Populiariausias Lietuvoje telefono numeris šį mėnesį – 1482. LRT kartu su partneriais surengė didelę lėšų rinkimo akciją. Už surinktus pinigus bus nupirkti radarai Ukrainai. Jie padės apsaugoti žmones, miestus, infrastruktūrą. Bet ar žinote, kaip šie radarai veikia?
Artėjant karo Ukrainoje metinėms LRT kartu su organizacijomis „Blue / Yellow“, „Laisvės TV“, „1K fondas“ ir „Stiprūs kartu“ suvienijo jėgas akcijoje „Radarom“. Kiekvienas, paskambinęs telefonu 1482, gali paaukoti 5 eurus. Informacija apie didesnę paramą taktiniams radarams pirkti yra internete www.radarom.lrt.lt.
Radarai yra pagrindinis įrankis oro erdvei stebėti. Tai – akys, aptinkančios oro erdvėje pavojų keliančią priešo veiklą, įvairių tipų skraidančius aparatus.
„Perkami radarai kovai su bepiločiais orlaiviais, kurie padės Ukrainai perspėti žmones apie artėjantį pavojų. Tai yra naujausių technologijų radarai. Lietuvos kariuomenė taip pat eksploatuoja tokius radarus, jie nesudėtingi, patikimi, paprasta juos naudoti.
<...> Tai yra naujo tipo elektroninio skenavimo radarai, jie savo spindulį valdo elektroniniu būdu“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Keliai. Mašinos. Žmonės“ pasakoja Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos grandies vadas kapitonas Donatas Kūlokas.
Už paaukotas Lietuvos žmonių lėšas bus nupirkti radarai, kurie apsaugos Ukrainos miestų gyventojus. Dabar jau skaičiuojama, kad nupirktų radarų skaičius bus didesnis, nei planuota.
„Net tie penki radarai, įsivaizduokime, kad tai yra penkios elektros stotys, kurios yra apsaugotos. Arba penki vandens bokštai, kurie yra apsaugoti. Kitaip sakant, penki miesteliai ar miestai turės savo energiją, savo vandenį ir šilumą. Tai reiškia, kad Rusijos raketos nesugebės sunaikinti penkių miestų. Todėl supraskime, kad tai yra ne tik penki vienetai radarų, bet tai yra penki miestai ar miesteliai su tūkstančiais žmonių“, – sako karybos ekspertas Darius Antanaitis.
Šie radarai išsiskiria tuo, kad gali aptikti danguje judančius visų tipų objektus, kurių judėjimo greitis gali būti labai lėtas, pavyzdžiui, dronus, arba greitas – fiksuoto sparno bepiločius, ir labai greitas – raketas. Tai itin svarbu, nes įprasti aviacijos radarai nepritaikomi mažiems ir žemai skraidantiems objektams stebėti. Kaip tik tokie dronai, atliekantys žvalgybą arba nešantys pavojingą užtaisą, yra gana dažna grėsmė Ukrainos gynėjams ir civiliams.
„Radarų veikimo principas, nepriklausomai nuo jų tipų, yra toks pat. Yra siunčiamas elektroninis impulsas, kuris erdvėje, pasiekęs tam tikrą taikinį, nuo jo atsispindi ir grįžta atgal. Radaras pagal tą laiką, kurį užtrunka keliaudamas ir grįždamas spindulys, apskaičiuoja atstumą iki taikinio, apskaičiuoja kampą šiaurės atžvilgiu, taip pat apskaičiuojamas kampas horizonto atžvilgiu ir mes gauname trimates objekto koordinates erdvėje“, – aiškina D. Kūlokas.
„Bet koks jutiklis yra efektyvus, jau padės išgelbėti gyvybes, apsaugoti kažkokią kritinę infrastruktūrą ir pan. Viskas priklauso nuo to, kaip juos naudos patys ukrainiečiai“, – priduria pašnekovas.
Savo ruožtu D. Antanaitis pažymi, kad Ukrainai planuojamus nupirkti ir perduoti radarus pagal turimus duomenis netgi galima suporuoti su automatinėmis patrankomis, kurios galėtų šaudyti į taikinius, esančius ore.
„Kas iš to, kad aš žinau tą informaciją apie objektą? Reikia tą grėsmę sunaikinti. Taigi tuos radarus galima suporuoti su ginkluote, kurią turi ukrainiečiai, ne tik tam, kad būtų žinoma, kad raketa atskrenda, bet kad būtų galima ją ir sunaikinti“, – kalba karybos ekspertas.
Tokio tipo sistemos naudojamos ir saugant Lietuvos oro erdvę, šiuos radarus lengva eksploatuoti ir prižiūrėti, perdislokuoti, galima greitai išmokyti personalą jais naudotis.
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija vienija per 100 įmonių ir bendrovių, kurios kuria ir gamina įvairią įrangą ir kitus gynybai bei apsaugai skirtus gaminius. Ypač daug pasiekė elektronikos, ryšio, įvairių kompiuterizuotų sistemų, optikos kūrėjai ir gamintojai. NATO šalyse plačiai naudojamos lietuvių sukurtos ir pagamintos priešdroninės sistemos.
Plačiau apie tai – laidos reportaže.
