Kriptovaliutų rinka – daug kam dar neatrasta niša, apipinta įvairiausiais mitais. Vladas Jurkevičius, lietuvių startuolio „Humbility“ bendrakūrėjis, subūręs matematikų ir programuotojų komandą, kuria šiek tiek kitokį verslą šioje srityje – ne siekiantį greitai užsidirbti, o palaikantį taisyklingą kriptovaliutų biržų veikimą. Su Vladu kalbamės apie tai, kas yra „Humbility“ ir kaip kriptovaliutų startuoliui iš Lietuvos pavyko įsitvirtinti globalioje rinkoje.
– „Humbility“ yra vienas pirmųjų kriptovaliutų prekybos startuolių Lietuvoje. Kuo užsiimate, koks yra jūsų tikslas?
– Pasaulyje egzistuoja tūkstančiai skirtingų kriptovaliutų, jos yra įtrauktos į biržų sąrašus. Tokių biržų taip pat yra keli šimtai. Taip pat yra decentralizuotų biržų, paremtų blokų grandinės technologija.
„Humbility“ plėtoja programinę įrangą, kuri seka mūsų pasirinktų kriptovaliutų kainų pokyčius šiose skirtingose keityklose ir, kai randa galimybę tą pačią valiutą nupirkti vienoje vietoje pigiau, o kitoje parduoti brangiau, – tą ir padaro.
Šios operacijos užtrunka kelias milisekundes. Viskas skambėtų gana paprastai, jei ne labai didelė konkurencija rinkoje. Tokių įmonių, kaip mes, pasaulyje yra keliasdešimt. Daugelis jų pastebi tas pačias atsirandančias galimybes, tačiau tik greičiausiai nupirkęs ir pardavęs uždirba. Todėl mūsų pagrindinis tikslas yra šias operacijas vykdyti kaip įmanoma greičiau ir efektyviau.
Iš esmės atliekame rinkos sanitaro funkciją – sulyginame atsiradusius kainų skirtumus tarp kriptovaliutų keityklų, kad kaina bet kurioje keitykloje atspindėtų realią tos valiutos kainą.
Daugumai kriptovaliutų prekyba asocijuojasi su galimybe nusipirkti kriptovaliutą, kurios kaina pakils 100 kartų. Mes to nedarome. Esame neutralūs – mums nesvarbu, ar kriptovaliutų kainos kyla, ar krinta. Į kriptovaliutas neinvestuojame ir jomis nespekuliuojame. Mes uždirbame tik iš kainų skirtumų tarp keityklų.
Orientuojamės į technologinį ir matematinį pranašumą, jis mums leidžia rinkoje atsiradusius kainų skirtumus sulyginti greičiau, nei tai daro konkurentai. Per sekundę vidutiniškai įvykdome kelias finansines operacijas, o nuo kiekvienos iš jų uždirbame po kelis centus. Viską sudėjus, per mėnesį tai tampa didele suma.
– Kaip kilo mintis imtis šio verslo?
– Su kriptovaliutų rinka pažįstami esame gana seniai. Su kolegomis į šią rinką nuo 2013 metų retsykiais užklysdavome pastebėję tam tikras galimybes, bet tuomet į tai nežiūrėjome labai rimtai. Esame vykdę prekybą kriptovaliutomis tarp skirtingų šalių, investavę į kelis projektus, rašę automatizuotus prekybos algoritmus, kurie reaguoja į įvairias naujienas, bet dažniausiai tai būdavo smulkūs projektai, kurie, nors ir sėkmingi, per kelias savaites ar mėnesius pasibaigdavo.
Vis dėlto pernai, 2021 metais, vėl užklydome į rinką, surinkome šiek tiek duomenų ir pamatėme, kad arbitražo – prekybos tarp skirtingų kriptovaliutų biržų – galimybių čia yra tikrai daug. Supratome, kad tai mūsų galimybė suburti rimtą komandą ir pradėti plėtoti didesnio masto automatizuotus algoritmus.
– Kaip atrodo kasdienis darbas su kriptovaliutų rinka? Jis vis dar apipintas daug mitų. Interneto forumuose susidaro įspūdis, kad tai beveik nereguliuojama rinka, kur galima susikrauti turtus. O kaip yra iš tikrųjų?
– Rinka vis dar yra gana nestabili. Tam tikrų reguliavimų rinkoje yra, bet, mūsų nuomone, jie dar nėra pakankami. Lapkritį žlugusi FTX keitykla neblogai tai atspindi.
Bet reikėtų nepamiršti, kad panašių istorijų girdime ir tradicinėse finansų rinkose, todėl reguliavimai irgi ne visada nuo tokių scenarijų apsaugo. Kriptovaliutų kainų kintamumas yra žymiai didesnis nei akcijų ar tradicinių finansinių priemonių.
