Remiantis 2022 m. duomenimis, iki pusės nėštumų pasaulyje įvyksta neplanuotai. Kol moterys renkasi iš daugybės variantų, vyrai, norintys apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, vis dar turi tik du pasirinkimus – naudoti barjerines priemones (prezervatyvus) arba atlikti vazektomiją. Pastaruoju metu mokslo pasaulyje daugėja pranešimų apie vyrams kuriamas naujas (ne)hormonines kontraceptines priemones. LRT.lt kartu su urologais aptarė jų veiksmingumą ir galimas rizikas.
Kodėl vyriškos kontracepcijos alternatyvų neturime taip ilgai?
Pirmosios komerciškai prieinamos moteriškos kontraceptinės tabletės pasaulį išvydo 1960 m. Vėliau pasirodė ir kitos priemonės: hormoninis pleistras, makšties žiedas, injekcijos, į gimdą įdedama spiralė. Tuo metu vyrų hormoninės kontracepcijos tyrimai prasidėjo panašiu metu – 1970 m., tačiau iki šiol jokio rezultato nėra.
Vilniaus universiteto Santaros klinikų Urologijos centro vedėjas dr. Albertas Čekauskas teigia, kad pagrindinė priežastis gali būti vyrų ir moterų biologijos skirtumai.
„Vyrų lytinių ląstelių gamyba vyksta nuolat, tad ir priėjimas prie problemos turi būti kitoks, nei kalbant apie moteris“, – sako gydytojas.
Jam pritaria ir urologas Marius Anglickis, teigdamas, kad „blokuoti milijonų spermatozoidų gamybą vyro organizme yra tikrai sudėtingiau, nei blokuoti vienos kiaušialąstės gamybą moters organizme“. Visgi gydytojas pripažįsta, kad lytinių ląstelių gamybos dažnis yra tik viena medalio pusė. Kita problema, su kuria susiduria šioje srityje dirbantys mokslininkai, anot jo, yra per mažas naujų priemonių tyrimų finansavimas.
Hormoninis gelis
Nepaisant anksčiau minėtų iššūkių, šiandien mokslininkai visgi vykdo vyriškos kontracepcijos tyrimus. Priemones, su kuriomis eksperimentuojama, galima suskirstyti į hormonines ir nehormonines.
Kalbant apie hormoninę kontracepciją, klinikinių tyrimų su žmonėmis stadijoje yra hormoninis gelis, kurį vyrai kasdien tepa ant pečių odos, hormoninės injekcijos ir kasdien geriamos vyriškos kontraceptinės tabletės. Pagrindinė gelio veiklioji medžiaga yra sintetinis moteriškas hormonas – progesteronas, injekcijų ir tablečių – iš testosterono pagamintos molekulės.
Hormoninis gelis šiuo metu yra laikomas perspektyviausia tyrinėjama hormoninės kontracepcijos priemone vyrams.
Visų minėtų priemonių pagrindinis tikslas yra panašus – sustabdyti testosterono gamybą, blokuojant jo susidarymą skatinančių hormonų išskyrimą smegenyse. Kadangi testosteronas yra reikalingas spermatogenezei (spermatozoidų gamybai) inicijuoti ir užtikrinti, vartojant šias priemones tam tikrą laiką nevyksta spermatozoidų gamyba.
Urologas A. Čekauskas primena, kadangi be sėklidžių testosteronas veikia ir kitus organus, jo trūkumas organizme gali turėti įtakos tiek lytinei funkcijai, tiek raumenų ir kaulų sistemai. Siekdami išvengti testosterono praradimo lemiamų pasekmių, į vieną iš tiriamų kontracepcijos priemonių – hormoninį gelį – gamintojai papildomai jo pridėjo.
Tad, anot gelį gaminančios organizacijos, dabar ši priemonė nesumažina libido bei lemia tik nežymius šalutinius poveikius: nedidelius nuotaikos pokyčius, svorio prieaugį, aknę. Hormoninis gelis šiuo metu yra laikomas perspektyviausia tyrinėjama hormoninės kontracepcijos priemone vyrams.
