Mokslas ir IT

2021.02.02 13:17

Šiuolaikiniam žmogui keliami reikalavimai: ką turi sugebėti 21 amžiuje?

Darius Matas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.02.02 13:17

Specialistai sako, kad 21 amžiaus žmogui būtina mokėti užsienio kalbų, turėti puikius skaitmeninius įgūdžius ir suprasti kultūrų skirtingumą. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė Ineta Dabašinskienė LRT RADIJUI sako, kad šiuolaikinis žmogus visų pirma turi ne tik suprasti kultūrų skirtumus bei turėti gerą skaitmeninį raštingumą, bet ir, visų svarbiausia, gebėti išlavintai ir kūrybiškai mąstyti.

VDU tarptautinių ryšių prorektorė, Lietuvių kalbos katedros profesorė, Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centro vadovė I. Dabašinskienė sako, kad 21 a. žmogus visų pirma yra labai skirtingas. „Jis renkasi įvairiausias veiklas ir darbus“, – teigia ji.


Profesorė taip pat pamini, kad be daugiakalbystės, 21 a. žmogui labai svarbus ir skaitmeninis raštingumas. Čia pat pašnekovė įvardija ir svarbiausią gebėjimą, kuris šiuolaikiniam žmogui itin svarbus ir reikalingas.

„Be užsienio kalbų mokėjimo, skaitmeninių įgūdžių ar siekio suvokti tarpkultūrinus skirtumus, kertinis gebėjimas vis tik turėtų būti gebėjimas mąstyti, – neabejoja VDU tarptautinių ryšių prorektorė. – Pamirštame, kad tai yra būtina prielaida apskritai kalbėti apie šalių ateitis, kad tas išlaisvintas mąstymas ir kūrybiškumas yra pamatas toliau kurtis valstybių socialinei ir ekonominei gerovei.“

Mes labai dažnai supragmatiname specialybes ir darbus, pastebi Lietuvių kalbos katedros profesorė. Anot jos, labai svarbu, kad 21 a. žmogus siektų pats kurti, o ne lauktų darbo pasiūlymo.

Ateičiai turėtume ugdyti jauną žmogų, turintį poreikį socialinei ir kultūrinei partnerystei, kuomet jis pats imasi atsakomybės sukurti kažką sau ir kitam, o ne laukti, kad kažkas primes jam kažkokį darbą ar specialybę.

„Universitetų misijos labai dažnai yra suvokiamos siaurai – kaip tenkinti darbdavių ir darbo rinkos poreikius. Ateičiai turėtume ugdyti jauną žmogų, turintį poreikį socialinei ir kultūrinei partnerystei, kuomet jis pats imasi atsakomybės sukurti kažką sau ir kitam, o ne laukti, kad kažkas primes jam kažkokį darbą ar specialybę, arba pats ieškos tokio darbo, kur galėtų pirmiausia patenkinti savo pamatinius poreikius: uždirbti pinigų ir jaustis laimingu“, – sako pašnekovė.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimai rodo, kad 2050-ųjų metų perspektyvoje vyriausybės turėtų projektuoti projektus, orientuotus ne į materialinę gerovę ir pinigus. Pasak I. Dabašinskienės, toje perspektyvoje pasaulinis laimės indeksas bus paremtas ne materialiais veiksmais.

„Politikai, priimdami sprendimus, neturėtų labai siauriai žvelgti į ekonominius paskaičiavimus, bet prioritetu laikyti būtent tuos nematerialius veiksmus, – apie tai, kad pinigai ir materialinis apsirūpinimas ateityje nebus pagrindinis gerovės rodiklis dėsto profesorė. – Tai siejama su žmonių pasirinkimais, kūrybiškumo ar kitų gebėjimų išlaisvinimu.“

Politikai, priimdami sprendimus, neturėtų labai siauriai žvelgti į ekonominius paskaičiavimus, bet prioritetu laikyti būtent tuos nematerialius veiksmus. Tai siejama su žmonių pasirinkimais, kūrybiškumo ar kitų gebėjimų išlaisvinimu.

Profesorė taip pat pastebi kad šiuo, pandemijos, laikotarpiu tarpkultūrinės komunikacijos suvokimas susiduria su iššūkiais. Pašnekovė neabejoja, kad mobilumas po pandemijos vaidins svarbų vaidmenį norint tobulėti ne tik savo profesinėje srityje, bet ir stiprinant tarpkultūrinius ryšius tiek tarp tam tikros profesijos žmonių, tiek tarp universitetų, tiek ir tapr šalių.

„Visų pirma tarpkultūrinės komunikacijos suvokimas atsiranda per patirtis. Sėdėdami prie kompiuterio ekrano ir bendraudami su kitais labai greitai visko nepatirsime ir neišmoksime. Dėl to labai svarbu, kad pasibaigus šitai pandeminei krizei, turėsime puikias galimybes keliauti, matytis su kitais partneriais, kolegomis, draugais arba atrasti tų naujų partnerysčių.

Patirtys yra labai svarbios pirmiausia jauniems žmonėms. Bendradarbiavimo idėja turi būti stiprinama, kad kiti būtų suprantami ne kaip svetimi, o kaip suteikiantys mums galimybių išmokti ir patirti naujų dalykų.

Dėl to universitetų bendradarbiavimo perspektyvoje mobilumas, kaip kertinis požymis augti, tobulėti ir pažinti yra labai svarbus. Tikiuosi, kad ir jauni, ir vyresni kolegos pasinaudos galimybe tai patirti ir tobulėti savo profesinėje srityje“, – sako VDU tarptautinių ryšių prorektorė, Lietuvių kalbos katedros profesorė, Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centro vadovė Ineta Dabašinskienė.

Viso pokalbio su VDU profesore klausykitės radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.