Nutekintuose Kremliaus dokumentuose – propaganda okupuotose žemėse ir apklausa apie Putiną

LRT Tyrimų skyriaus ir partnerių turimi dokumentai rodo, kad prieš Rusijos prezidento rinkimus Kremliaus propagandos agentūra buvo nusitaikiusi į okupuotus Ukrainos regionus. Taip pat aiškėja, kaip gerinant Vladimiro Putino įvaizdį pasinaudojama įtakos agentais socialiniuose tinkluose, o tam metami šimtai milijonų eurų. 

Šis tyrimas yra naujausia Kremliaus nutekintų dokumentų serijos dalis, kurią LRT Tyrimų skyrius rengė kartu su Estijos „Delfi“, Švedijos leidinio „Expressen“, nepriklausomo Rusijos portalo „Meduza“, Vidurio Europos ir Lenkijos tiriamosios žurnalistikos portalų Vsquare.org ir Frontstory.pl ir Vokietijos tiriamosios žurnalistikos leidinio „Paper Trail Media“ žurnalistais.

Iš nutekintų Kremliaus dokumentų matyti, kad Kremliui šių metų kovo 17 d. vykęs V. Putino perrinkimas prezidentu galėjo būti ne mažesnis iššūkis, nei nuolat išlaikyti pateisinimą vykdomai agresijai prieš Ukrainą. Plataus masto invazija, kurią Kremliaus režimas pradėjo 2022 m. vasario 24 d., iki šiol Rusijoje vadinama specialiąja karine operacija. Tiek V. Putino, tiek šios operacijos palaikymas, jei tikėtume išskirtinai V. Putino administracijai pateikiamomis ir V. Putino poreikiams atliekamomis visuomenės nuomonės apklausomis, smarkiai sumenko.

Jei prezidento rinkimai vyktų šį sekmadienį, už kurį kandidatą greičiausiai balsuotumėte? Kaip manote, kiek tikėtini būsimų prezidento rinkimų rezultatai? Pritariate ar nepritariate sprendimui pradėti specialiąją Rusijos karinę operaciją Ukrainoje? Kaip manote, ar karinė operacija yra sėkminga, ar ne? Kiek didžiuojatės dabartine padėtimi savo šalyje?

Tai tik keletas klausimų iš minėtos apklausos. Ją vasario 19–26 d. atliko „Dialogas regionai“. Apklausoje, kaip rašo pati organizacija, dalyvavo daugiau nei 44 tūkst. respondentų. Dalyvauti apklausoje žmonės buvo kviečiami per rusiškus socialinius tinklus „VKontakte“ ir „Odnoklassniki“, todėl apklausos rezultatai kelia abejonių.

Rezultatai pateikti pagal atskiras Rusijos sritis ir pristatyti V. Putino administracijos vidaus politikos blokui, kuriam vadovauja artimas V. Putino bendražygis Sergejus Kirijenka.

Iš apklausos matyti, kad 23 proc., arba beveik kas ketvirtas apklausos dalyvis, teigė, jog jokiomis aplinkybėmis nebalsuotų už V. Putiną. Apklausos duomenimis, Kremliaus požiūriu, situacija Sankt Peterburge yra kritiškiausia. Tai V. Putino gimtinė ir vieta, kur 10-ajame dešimtmetyje prasidėjo jo politinė karjera.

Už V. Putiną žadėjo balsuoti 47 proc. respondentų, t. y. mažiau nei pusė balsavimo teisę turinčių asmenų. Tačiau 38 proc. tiesiog atsisakė už jį balsuoti. 15 proc. teigė, kad eitų prie balsadėžių, bet tik tam, kad sugadintų balsalapį. Šis skaičius Sankt Peterburge ir aplinkinėje Leningrado srityje taip pat buvo gerokai didesnis nei likusioje šalies dalyje.

Ir dar daugiau. Nors šalyje vidutiniškai 64 proc. pritaria Putino veiksmams ir 20 proc. nepritaria (likusieji 16 proc. atsisakė atsakyti), Sankt Peterburge šie skaičiai yra atitinkamai 54 proc. ir 37 proc.

