LRT tyrimas. Sėkmės istorija: ryšiai Rusijoje – ne kliūtis net policijai

Net karo metais ryšių Rusijoje nenutraukusio Klaipėdos koncerno „Garant Group“ įmonės toliau sėkmingai laimi viešuosius pirkimus Lietuvoje. Tarp jų klientų – ir vidaus reikalų sistemos įstaigos. LRT Tyrimų skyriui susidomėjus Policijos departamento pirkimais, Vidaus reikalų ministerija suskubo kreiptis į vyriausybinę komisiją, užtikrinančią nacionalinį saugumą. Įtarimų sukėlė žvalgybos robotas: jis įsigytas iš ką tik įkurtos ir sandėliuke registruotos įmonės, per buvusius darbuotojus susijusios su „Garant Group“.

Policijos pirkinys nustebino VRM

Registracijos adresas – 3,5 kvadratinių metrų sandėliukas sostinės Perkūnkiemio daugiabutyje, kur veikia dar daugybė kitų įmonių, 1 darbuotojas ir 0 eurų vidutinis atlyginimas. Taip į viešuosius pirkimus pernai rugsėjį žengė įmonė „2PM Baltic“. Tuo metu ji veikė vos kelis mėnesius.

Netrukus įmonė sėkmingai dalyvavo Policijos departamento paskelbtame pirkime. Šį balandį, po užsitęsusių procedūrų, iš „2PM Baltic“ už 33 tūkst. eurų buvo nupirktas povandeninis paieškos ir žvalgybos robotas operacijoms jūroje, skirtas Antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“.

„Ten tikrai nebuvo kažkokių superreikalavimų – mažos vertės pirkimas. Realiai bet kuri įmonė būtų galėjusi laimėti“, – apie policijos konkursą kalbėjo šiuo metu „2PM Baltic“ vadovaujantis Simas Šakalinis.

Viešųjų pirkimų sistemos bazėje informacija apie Policijos departamento ir „2PM Baltic“ susitarimą dėl žvalgybinio roboto įsigijimo – itin skurdi. Mažos vertės pirkime nurodomas tik pardavėjo pavadinimas. Kitą informaciją – įmonės vadovą, už sutarties įgyvendinimą atsakingą asmenį, net adresą – Policijos departamentas įslaptino. Institucija nurodo, kad vadovavosi Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu.

Tačiau aiškėja, kad žvalgybinio roboto įsigijimas iš „2PM Baltic“ buvo tik viena Policijos departamento skelbto tarptautinio pirkimo dalis. Kitas tris, įsigyjant kovinio katerio dalis, dar kovą laimėjo „Garant group“ įmonė „Laivo sandėlis“.

Policijos departamentas tvirtina, kad pirkimas buvo išskaidytas, siekiant didinti tiekėjų konkurenciją ir smulkiojo bei vidutinio verslo galimybes vykdyti sutartis. O roboto pirkimas, pagal dokumentus, išskirtas, „galimai pažeidus lygiateisiškumo principą“.

LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad tiek „Laivo sandėlio“, tiek „2PM Baltic“ teiktus dokumentus šiems pirkimams rengė tie patys žmonės. Tai S. Šakalinis, tada buvęs „Laivo sandėlio“ direktoriumi, ir jo pavaldinys, įmonės viešųjų pirkimų projektų vadovu dirbęs Vigmantas Gaižauskas. Tuo pačiu metu jie pirkime dalyvavo ir per pačių įsteigtą įmonę „2PM Baltic“. Abiem įmonėms konkursas buvo sėkmingas.

Šis atvejis atkreipė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) dėmesį. VRM viceministras Vitalijus Dmitrijevas LRT Tyrimų skyriui patvirtino, kad dėl šio įsigijimo yra kreiptasi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, užklausa pateikta ir pirkimą organizavusiam Policijos departamentui.