M. Anglickis taip pat išskiria šį kontracepcijos metodą, kaip teikiantį daugiausia vilčių. Jis primena vieno 2012 m. atlikto klinikinio tyrimo rezultatus, kai 6 mėnesius gelį išbandant su 67 vyrais buvo nustatyta, kad beveik 90 proc. jų patyrė laikiną nevaisingumą. Vaisingumas atsistatė per 10 mėnesių po to, kai jie nustojo naudoti preparatą.
Visgi, pagrindinė gelio veiklioji medžiaga yra moteriškas hormonas progesteronas. Tai A. Čekauskui kelia nerimą: „Nėra daug tyrimų dėl progesterono ilgalaikio poveikio vyrams, mums trūksta duomenų apie saugumą.“
Be to, abejonių urologui kelia ir tai, kad vyrams yra papildomai skiriamas testosteronas jo lygiui organizme atstatyti. „Trūksta duomenų ir dėl papildomo testosterono skyrimo. Kai jo, pavyzdžiui, trūksta vyresniame amžiuje ir jis yra skiriamas, daug diskutuojama, ar tai nėra pavojinga, ar nesukelia prostatos vėžio. Kyla abejonių, ar šitas vaistas turės ateitį kaip kontraceptinė priemonė“, – sako jis.
Tuo metu M. Anglickis apie papildomą testosterono skyrimą atsiliepia pozityviau – jis tame mato daugiau pliusų nei minusų.
„Žemo testosterono sukeltoms problemoms spręsti šiandien skiriama pakaitinė testosterono terapija. Tuomet smarkiai pagerėja cukraus apykaita, normalizuojasi sunkiai kontroliuojamas kraujo spaudimas, sumažėja nutukimas ir padidėja raumenų masė, pagerėja nuotaika ir atsiranda daugiau jėgų bei motyvacijos siekti užsibrėžtų tikslų. Testosterono terapija daro stebuklus“, – pastebi gydytojas.
Šiuo metu Amerikoje ir septyniose kitose šalyse yra vykdomas didelis hormoninio gelio klinikinis tyrimas. Jame dalyvauja 462 poros, kurios 20 savaičių kasdien ant pečių turi tepti hormoninį gelį. Pečiai yra lengvai pasiekiama kūno dalis, pasižymi mažesniu jautrumu, o plokščias paviršius užtikrina, vienodą gelio dozavimą kasdien.
Tikimasi, kad per tyrimo laikotarpį spermatozoidų susidarymas sumažės iki ≤ 1 mln. spermatozoidų / ml (įprastomis sąlygomis 1 ml gali būti 15–300 mln. spermatozoidų). Dalyviams nustojus tepti gelį, bus stebima, per kiek laiko spermatozoidų skaičius atsistato iki mažiausiai 15 mln. mililitre.
Manoma, kad pirmasis kontraceptinis gelis galėtų būti rinkoje ir plačiai prieinamas vyrams maždaug iki 2030 m.
– Marius Anglickis
Preparato kūrėjai teigia, kad šios priemonės pasirodymas Amerikos rinkoje – jau ne už kalnų, mat 2025 m. pradžioje bus gauti šiuo metu vykstančio didžiojo tyrimo rezultatai.
M. Anglickio teigimu, hormoniniai geliai jau yra plačiai naudojami hormonų (testosterono) trūkumui gydyti, tad tai yra viena iš priežasčių, kodėl šis metodas yra toks patrauklus tyrėjams. „Manoma, kad pirmasis kontraceptinis gelis galėtų būti rinkoje ir plačiai prieinamas vyrams maždaug iki 2030 m.“, – teigia urologas.
Sėklinių latakų blokavimas
Nors hormoninės kontracepcijos tyrimuose kai kurie vyrai skundžiasi nežymiais šalutiniais poveikiais, jų buvimo ignoruoti negalima. Todėl mokslininkai tyrinėja ir nehormonines vyrų kontracepcijos priemones. Anot kai kurių mokslininkų, būtent tokio tipo kontracepcija galėtų būti vadinama idealia. Urologas M. Anglickis sako, kad „iš esmės visos nehormoninės kontracepcijos priemonės yra alternatyva plačiai paplitusiai vazektomijai“.