Vienintelis regionas, kurio apklausos rezultatai nepateikti, yra Maskva. Tikėtina, kad „Dialogas regionai“, aktyviai vykdanti įtakos kampanijas, nėra įgaliota stebėti sostinės. Pasak ekspertų, Maskvos rezultatai gali būti panašūs į Sankt Peterburgo rezultatus arba dar neigiamesni.

Tokios apklausos, kaip matyti iš į žurnalistų rankas patekusių ataskaitų, yra rengiamos periodiškai. Toji pati apklausas atliekanti bendrovė jas analizuoja ir pateikia priemonių planą, kurios auditorijos pozicijas galima būtų pakeisti ir kaip tai padaryti.

LRT Tyrimų skyrius visus šiuos dokumentus pristatė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto propagandos ekspertui dr. Nerijui Maliukevičiui. Anot jo, sunku kalbėti apie objektyvias sociologines apklausas Rusijoje, nes pagrindinis rodiklis – žmonių atsisakymas jose dalyvauti, o tie, kas sutinka, iškreipia galutinius rezultatus.

„Pagrindinis apklausų rodiklis – patikrinti metodo skaidrumą. Ir mes negalime žinoti, kiek šie rezultatai yra prikurti. Bet tai, kaip tai pristatoma darbdaviui, atrodo pakankamai rimta. Iš kitos pusės, įdomu pažiūrėti, ką bandoma užsakovui parduoti kaip rezultatą, kaip jie bando pateisinti savo egzistavimą“, – teigė ekspertas.

Tačiau N. Maliukevičius pastebi, kad, pavyzdžiui, pasitvirtina didžiųjų miestų požiūris į įvykius Rusijoje – kad jie mažiau palankūs V. Putinui ir karui.

„Tai įdomu, jeigu būtų svarstoma, kur yra daugiausia nepasitenkinimo ir protesto potencialo“, – LRT komentavo jis.

Ekspertai atkreipia dėmesį ir į rinkimų teisėtumo klausimą. Apklausos rezultatai rodo, kad 30 proc. mano, jog prezidento rinkimų rezultatais pasitikėti negalima ir jie neatitiks realybės.

Prieš pat rinkimus – dar daugiau teigiamų naujienų apie V. Putiną

Prieš pat prezidento rinkimus „Dialogas regionai“ darbuotojai vykdė ir specialią informacinę operaciją. Ji apėmė ne tik Rusiją, bet laikinai buvo vykdoma ir okupuotose Ukrainos teritorijose. Šioms teritorijoms buvo skiriamas papildomas dėmesys ir išskirtinis turinys.

Remiantis nutekintų dokumentų turiniu, kampanijos „Dialogas regionai“ filialai dar 2023 m. buvo įsteigti iš Ukrainos atplėštose ir okupuotose Chersono, Zaporižios srityse ir vadinamosiose Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikose. O 2024 m. prieš pat V. Putino rinkimus su okupuotų regionų vadovybėmis „Dialogas regionai“ filialai pasirašė papildomus susitarimus.

Tokiame, pavyzdžiui, pasirašytame vasario 15 d. su vadinamosios Donecko Liaudies Respublikos gubernatoriumi, nurodoma, kad „Dialogas regionai“ centras Donecko srityje yra pagrindinė institucija, su kuria regiono valdžia ir jai pavaldžios municipalinės įstaigos turi derinti oficialios platinamos informacijos turinį. Taip pat centras pasilieka vienos darbo dienos laikotarpį regioninių įstaigų parengtoms publikacijoms įvertinti. Jei publikacija neatitinka specialios centro taikomos metodikos ar šiaip netinkamai parengta, jai pataisyti taip pat skiriama viena darbo diena.

Be to, „Dialogas regionai“ įsipareigoja rengti įvairias informacines kampanijas ir analizuoja jų poveikį visuomenei, teikia rekomendacijas. Kitaip tariant, iš šio papildomo susitarimo matyti, kad viskas, kas susiję su visuomenei pateikiama informacija okupuotose teritorijose, nėra paliekama regionų kompetencijai – viskas turi būti derinama su įstaiga, veikiančia V. Putino administracijos žinioje.

N. Maliukevičius sako nenustebęs išvydęs Kremliaus propagandos mašinos bandymų okupaciją išnaudoti prezidento kampanijos naudai.