„Ką reiškia tas daiktas, kokią funkciją tas daiktas atliks, ar tas daiktas užtikrins kažkokią prieigą prie ypatingų duomenų, prie ypatingos infrastruktūros. Ar tai bus tiesiog techninis daiktas? <...> Na ir, žinoma, reaguodami į jūsų pateiktą informaciją apie tam tikras susijusias įmones, grandines, paprašėme tiek teisėsaugos, tiek nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų informacijos“, – sakė jis.

Viceministro teigimu, jam asmeniškai kelia įtarimų, kai tokius pirkimus laimi „įmonė iš niekur“. „Ar tai yra gera praktika turėti nežinomą tiekėją, kuris nepatikrintas per ankstesnius pirkimus? Aš sakyčiau, kad tai nėra gera praktika. Bet aš manau, kad į tą klausimą perkančioji organizacija geriau atsakys už mane“, – kalbėjo V. Dmitrijevas.

Nekonkuruoja viešuosiuose pirkimuose

Tiek „Laivo sandėlio“, tiek „2PM Baltic“ atstovai tikina, kad įmonės nesusijusios. S. Šakalinis, vasario pabaigoje pasitraukęs iš „Laivo sandėlio“ ir dabar vadovaujantis „2PM Baltic“, sako, kad jo tuometiniai darbdaviai esą nežinojo nei apie naujai įkurtą bendrovę, nei to, kad abi įmonės dalyvauja tuose pačiuose pirkimuose.

„Pirmas dalykas, niekas to neklausė, kitas dalykas, mes siekėme sukurti savo įmonę”, – aiškino jis.

S. Šakalinis teigė, kad viena iš priežasčių, lėmusių pasitraukimą iš „Garant group“ įmonės – jos ryšių su Rusija šleifas. „Tikrai nemažai buvome gavę iš klientų, ypač po „Vičiūnų“ istorijos, klausimų, ar yra čia kažkokios sąsajos, ar nėra. Ir tiesiog su laiku, kai nuolatos turi klientams aiškintis, kad neturi jokių sąsajų, kad nesusijęs, tai pradeda atsirasti vidinė kova, tiesiog padarai tam tikrus savo sprendimus“, – teigė jis.

LRT Tyrimų skyrius dar 2019 m. vasarą atskleidė, kad trys „Garant group“ akcininkų Rusijoje įsteigtos įmonės sėkmingai laimėdavo Kremliaus valstybinius užsakymus, tarp jų – ir gynybos. Tarp klientų buvo Rusijos FSB Kaliningrado valdyba, atominis laivynas „Atomflot“, valstybinės įmonės „Rosmorport” ir „Rosneftflot“.

Turimi duomenys rodo, kad paviešinus šią informaciją, „Garant group“ įmonių dalyvavimas Lietuvos viešojo sektoriaus pirkimuose tapo sudėtingesnis. Tai LRT Tyrimų skyriui patvirtino vienas iš grupės akcininkų, nuo kovo grupės įmonei „Laivo sandėlis“ vadovaujantis Sergejus Pigarevas.

„Nuo pirmojo jūsų straipsnio prasidėjo koridoriuose toks… Kad su „Garant“ nedirbti, nes jie turi sąsajų su Rusija. <...> Mes dalyvaujame ten, kur pereiname pagal kvalifikaciją ir reikalavimus. Buvo anksčiau pas mus darbai, pavyzdžiui, prie „Independence“ (SGD terminalo laivas – red.). Šiam momentui „Klaipėdos nafta“ išaiškino, kad mes negalime, nes tai yra strateginis objektas, tai mes tiesiog nedalyvaujame, nes nepereiname pagal kvalifikaciją”, – sakė jis.

Kaip LRT Tyrimų skyrių informavo Vyriausybė, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija kol kas yra vertinusi dvi „Garant Group“ įmones, kurios buvo pripažintos neatitinkančiomis nacionalinio saugumo interesų. Kokios tai įmonės, neatskleidžiama.