Nehormoninės kontracepcijos metodai, šiuo metu rodantys didžiausią potencialą, yra nukreipti į spermatozoidų judrumo mažinimą, spermatogenezės slopinimą ir sėklinių latakų blokavimą.
„Atėjo laikas naujam normalumui“ – skelbia nehormoninius implantus gaminanti įmonė iš Australijos, kuri jau pradėjo savo preparato klinikinius tyrimus. Jų produktas – į sėklinius latakus, jungiančius sėklides su šlaple, suleidžiamas hidrogelis, pavadinimu ADAM.
M. Anglickis pasakoja, kad ADAM gelis ir panašios medžiagos užblokuoja sėklinius latakus, tad ejakuliacijos metu sperma negali ištekėti. Tuomet nepasišalinę spermatozoidai paprasčiausiai yra suardomi.
Kaip teigia tyrėjai, per 30 dienų nuo implantacijos ADAM sumažino judrių spermatozoidų skaičių 99,8–100 proc., o tai prilygsta rezultatui, kuris pasiekiamas tik įgyvendinus vazektomiją.
Nors pirmasis ADAM tyrimas su žmonėmis tebesitęsia, mokslininkai jau pranešė apie ankstyvuosius rezultatus, gautus priemonę išbandžius su 23 vyrais. Kaip teigia tyrėjai, per 30 dienų nuo implantacijos ADAM sumažino judrių spermatozoidų skaičių 99,8–100 proc., o tai prilygsta rezultatui, kuris pasiekiamas tik įgyvendinus vazektomiją – šiuo metu vyrams siūlomą veiksmingiausią kontraceptinę priemonę.
Anot urologo M. Anglickio, pagrindinis sėklinių latakų blokavimo privalumas galėtų būti šio proceso grįžtamumas. „Yra daug skirtingų modelių, tačiau dažniausiai sėklinius latakėlius užkimšusi ir nevaisingumą sukėlusi medžiaga „išplaunama“ naudojant tam tikras medžiagas. Tuo tarpu atstatyti sėklinių latakėlių vientisumą po vazektomijos gali trukti šešias valandas ir daugiau, o sėkmės šansas yra labai mažas“, – komentuoja specialistas. Visgi pravartu paminėti, kad duomenų apie procedūros grįžtamumą naudojant ADAM hidrogelį dar nepateikta.
Nehormoninės piliulės
2023 m. gale Jungtinėje Karalystėje pradėtas pirmas vyrams skirtos nehormoninės piliulės, žinomos kaip YCT-529, tyrimas su žmonėmis.
Vitamino A trūkumas gali sukelti nevaisingumą, tad nehormoninis YCT-529 vaistas stabdo spermos gamybą, blokuodamas vitamino A darinio veikimą sėklidėse.
Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad vitamino A trūkumas gali sukelti nevaisingumą, tad nehormoninis YCT-529 vaistas stabdo spermos gamybą, blokuodamas retinoinės rūgšties (vitamino A darinio) veikimą sėklidėse.
Atlikus preklinikinius bandymus su pelių patinais, vyriškos lyties kontracepcijos priemonė buvo 99 proc. veiksminga – apsauganti nuo nėštumo (ją vartojant kelias savaites). Be to, ji yra 100 proc. grįžtama be jokių šalutinių poveikių – po 4–6 mėnesių nuo tablečių vartojimo nutraukimo pelės vėl buvo vaisingos.
YCT-529 tyrimas, kuriame dalyvauja 18 vyrų, turėtų pasibaigti 2024 m. birželį, tuomet mokslininkai pateiks pirmuosius duomenis preparatą išbandant su žmonėmis.