„Internetas jiems tampa labai svarbus tiek politinių kampanijų, tiek protesto nuotaikų prasme. Jie bando šią erdvę kontroliuoti su labai konkrečiais vadybiniais sprendimais. Okupuoti Ukrainos regionai šia prasme jiems sukuria abipusį ryšį: įtvirtina okupaciją ir V. Putino valdžią bei jo agresyvią politiką“, – LRT komentavo ekspertas.

Ir vasario 15–28 dienomis, kaip rašoma ataskaitoje, okupuotų teritorijų visuomenėms parengta beveik 8 tūkst. specialiai V. Putino perrinkimą skatinančių publikacijų, kurios, skaičiuojama, peržiūrėtos daugiau nei 66 mln. kartų. O per tą patį laikotarpį socialinių tinklų „Telegram“ ir „VKontakte“ kanaluose po specialiomis publikacijomis taip pat vyko arši kova už protus. Ataskaitoje teigiama, kad parašyta beveik 11 tūkst. komentarų, reaguojančių į neigiamas nuotaikas V. Putino atžvilgiu ar tiesiog didinančių palankių V. Putinui komentarų skaičių.

Į veiksmų planą okupuotose teritorijose taip pat įėjo specialūs informaciniai projektai.

Pavyzdžiui, vasario pabaigoje, likus kiek daugiau nei dviem savaitėms iki V. Putino rinkimų, buvo paleistas vaizdo įrašas, kaip jaunimas Luhansko klube šoka pagal 2004 m. dainos „Tokio kaip Putinas“ perdirbinį. Šis vaizdo įrašas esą buvo peržiūrėtas 1,2 mln. kartų, nes specialiai buvo platinamas Luhansko ir Donecko regionų „Telegram“ kanaluose ir kituose socialiniuose tinkluose, juos persipublikavo Rusijos kanalai.

Beveik 3 mln. peržiūrų sulaukė vasario 26 d. socialiniuose tinkluose publikuotas vaizdo įrašas apie pasipiktinusį ukrainietį, kuris Turkijoje užtinka rinkimų plakatus. Juose – Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir V. Putinas. Panašiu metu Luhanske surengtas specialus kompiuterinių žaidimų turnyras, skirtas V. Putinui prezidento rinkimuose palaikyti. 20 žaidėjų demonstravo specialią atributiką su V. Putinu, o pats turnyras sulaukė beveik 2 mln. peržiūrų.

Luhansko ir Donecko kūrybinės inteligentijos palaikymą Putinui turėjo pademonstruoti poeto iš Donecko Maksimo Uspenskio odiozinės eilės. Jos taip pat buvo platinamos okupuotų teritorijų ir federaliniuose kanaluose.

Rusų užgrobtose Ukrainos žemėse specialiai kampanijai pasitelkti ir okupacinių pajėgų kariai. Karo korespondentas iš okupuoto Melitopolio, Zaporižios srities, parengė keletą vaizdo reportažų, kaip Rusijos kariuomenės batalionų „Šturmas Osetija“ ir „Alanija“ kariai rengiasi balsuoti už V. Putiną ir ką apie prezidento rinkimus galvoja paprasti Melitopolio gyventojai. Ataskaitoje pabrėžiama, kad esą netikėta, jog žmonės noriai kalba, noriai aiškina, kodėl jiems labai svarbu balsuoti už V. Putiną ir kad reikšti nuomonės nebaisu, nes esą Ukrainos neonaciai čia daugiau niekada negrįš.

Reportažas, kuriame kalbėjo esą paprasti Melitopolio gyventojai, ataskaitos duomenimis, surinko 300 tūkst. peržiūrų.

Kaip informuoti apie V. Putiną – vienos organizacijos rankose

Organizacija „Dialogas regionai“ sukurta 2020 m. prezidento nurodymu. Ji paremta anksčiau įkurtu komunikacijos centru „Dialogas“, kuris skirtas Maskvos gyventojų reakcijoms į valdžios platinamus pranešimus stebėti.

Pernai „Dialogas regionai“ turėjo jau 88 regionų valdymo centrus, keturi jų – okupuotose teritorijose.