„Tam, kad perkančiosios organizacijos, kurios tikrina pateiktų pasiūlymų atitiktį Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytiems reikalavimams, įskaitant ir nacionalinio saugumo reikalavimus, žinotų apie tokius Vyriausybės sprendimus, Komisija išsiuntė informacinio pobūdžio raštą institucijoms su prašymu apie tokius sprendimus informuoti jų valdymo srityse veikiančias įmones, taip pat jų valdymo srityse veikiančius ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojus. Komisijoje kiekvienas sandoris yra vertinamas individualiai, todėl rekomendacijos teikimas nesudaryti jokių sutarčių su visomis „Garant group“ įmonėmis neturėtų teisinio pagrindo“, – rašoma atsakyme.

Surinkta informacija rodo, kad pastaruoju metu valstybės institucijų konkursuose „Laivo sandėlį“ sėkmingai keičia buvusių darbuotojų įkurta „2PM Baltic”. S. Pigarevas neigia, jog „2PM Baltic“ buvo įsteigta su „Garant group“ žinia, galbūt siekiant apeiti kylančius sunkumus dėl ryšių su Rusija šleifo. Pasak jo, iš „Laivo sandėlio“ pasitraukę ir savo įmonę sukūrę darbuotojai gali dalyvauti konkursuose, nes su jais nebuvo pasirašyta nekonkuravimo sutartis. O „Laivo sandėlis” į šiuos konkursus neina, nes neturi darbuotojo, atsakingo už viešuosius pirkimus.

„Tik primenu, kad šiuo metu „Laivo sandėlis“ dėl ribotų resursų nedalyvauja sudėtinguose viešuosiuose pirkimuose, nes išėjus V. Gaižauskui (dabartiniam „2PM Baltic“ akcininkui – red.) neturime dedikuoto specialisto. Kitą savaitę prisijungs naujas visu etatu dirbantis pardavimo vadybininkas, tuomet pradėsime aktyviau sekti bei dalyvauti pirkimuose. Esama situacija paneigia versiją, kad „Laivo sandėlis“ ir 2PM „pasidalino“ viešuosius pirkimus“, – liepos viduryje tikino S. Pigarevas.

Žali ar raudoni?

Bendrovę „2PM Baltic“ sėkmė viešuosiuose pirkimuose lydi nuo pirmųjų žingsnių. Vos tris mėnesius veikusi įmonė praėjusį rugsėjį dalyvavo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, pavaldžios Aplinkos ministerijai, skelbtame jūrinių valčių pirkime. Į dalis išskaidyto ES lėšomis finansuoto konkurso vieną poziciją – už 61,7 tūkst. eurų – laimėjo „2PM Baltic“, kitą (už 19,2 tūkst. eurų) – „Laivo sandėlis“.

Netrukus pasipylė ir žodinės sutartys su Susisiekimo ministerijai pavaldžia Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) dėl navigacijos įrangos ir ženklų pirkimo. Anksčiau tokias prekes VVKD tiekė „Laivo sandėlis”, tačiau šįmet į šiuos užsakymus įmonė nepretenduoja. Ji laimi kitus VVKD pirkimus – dėl laivų dalių, remonto, priežiūros.

Pernai rugsėjį „2PM Baltic” laimėjo į dvi dalis išskirtą VVKD plūdurų pirkimą. Abi žodinės sutartys sudarytos tą pačią dieną. Viename pirkime vieno plūduro kaina siekė beveik 1730 eurų, kitame – 2035 eurus be PVM.

„Kodėl tyrimas atliekamas būtent apie šias įmones, t. y. „Laivo sandėlis” ir „2PM Baltic”?”, – tokios VVKD Personalo ir komunikacijos direktorės Justinos Juozaponės reakcijos LRT Tyrimų skyrius sulaukė į Direkcijai pateiktus klausimus.

Pagrįsdama, kodėl plūdurai įsigyti pagal dvi sutartis, VVKD akcentavo: nes vienų ženklų spalva raudona, kitų – žalia. Raudonieji skirti ženklinti Kauno, žalieji – Kuršių mariose. „Atkreipiame dėmesį, kad raudoni ir žali ženklai skiriasi ne tik spalva, bet ir savo forma”, – nurodoma atsakymuose.