Spermatozoidų judrumo slopinimas
Pastaruoju metu pozityvių atgarsių mokslo pasaulyje sulaukė ir dar viena nehormoninės kontracepcijos priemonė. Jos principas – signalinės molekulės – adenilciklazės, kuri reikalinga spermatozoidų judrumui užtikrinti, blokavimas. Neseniai buvo užbaigti preklinikiniai tyrimai su pelėmis ir yra planuojama pradėti šio preparato tyrimus su žmonėmis.
Aš manau, kad tokio principo [stabdanti spermatozoidų judrumą] kontracepcija būtų geriausias būdas.
– A. Čekauskas
Urologo A. Čekausko nuomone, minėto veikimo principo kontracepcijos priemonė galėtų būti laikoma perspektyviausia iš visų nehormoninės kontracepcijos metodų, tačiau tai patvirtinti gali tik tolesni tyrimai su žmonėmis.
„Aš manau, kad tokio principo kontracepcija būtų geriausias būdas. Tačiau, kaip tai pasiekti, yra kitas klausimas. Kol kas tyrimai yra atlikti tik su gyvūnais. Turime duomenis, kad [priemonė] sumažina spermatozoidų judrumą, bet galutinių duomenų nėra. Be to, šiuo metu mes dar labai mažai žinome apie šalutinius poveikius“, – sako gydytojas.
Jam pritaria ir M. Anglickis, taip pat akcentuodamas didelių klinikinių tyrimų, kurie dėl spermatozoidų judrumą mažinančios priemonės dar nėra pradėti, svarbą.
„Per visą laiką buvo rasta labai daug „perspektyvių“ kontraceptinių medžiagų. Reikėtų palaukti didelės apimties klinikinių studijų rezultatų ir tuomet apie jas kalbėti“, – teigia jis.
Daug sustabdytų tyrimų
Kalbant apie bet kokio naujo medicininio preparato išleidimą į rinką, M. Anglickis pasakoja, kad kompanijos įprastai tam išleidžia milijardus dolerių ir daugybę metų tyrimams, tačiau, deja, dauguma priemonių nepasiteisina.
„Aš dalyvauju daugelyje klinikinių tyrimų su naujausiais vaistais ir puikiai matau, kokia nedidelė naujų vaistų ar priemonių dalis ateina į rinką“, – sako specialistas.
Daugybę sustabdytų tyrimų galima matyti ir kalbant apie vyrų hormoninę kontracepciją. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį intensyviai buvo tyrinėjamos priemonės, kurios mažina vyrų vaisingumą, stipriai padidindamos kraujyje cirkuliuojančio testosterono lygį. Tyrimai buvo stipriai pažengę į priekį, deja, nė viena priemonė netapo prieinama masiniam naudojimui. Pagrindinės priežastys – kontraceptinis testosterono poveikis nebuvo patikimas, be to, pasireiškė stipresni, nei tikėtasi, šalutiniai poveikiai, įskaitant nuotaikos pokyčius (ir depresiją), padidėjusį lytinį potraukį, aknę ir svorio padidėjimą.
Hormoninę kontracepciją vartojusiems vyrams pasireiškę šalutiniai poveikiai yra labai panašūs į tuos, kuriuos patiria kiekvieną mėnesį hormoninę kontracepciją vartojančios moterys.
– R. Grikšienė
Moterų kontracepciją tyrinėjanti Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkė dr. Ramunė Grikšienė teigia, kad šie ir kiti hormoninę kontracepciją vartojusiems vyrams pasireiškę šalutiniai poveikiai yra labai panašūs į tuos, kuriuos patiria kiekvieną mėnesį hormoninę kontracepciją vartojančios moterys.
„Čia svarbūs ir lytinių skirtumų dalykai: kad moterys tai patiria, galbūt ne taip rimtai priimama“, – apgailestauja pašnekovė.
Kiek vyrų sutiktų vartoti?