Tokių centrų įsteigimas atspindi, kaip Rusijos regionų vadovybės buvo pajungtos į Kremliaus valdomą informacinę vertikalę. Mat iš nutekintų dokumentų matyti, kad „Dialogas regionai“ valdomi regioniniai centrai yra informacinių užduočių, gaunamų iš federalinio centro, vykdytojai. Jiems taip pat suteiktos galios būti gubernatorių ir regionų vadovų informacijos socialiniuose tinkluose operatoriais, taip pat jų analitiniais bei ekspertiniais centrais.

Šią organizaciją įsteigė Aleksejus Goreslavskis, buvęs prezidento administracijos darbuotojas, atsakingas už komunikaciją internete. Dabar jo pareigas yra perėmęs Vladimiras Tabakas, kuris dar studijų laikais susipažino su dabar jau buvusiu prezidento administracijos vadovo pavaduotoju Vladislavu Surkovu.

„Dialogas“ taip pat tvarko oficialius Rusijos gubernatorių, regionų ministrų, valstybinių mokyklų, vaikų darželių ir daugelio kitų socialinių tinklų puslapius. Išleistame vadove, kaip tvarkyti socialinių tinklų paskyras mokykloms, priminta nepamiršti „federalinės darbotvarkės“, skelbti naujienas apie prezidento sprendimus ir informaciją apie Rusijos sporto ar mokslo sėkmę.

Daugybės valstybės išteklių kontrolė suteikė „Dialogui“ jau paruoštą bazę skleisti propagandą. Leidinys „Meduza“ pernai skelbė, kad iki 2024 m. organizacijai „Dialogas regionai“ buvo numatytas 245 mln. eurų finansavimas. Pasak N. Maliukevičiaus, akivaizdu, kad įvairūs valdžios institutai atrado nišą uždirbti ir siurbti tuos pinigus, ypač kai į internetą persikelia vis daugiau Rusijos gyventojų.

Visuose Rusijos regionuose „Dialogas regionai“ šalininkai stengėsi, kad V. Putinas nuolat būtų žmonių mintyse. „Prezidento dėka Bronicuose statoma nauja sporto salė“; „Anikejevkoje virš kelio statomas pėsčiųjų viadukas – Prezidento dėka“; „Vaikų parke bus pasodinta naujų medžių – Prezidento dėka.“

Viename dokumentų rašoma, kad vasario 19–26 d. buvo atlikta 15 informacinių operacijų, skirtų V. Putino veiklai reklamuoti, jos iš viso sulaukė 218 mln. peržiūrų. Pavyzdžiui, „V. Putinas dalyvavo stiprių idėjų forume“, „Putinas apdovanojo karius, užėmusius Avdijivką“, „Putinas paminėjo Tėvynės gynėjų dieną“.

„Man labai įdomus pasirodė atvejis iš Vokietijos žiniasklaidos, kur žurnalistai kalba apie būsimą V. Putino kalbą, jos svarbą Europai. Ir propagandistai dokumentuose kalba, kad reikia tai išplatinti Rusijoje rodant, koks įtakingas prezidentas. Tai rodo, kad mūsų pačių veiksmai yra iškreipiami ir panaudojami V. Putino galiai įrodyti“, – sakė propagandos ekspertas N. Maliukevičius.

Toliau – „specialieji projektai“, kuriais buvo siekiama gerinti asmeninį V. Putino įvaizdį. Pavyzdžiui:

• Vasario 19–20 d. Jekaterina Mizulina koordinavo agresyvią ryšių su visuomene kampaniją, skirtą reperio Aleksandro Stepanovo vaizdo klipui ir grupės „Zver“ gitaristo Germano Osipovo dainai „Suteik jai jėgų“ reklamuoti. Ji sulaukė daugiau nei 1 mln. peržiūrų.
• Elektroninės muzikos grupės „Dzudo“ albumo „Tsar“ išleidimas. Albumas „parašytas kartu su V. Putinu“, nes kiekvienas dainų tekstas yra V. Putino citatų rinkinys. Daugiau nei du milijonai žiūrovų „Telegram“, daugiau nei 500 tūkst. žiūrovų „VKontakte“.
• Į susitikimą su Interneto saugumo lygos vadove Jekaterina Mizulina mergina atėjo vilkėdama marškinėliais su V. Putino portretu. „Tai buvo moksleivės būdas parodyti paramą Rusijos prezidentui. J. Mizulina pasiūlė mokiniams choru dainuoti prezidento vardą“, – rašoma pranešime. Daugiau nei 600 tūkst. žiūrovų.