Žinoma, atvejai, kai kažkam labai pasiseka, kažkas iš kriptovaliutų uždirba daug pinigų, nuskamba labai garsiai. Tačiau manau, kad daugiau žmonių praranda pinigų bandydami spekuliuoti, nei uždirba.
– Ar sudėtinga buvo patekti į globalią kriptovaliutų prekybos rinką?
– Kriptovaliutų prekybos rinka yra daug atviresnė ir demokratiškesnė nei tradicinė finansų rinka. Čia pradėti prekiauti gali beveik bet kas, nereikia milijonus kainuojančių serverinių šalia keityklų, vis dar nereikia mikrobangų antenų ar privačių kabelių po Atlantu, kas yra būtina tradicinėms finansų rinkoms. Reikia tik idėjų, darbštumo ir šiek tiek kapitalo.
– Nors veikiate gana specifinėje nišoje, jūsų komanda auga. Kaip formuojate komandą? Kokių žinių, įgūdžių ieškote?
– Šiuo metu komandoje turime per 20 žmonių. Dauguma jų turi labai stiprų matematinio ir loginio mąstymo pagrindą. Komandoje turime du vaidmenis. Tai – programuotojai ir duomenų analitikai. Iš programuotojų tikimės bent poros metų programavimo patirties, o iš duomenų analitikų – darbo su duomenimis patirties, bet svarbiausia savybė, kaip ir minėjau, talentas matematikai. Pagrindiniai mūsų visų iššūkiai yra optimizuoti mūsų algoritmų greitį ir taupyti milisekundes ar net mikrosekundes.
– Ar paprasta tokias savybes rasti tarp lietuvių? Kur savo kompetencijas ugdėsi dabartiniai kolegos?
– Tokių žmonių nėra labai daug, o tai kartais tampa iššūkiu norint plėsti mūsų veiklą. Vis dėlto tikrai turime, ką jiems pasiūlyti – labai gerą atlygį, įdomius iššūkius bei talentingus kolegas. Dažniausiai, kai randame tinkamą kandidatą, prisikviesti jį pasiūlius visa tai nebūna labai sunku. Kita vertus, panašioje srityje Lietuvoje dirbančių įmonių beveik nėra, todėl jei žmogus nori dirbti būtent mūsų rinkoje, mus nesunkiai randa.
Su labai nemaža dalimi kolegų esame pažįstami nuo mokyklos ar universiteto laikų – daugiau nei pusė mūsų mokėsi Vilniaus licėjuje ar KTU gimnazijoje, taip pat šešiese ar septyniese kartu mokėmės Kembridžo universitete Didžiojoje Britanijoje. Dažnai ir patys kolegos rekomenduoja draugus, buvusius bendramokslius dirbti pas mus, o kolegų rekomendacijomis labai pasitikime.
– O kaip sekasi vadovauti komandai? Kokiais darbo principais vadovaujatės?
– Turbūt komandos nariai atsakytų į šį klausimą geriau, bet tikiuosi, kad sekasi gerai. Darbo aplinka ir iššūkiai, atrodo, stipriai motyvuoja ir džiugina visus. Pastebiu, kad su daug talento ir darbo gali pasiekti beveik bet kokį tikslą, kurį esi užsibrėžęs. Kur įmanoma, sprendimus priimame remdamiesi duomenimis. Greitai pripažįstame savo klaidas, neprisirišame prie konkrečių strategijų – stengiamės jas nuolat tobulinti. Mūsų rinka yra labai dinamiška, todėl tenka greitai adaptuotis.
– Kokie jūsų ateities plėtros planai?
– Šiuo metu prekiaujame tik vienoje decentralizuotoje keitykloje bei keliose centralizuotose. Tokių, kurias norime integruoti ir pradėti su jomis dirbti, yra dar bent kelis kartus tiek. Pagrindinė priežastis, kodėl jose dar neprekiaujame, kaip ir minėjau, yra žmonių trūkumas – aktyviai ir toliau ieškome naujų komandos narių. Šiuo metu turime siekį plėsti komandą, ją padvigubinti. Tad dar tikrai turime ką nuveikti.
– Ką patartumėte kitiems startuolių kūrėjams? Kur slypi startuolio sėkmė?
– Manau, kad kiekvieno startuolio kelionė yra unikali. Mūsų kelionėje geriausiai veikia tos iniciatyvos, kur labai aiškiai apsibrėžiame, ką norime pasiekti: matome, ką daro konkurentai, žinome, ką konkrečiai galima patobulinti – tą ir darome. Tad patarimas, remiantis mūsų patirtimi, būtų aiškiai išsigryninti, ką ir kaip norite padaryti, ir nenuklysti nuo šio kelio dėl takelio.
