą stebėti“, – aiškina pašnekovė.
Anot vorų tyrinėtojos, svarbu mokėti atskirti pavojingus vorus. „Reikia žinoti, kokios konkrečios rūšys yra pavojingos. Visi vorai turi nuodus, išskyrus vieną grupę. Tose šalyse, kur yra daugiau pavojingų vorų, žmonės mieliau vengia visų [vorų] negu, kad įsidėmėtų pavojingas rūšis“, – dėsto ji.
Pasak mokslininkės, vorai kanda tuomet, kai jaučia pavojų. Tačiau pabrėžtina, kad itin agresyvios – vorų patelės.
„Vorai kanda tik tuomet, kai jie jaučia pavojų ir nebeturi kitos išeities. Vorui pasigaminti nuodus reikalauja daug energijos ir jis šiaip sau nuodų nešvaistys. Mieliau apsimes negyvu, bandys pabėgti arba gąsdins kūno judesiais negu bandys įkasti. Bet net ir kąsdamas voras ne visada suleidžia tuos nuodus. Kai kurie yra gąsdinamieji įkandimai – grybšteli ir paleidžia. Reikėtų atsargiau elgtis su vorų patelėmis, kurios augina savo kiaušinių kokoną, nes jos yra tikrai padidėjusio agresyvumo, (...) gali įkasti“, – sako M. Riepšaitė.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „10-12” įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