Informacinės kampanijos socialiniuose tinkluose

Kartu „Dialogas regionai“ atskleidžia, kaip konkrečiai veikia socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, prieš prezidento rinkimus buvo įdarbinę apie 400 „regioninių socialinių tinklų nuomonės formuotojų“, kurie turėdavo savo auditorijoms komentuoti rinkimų eigą ir jų teisėtumą. Jų auditorija – 16 mln. socialinių tinklų naudotojų.

Tačiau kur kas svarbesnis veikimo modelis atsiskleidžia programėlėje „Whats App“. Organizacija teigia, kad ji sukuria gyventojams aktualius kanalus ir įtraukia įtakos agentus, kurie, apsimesdami įprastais vartotojais, rašo teigiamus komentarus.

O tokių agentų tikslas – ne tik komentuoti po specialiai parengtais įrašais, bet ir diskutuoti su kitais, tarp kitko užvedant ant naujos, iš anksto parengtos temos. Tokiu būdu, naudotojai yra įvedami į agitacinį turinį. Pavyzdžiui, pernai birželį per dieną buvo išplatinama apie 10 tūkst. įrašų, kurie „Dialogas Rusija” duomenimis, sulaukdavo apie 150 mln. peržiūrų. Vienas tokių kampanijų pavyzdžių – „Mes dirbame“ projektas, kuriuo siekta parodyti, kad Rusijos gyventojai intensyviai dirba, nepaisant šaliai taikomų Vakarų sankcijų. Tokioje kampanijoje buvo pajungti įvairių sektorių darbuotojai, kurie sukūrė daugiau kaip 20 tūkst. įrašų.

Panaši kampanija įgyvendinta ir bandant teigiamai nupiešti mobilizaciją bei kariuomenės poreikius, rodant, kad gamyba persiorientavo į karių palaikymą. Šiame kontekste išleista apie 30 tūkst. publikacijų. Taip pat kaip vienas sėkmingų įtakos žmonių nuomonei pavyzdžių pristatomas projektas „Rusija, mes su tavimi“, kuriuo siekta parodyti, kad nepaisant Vakarų valstybių, rusai vis dar turi draugų užsienyje, pavyzdžiui, Kiniją.

Apskritai, atrodo, kad pastaruosius metus „Dialogas regionai“ daugiausia dėmesio kreipė būtent su karu Ukrainoje susijusioms propagandinėms žinutėms arba V. Putino įvaizdžio gerinimui. Pavyzdžiui, į „specialiosios operacijos“ palaikymo kampaniją socialiniuose tinkluose buvo įtraukti visi Dūmos deputatai, savanoriai, kariai, medikai ir valstybinės institucijos. Šiuo aspektu, organizacijos „kūrybiniai“ sprendimai kampanijos žinomumui didinti – grafičių piešimas ant pastatų bei specialių dainų užsakymas.

Tačiau įdomiausia analitika – iš Krymo tilto sprogimų 2022 m., po kurių rusų propagandos mašina užsiėmė naratyvo formavimu. Kai spalio 8 d. buvo fiksuoti neramumai ant tilto, „Dialogo“ atstovai 13 val. jau skrido į vietą valdyti situacijos. Anot jų pačių, kitas dvi dienas jie leido specialiai sukurtus vaizdo įrašus, kurių tikslas buvo parodyti, kad esą jokios realios grėsmės žmonėms nėra ir kad Rusija tvarkosi greitai bei efektyviai.

Kitame nutekintame dokumente, pavadintame „Dėl regioninio bloko darbo interneto paramos srityje“, pateikiama nemažai pavyzdžių, kaip tai buvo daroma. Pavyzdžiui, buvo platinami emocionalūs vaizdo įrašai, kad „prezidento rinkimai nulems šalies likimą, todėl dauguma žmonių dalyvauja balsavime“.

Karo korespondentai buvo siunčiami į priešakines linijas, kad sukurtų rinkimus skatinančių vaizdo įrašų, kuriuose kariai pasakoja apie tai, kaip jie dalyvauja rinkimuose ir kodėl tai svarbu. Planuotas projektas „Mūsų stebėtojas“, kuriame kaimo mokyklų mokytojai „sąžiningai kalbėtų apie savo darbą“.