Jau šį balandį VVKD iš „2PM Baltic“ įsigijo dar 60 plūdurų – ir žalių, ir raudonų tuo pačiu pirkimu. Už vienetą mokėta 440 eurų, taigi, 4–5 kartus mažiau nei per ankstesnį pirkimą. VVKD tikina, kad šie plūdurai „savo svoriu ir paskirtimi“ skiriasi nuo įsigytų anksčiau, todėl ir vieneto kaina mažesnė.

Iš autoserviso – jachtos už milijonus

LRT Tyrimų skyriui ėmus domėtis „2PM Baltic“, jos dabartinis vadovas S. Šakalinis pranešė, kad keičiasi įmonės registracijos adresas. Iš kelių metrų sandėliuko sostinės Perkūnkiemyje bendrovė persikėlė į plovyklos su autoservisu patalpas Klaipėdos rajone, Klipščių kaime. Šiuo metu „2PM Baltic“ nurodo turinti tris darbuotojus, o vidutinis mėnesinis atlyginimas siekia 75 eurus.

Kukliai įsikūrusi „2PM Baltic“ savo internetiniame puslapyje siūlo „išskirtinius gyvenimo sprendimus“: prabangius automobilius, lėktuvus, jachtas. Įmonė, kurios įstatinis kapitalas sudaro 2,5 tūkst. eurų, siūlosi tarpininkauti įsigyjant, pavyzdžiui, beveik 800 tūkst. eurų kainuojantį automobilį „Aston Martin“ ar 8 mln. eurų vertinamą jachtą „Sunseeker 95“.

„Juk nė vienas gamintojas bendraudamas neatvažiuoja į Lietuvą ir netikrina, kokio dydžio čia įmonė“, – apie santykius su išskirtinių jachtų ir automobilių tiekėjais sakė S. Šakalinis.

Kartu „2PM Baltic“ skelbiasi turinti pasiūlymų ir viešajam sektoriui – tiek pramonei, tiek gynybos sritims. „Mūsų komanda nuolat dirba su ekspertais, turinčiais didelę karinių ir teisėsaugos operacijų patirtį, todėl užtikriname, kad teikiame sprendimus, atitinkančius aukščiausius veiklos ir patikimumo standartus“, – rašoma vos prieš metus įkurtos įmonės puslapyje.

Paklaustas, kokių ekspertų paslaugas siūlo viešajam sektoriui, S. Šakalinis sakė: „Ekspertai – tai yra mūsų viešųjų pirkimų projektų vadovas (V. Gaižauskas, – red. past.), ir aš pats”. Ir pridūrė, kad su kolega patirties sėmėsi dirbdami „Laivo sandėlyje“.

Šokdina prokurorus, bet į teismą neskuba

„Garant group“ tikina prieš „2PM Baltic“ ėmęsi veiksmų. Birželio 12-ąją, taigi, praėjus metams po to, kai „2PM Baltic“ įsitraukė į viešuosius pirkimus, „Laivo sandėlis“ kreipėsi į teisėsaugą. Pasak įmonės vadovo S. Pigarevo, taip uždelsta, kadangi apie buvusių darbuotojų įsteigtą bendrovę ir jos veiklą „Garant group“ sužinojo tik jiems išėjus.

Klaipėdos apygardos prokuratūrai, o kiek anksčiau – ir ekonominei policijai buvo pateiktas pareiškimas, prašant pradėti tyrimą dėl „2PM Baltic“ ir jos akcininkų veiklos: komercinės paslapties atskleidimo, sukčiavimo ir pan. Tačiau tiek tyrėjai, tiek prokurorai šias pretenzijas atmetė. LRT Tyrimų skyrius susipažino su dokumentu, kuriame prokuratūra nurodo civilinių ginčų nenagrinėjanti, be to, neįžvelgianti duomenų, kurių pagrindu būtų galima pradėti tyrimą. Todėl siūlo bendrovei kreiptis į teismą civiline tvarka.