Nepaisant kai kurių sustabdytų tyrimų, noras pasiūlyti vyrams kažką kito nei prezervatyvai ir vazektomija mokslo pasaulyje stipriai auga. Apklausų duomenys rodo, kad ši tema mokslininkus skatina dirbti vis labiau ne be reikalo. Remiantis 2017 m. atliktu tyrimu, net 17 milijonų JAV vyrų laukia patikimos ir veiksmingos kontracepcijos, kuri atitiktų jų gyvenimo būdą, o 2018 m. 1646 Jungtinės Karalystės gyventojų apklausa parodė, kad vienas iš trijų (33 proc.) lytiškai aktyvių vyrų svarstytų galimybę vartoti vyrišką kontraceptinių tablečių versiją.
Naujus kontracepcijos metodus sutiktų vartoti nuo 13,6 proc. iki 83 proc. respondentų.
Be to, didžiulį darbą atliko Edinburgo universiteto mokslininkai, palyginę 27 mokslinius tyrimus, kuriuose buvo domimasi vyrų požiūriu į kontracepciją skirtingose šalyse. Jie pastebėjo, kad naujus kontracepcijos metodus sutiktų vartoti nuo 13,6 proc. iki 83 proc. respondentų.
Vėliau mokslininkai iš Škotijos palygino 6 tyrimus, kuriuose vyrai pateikė savo nuomonę apie naujai tiriamas kontraceptines priemones. Viena pagrindinių susirūpinimą sukėlusių temų, be šalutinių poveikių, buvo, ar naujos kontraceptinės priemonės apsaugo nuo lytiniu būdu plintančių ligų. Deja, nei apie tai, nei apie galimybę hormoninę kontracepciją panaudoti kaip vaistą gydant tam tikras lytinės sistemos ligas (kaip yra moterų atveju), duomenų kol kas beveik nėra.
Visgi apklausų dalyviai turėjo ne tik abejonių, bet ir pozityvių pasvarstymų. Jie kalbėjo apie tai, kad naujos vyriškos kontraceptinės priemonės galėtų išlaisvinti juos ir jų partneres nuo nerimo dėl neplanuoto nėštumo, o tai galėtų paskatinti didesnį artumą ir intymumą. Taip pat buvo minimas ir atsakomybės pasidalijimas šeimoje bei lyčių lygybės didinimas. Tačiau jie taip pat akcentavo, kad nauji metodai būtų tinkamesni esant ilgalaikiuose santykiuose, kur tarp partnerių vyrauja pasitikėjimas.
Panašiai svarstė ir VU GMC mokslininkė dr. R. Grikšienė. Anot jos, nauji vyrų kontracepcijos metodai nuimtų naštą nuo moterų, tačiau daugiau būtų naudingi ilgai santykiuose esantiems žmonėms.
„Tai gal labiau išspręstų tos žmonių grupės, kurią sudaro poros, rūpesčius – galima būtų pasidalyti šeimos planavimo našta. Jei yra stabili pora, partneriai pasitiki vienas kitu ir priimamas sprendimas vartoti hormoninę kontracepciją, tai galima susitarti, kad gal aš kažkiek pavartosiu, tada tu, galima pasikeisti kas kažkiek laiko. Čia kaip su vaikų priežiūra (juokiasi)“, – sako tyrėja.
Tačiau, nors, tiek mokslininkų, tiek pačių vyrų nuomone, naujai kuriami kontracepcijos metodai būtų naudingi, Santaros klinikų Urologijos centro vedėjas dr. A. Čekauskas sako, kad, jo požiūriu, geriausia šiuo metu egzistuojanti priemonė yra vazektomija, tad naujų priemonių, jei jos ateityje taptų prieinamos, savo pacientams neskirsiąs.
Mano nuomone, geriausia kontraceptinė priemonė, jei neplanuojama turėti vaikų, yra vazektomija.
– A. Čekauskas
„Norėčiau turėti daugiau duomenų apie jų [naujų priemonių] ilgalaikį poveikį, galimą šalutinį poveikį širdies sistemai. (...) Mano nuomone, geriausia kontraceptinė priemonė, jei neplanuojama turėti vaikų, yra vazektomija. Aš taip manau kaip urologas“, – užbaigė urologas.
