Reaguojant į LRT tyrimus apie Vokietijos bendrovę „Gebr. Heinemann“, kuri valdo „duty free“ parduotuves Lietuvos oro uostuose, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) uždarame posėdyje svarstė, ar susidariusi situacija nekelia grėsmių Lietuvos saugumui. Kaip anksčiau skelbė LRT, „Gebr. Heinemann“ toliau prekiauja prabangos prekėmis Baltarusijoje ir Rusijoje.
Trečiadienio ryte vykusiame NSGK posėdyje pirmu klausimu svarstyta, ar lietuviška bendrovė „Travel Retails Vilnius“ ir jos akcininkas „Gebr. Heinemann“ atitinka nacionalinio saugumo interesus. Valstybės saugumo departamento (VSD) prašymu klausimas buvo uždaras.
LRT dar 2024 m. rašė, kad vokiečių korporacijai Lietuvoje priklauso UAB „Travel Retail Vilnius“ įmonė, kuri prieš dvejus metus laimėjo „duty free“ parduotuvių operatoriaus konkursą Vilniaus ir Kauno oro uostuose.
Taip pat skaitykite
Pergalė įvyko, kai tas pats „Gebr. Heinemann“, remiantis Rusijos muitinės duomenimis, 2024 m. į Rusiją išvežė prabangos prekių už 9,5 mln. eurų, o 2023 m. ši suma siekė 35 mln. eurų.
O pernai, per balionų krizę, kuri tiesiogiai veikė Vilniaus oro uostą, toliau vežė bei veža tas pačias prekes į Baltarusiją – į Minsko oro uostą ir pasienio parduotuves, kurias kontroliuoja Aliaksandro Lukašenkos režimas.
Klausimą inicijavęs komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas LRT komentavo, kad jam pateikti tarnybų atsakymai vis dar kelia klausimų.
„Manęs neįtikino. Akivaizdu, kad prekybiniai ryšiai tebevyksta, turime atsakyti, ar tokios įmonės turi teisę dalyvauti projektuose, kurie yra strateginiuose objektuose. Mano įsitikinimu, reikia galvoti apie įstatymų tobulinimą ir reikėtų įvesti platesnį saugiklį, prekybinius ryšius traktuotų kaip grėsmę“, – sakė konservatorius.
Atitiktį nacionaliniam saugumui pernai svarstė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, nuspręsta, kad įmonė gali toliau veikti.
LRT žiniomis, ši informavo Lietuvos oro uostus, kad prekybininkas „Travel Retail Vilnius“ nekelia grėsmių įrenginiams ar apsaugos zonose esančiai teritorijai, nes ryšių Rusijoje turi ne lietuviška įmonė, o jos akcininkas. Esą tai nepakankama priežastis riboti veiklą oro uostuose.
Tačiau aiškėja, kad iš tiesų komisija dėl „Gebr. Heinemann“ ryšių Rusijoje sukluso. LRT turimais duomenimis, vokiečiai kas pusę metų turi informuoti Lietuvą apie pasitraukimą iš veiklų Rusijoje.
Socialdemokratų atstovas komitete Šarūnas Birutis po posėdžio sakė, kad jam dėl „duty-free“ savininko kilo dviprasmiškų jausmų.
„Iš vienos pusės, čia nieko naujo. Jau 10 metų tas pats tiekėjas. Karas Ukrainoje prasidėjo 2014 m. ir klausimas galėjo būti keliamas seniau, bet iš institucijų buvo pasakyta, kad tos grėsmės ir nesklandumai jau nedraugiškose šalse pabaigti. Manau, kad šis klausimas turėjo būti keliamas anksčiau tų pačių konservatorių Vyriausybėje“, – komentavo politikas.
Tuo metu valstietis Dainius Gaižauskas sako, kad jį tarnybų atsakymai įtikino.
„Tos didelės kompanijos, kurios skiria ir paramą Ukrainai, tą prekybą visame pasaulyje daro, ypač jeigu tai nesankcionuotos prekės. Grėsmių nenustatyta, bet rizikų visuomet yra. Anksčiau buvo spragų prižiūrint tokias įmones, bet dabar situacija yra nuolatos tikrinama“, – LRT sakė D. Gaižauskas.
Balandį „Gebr. Heinemann“, reaguodama į skelbtą informaciją, išplatino pranešimą, kuriame dėstė, kad Rusijoje ir Baltarusijoje „prekių judėjimas yra susijęs su galiojančiais distribucijos susitarimais su pasauliniais prekių ženklų savininkais, visas tiekimas vykdomas laikantis galiojančių teisės aktų ir sankcijų.“
Bendrovė teigia, kad 2022 metais prasidėjus karui ji priėmė sprendimą pasitraukti iš mažmeninės prekybos verslo Rusijoje kuo greičiau, kiek tai leido teisinis reguliavimas, ir atsisakyti turėtų akcijų.
„Bendrovė Rusijoje neužsiima verslu su sankcionuotais asmenimis ar organizacijomis. Šie principai galioja ir Baltarusijai“, – rašė įmonė.
Remiantis LRT ir „Laisvės TV“ turimais muitinės važtaraščiais, „Gebr. Heinemann“ produktų užsakovė Baltarusijoje yra „Helena Valery“, kuri kartu su „Dipmarket“ valdo prekybos tinklą „Helena Valery Belamarket“.
„Dipmarket“ priklauso baltarusiškam „Dipservice“, kurį valdo A. Lukašenkos Bendrųjų reikalų direkcija, kurios trys vadovai įtraukti į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą.