„Laivo sandėlis“ to daryti neskuba. Vietoj to teismui apskundė prokurorų sprendimą. S. Pigarevas neigia, kad tokias žingsniais jo atstovaujama bendrovė imituoja ginčą su „2PM Baltic“. Esą siekti teisėsaugos įsikišimo, ir tik sulaukus galutinio neigiamo atsako kreiptis su civiliniu ginču į teismą patarė advokatai.

„Suprantu, kad ne vienam rinkos konkurentui ir atrodo, kad čia vos ne mūsų kontora yra, jeigu taip kalbėti. Nes mato, kad jie ten, aš – čia, jie tenai už 75 eurus („2PM Baltic“ vidutinis mėnesinis atlyginimas – red.), reiškia, pajamų iš kito šaltinio gauna. Bet taip nėra“, – tikino S. Pigarevas.

Kremliaus užsakymai – ir karo metu

Kartu „Garant group“ aktyviai demonstruoja pastangas nutraukti ryšius su Rusija ir siekia tuo įtikinti Lietuvos institucijas. LRT Tyrimų skyrius susipažino su raštu Vyriausybės kanceliarijai ir kitiems, kur informuojama, kad iš „Garant group“ valdymo pasitraukė koncerno įkūrėjas, dabartinių savininkų tėvas Vasilijus Pigarevas. Būtent jo rankose iki šiol yra Rusijoje, Kaliningrade, įkurtos ir sėkmingai veikiančios įmonės „Baltnavis“ akcijos.

LRT tyrimas rodo, kad „Baltnavis“ iki šiol laimi valstybinius Rusijos užsakymus. Ir jai sekasi: pernai įmonės pardavimai, palyginus su 2022 metais, išaugo beveik 3 kartus – iki 4,2 mln. eurų.

Nuo karo Ukrainoje pradžios „Baltnavis“ pasirašė 9 valstybines sutartis. Keturios iš jų sudarytos jau šiais metais. Tarp „Baltnavis“ klientų – Rusijos mokslų akademijos Petro Širšovo okeanologijos institutas, Baltijos žvejybos laivyno valstybinė akademija. Įmonė taip pat tiekia įvairią įrangą ir dalis Rusijos mokslinių tyrimų laivams.

2022 m. liepą „Baltnavis“ pasirašė ir sutartį tiekti įrangą rusų kruiziniam laineriui „Kunigaikštis Vladimiras“, kuris nuo 2017 m. plukdo turistus ir į aneksuotą Krymą. Tai – paties Rusijos prezidento Vladimiro Putino iniciatyva, o laivas pavadintas jo garbei.

„Baltnavis“ savininkas V. Pigarevas plačiau kalbėti apie įmonę nebuvo linkęs. „Kompaniją dabar norime parduoti. Bet žinokite, ta kaina, kurią ten duoda, taip pavadinus... siaubas. O atiduoti taip – na, nenoriu. Labai daug energijos ir pinigų ten buvo atiduota, suprantat?“, – aiškino jis.

Jo sūnus S. Pigarevas tikino, kad tėvas tapo „situacijos Rusijoje įkaitu“. Jis esą negauna pajamų iš „Baltnavio“, nedalyvauja įmonės veikloje. O įmonės pardavimas įstrigo negaunant leidimo iš Rusijos finansų ministerijos.

„Suvokdamas, kad savo santykio su Rusijoje registruotu turtu artimiausiu metu pakeisti nepavyks, dėl to suprastėjus ir sveikatai, V. Pigarevas, mūsų vertinimu, priėmė atsakingą ir teisingą sprendimą – pakeitė savo santykį su „Garant group“ ir 2023 m. pabaigoje perleido valdytas akcijas savo sūnums“, – atsakymuose LRT Tyrimų skyriui teigė S. Pigarevas.

Oficialūs duomenys rodo, kad formalius santykius su „Garant group“ įkūrėjas V. Pigarevas nutraukė kiek vėliau: 2023 m. gruodį jis perleido akcijas, o iš grupės valdybos pirmininko pareigų atsistatydino šių metų vasario pradžioje.

Už rusiškas įmones – po 100 eurų

„Baltnavis“ – ne vienintelė Rusijoje registruota su „Garant group“ žmonėmis siejama įmonė. Ten veikia dar dvi bendrovės, „Korabelnoje delo“ ir „Pikasoma”. Iki praėjusio rudens jos priklausė V. Pigarevo sūnums Aleksandrui ir Sergejui. Rusiškas grupės narių verslas, kaip skelbta oficialiai, tiekė įrangą laivų remonto gamykloms ir naftos bei dujų platformoms visoje Rusijoje – nuo ​​Kaliningrado iki Vladivostoko.

Nors informaciją apie šių įmonių veiklą, aptarnaujant Rusijos valstybinius užsakymus, LRT Tyrimų skyrius paviešino dar 2019 m., broliai Pigarevai jų akcijas perleido tik baigiantis 2023-iesiems. Tiek „Pikasoma“, tiek „Korabelnoje delo“ buvo parduotos ilgamečiams jų vadovams, Rusijos piliečiams. „Korabelnoje delo“ pirkėjas, jos direktorius Jevgenijus Pomirčij, iki šiol vadovauja ir bendrovei „Baltnavis“, valdomai V. Pigarevo.

Pasak S. Pigarevo, įmonių pardavimas užtruko dėl procesų Rusijoje. Esą supratę, kad gauti rinkos kainos nepavyks, Pigarevai jas perleido už nominalią vertę.

„Galiu patvirtinti, kad abu akcijų pirkėjai už akcijas atsiskaitė tame pačiame notaro biure, nominalią kainą – 10 tūkst. Rusijos rublių, arba maždaug 100 eurų – sumokėdami grynaisiais“, – nurodė S. Pigarevas.

Jis neigia, kad akcijų perleidimas ilgamečiams samdomiems įmonių direktoriams buvo fiktyvus. „Suprantame, kad toks įmonių pardavimas atrodo šiek tiek komiškai, tačiau mes tiesiog pasinaudojome pasitaikiusia galimybe (vėliau net tokios galimybės nebeliko ir „Baltnavis“ akcijų parduoti nebespėta) visiškai pasitraukti iš Rusijos rinkos“, – sakė S. Pigarevas.

Prekės keliavo į Rusiją

Kaliningrade valdytos bendrovės – ne vieninteliai „Garant group“ ryšiai su Rusija. LRT Tyrimų skyriaus informacija, gauta iš trijų tarpusavyje nesusijusių oficialių tarptautinių šaltinių rodo, kad santykiai su šalimi agresore tęsėsi ir jau vykstant karui Ukrainoje.

Anot sistemos „Importgenius“ ir kitų šaltinių, iš „Laivo sandėlio“ į Kaliningradą keliavo varikliai, kompresoriai, generatoriai, kitos transporto priemonių dalys. Iš prekių kodų matyti, kad eksportuotos ir į ES sankcijas įtrauktos prekės, pavyzdžiui, guoliai.

Nuo 2022 m. kovo iki 2023 m. rugsėjo iš Lietuvos į Kaliningradą išsiųsta beveik pustrečio šimto krovinių, kurių nurodoma vertė – beveik 1 mln. eurų. Prekės, tarpininkaujant Kazachstano bendrovei „Kazintrade“, keliavo į dvi Rusijos įmones – „Saphir“ ir „Trans Atlanktik“. Tai – taip pat tarpinės logistikos bendrovės, taigi galutinis prekių gavėjas – paslėptas.

Buvęs „Laivo sandėlio“ direktorius S. Šakalinis tvirtina, kad joks tiekimas į Rusiją nevyko. Tačiau jis aiškina negalėjęs žinoti visų „Garant group“ ir jos įmonės „Laivo sandėlis“ ryšių. „Jūsų minėta įmonė tai yra šeimos verslas, ten viskas vyksta už uždarų durų, ir tu negali žinoti“, – sakė buvęs vadovas.

„Garant group“ bendrasavininkis S. Pigarevas LRT Tyrimų skyriui raštu atsakė, kad „Kazintrade“ buvo grupės įmonės „Laivo sandėlis“ produkcijos pirkėjas. „Tačiau komercinių santykių su jais nebeturime nuo 2023 metų vasario“, – nurodė jis.

Klausiamas, ar „Laivo sandėlis“ naudojosi „Kazintrade“, kad pervežtų laivų dalis į Kaliningradą 2022–2023 m., jis teigė, kad ši įmonė buvo įsigijusi nesankcionuotų prekių „savo reikmėms“. Jos esą buvo gabenamos tranzitu per logistinį sandėlį, esantį Kaliningrado srityje.

„Pagal eksporto procedūras, išvykimo įstaiga nurodoma arčiausiu atstumu iki logistinio užsakovo sandėlio. Visos parduotos prekės galėjo būti gabenamos per Rusijos teritoriją“, – atsakė S. Pigarevas. Jis teigė, kad Lietuvos įmonė veiklą vykdė vadovaudamasi tuo metu galiojančiais teisės aktais.

Pasitiki tiekėjo deklaracijomis

„Laivo sandėlio“ patirtis Lietuvos viešuosiuose pirkimuose – solidi. Nuo 2010 metų ši Klaipėdos įmonė yra pasirašiusi sutarčių už 8,2 mln. eurų. Kartu su kitomis „Garant“ grupės įmonėmis – iš viso už daugiau nei 25 mln. eurų.

Pastaraisiais metais sutarčių su „Garant group“ įmonėmis turėjo Policijos departamentas, Viešojo saugumo tarnyba (VST), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD). Visos jos nurodė arba negavusios informacijos apie „Garant“ įmonių ryšius Rusijoje, arba tokios informacijos net netikrinusios, nes tokio reikalavimo nebuvo.

Lietuvos institucijos dažnu atveju pasitiki pačių tiekėjų deklaracijomis apie sąsajų su Rusija nebuvimą. Pavyzdžiui, šįmet dalyvaudama jau minėtame Policijos departamento kovinio katerio dalių pirkime, bendrovė „Laivo sandėlis“ deklaravo, kad neturi ryšių su Rusija nei per susijusius asmenis, nei per įmones.

Tokios informacijos užteko ir PAGD. „UAB „Laivo sandėlis“ yra pateikusi įstatyme nustatytas deklaracijas ir dokumentus, patvirtinančius, kad jos steigėjai, akcininkai, vadovai ir naudos gavėjai nėra Rusijos piliečiai ar šioje šalyje registruotos įmonės ar organizacijos. PAGD neturi nei teisinių, nei praktinių galimybių atlikti gilesnių tiekėjų netiesioginių sąsajų su Rusija tyrimų. Manome, kad šias užduotis turėtų vykdyti įgaliotos valstybės institucijos, kurios galėtų skelbti nepatikimų įmonių sąrašus”, – rašoma atsakyme.

Tuo metu VSAT teigia, kad vadovavosi ir Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijomis reikalauti papildomų duomenų iš tiekėjo tik tokiu atveju, jei kyla įtarimų.

Valstybės saugumo departamentas LRT Tyrimų skyriui nurodė, kad institucijos tik kelis kartus prašė jų išvados apie „Laivo sandėlį“. „Valstybės saugumo departamentas dėl „Laivo sandėlio“ 2023–2024 m. iš Centrinės projektų valdymo agentūros yra gavęs du paklausimus, į kuriuos teikė atsakymus VSD kompetencijos ribose”, – rašoma atsakyme.

Kokia buvo išvada – nedetalizuojama, tačiau Centrinė projektų agentūra su „Laivo sandėliu” šių metų vasarį pasirašė beveik 300 tūkst. eurų sutartį dėl pripučiamų valčių variklių.