Saujelė politikų „kojinėje“ saugo kelis milijonus: ekspertai mato raudoną lemputę

Remigijus Žemaitaitis ir jo vadovaujama „Nemuno aušra“ Seime siekia pakelti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą. Į tai bandoma įtraukti ir piliečius – su savivaldos rinkimais organizuoti referendumą. Jungtinės žurnalistų komandos informacija rodo, kad „Nemuno aušros“ nariai yra pamėgę grynuosius: penki daugiausiai tokių santaupų sukaupę šios partijos nariai laiko daugiau nei milijoną. Grynųjų nevengia ir kitų partijų atstovai. Dalies politikų santaupos auga greičiau nei deklaruotos metinės pajamos.

„Tai yra visiškai ne jūsų reikalas, kodėl man reikia tokios sumos grynais pinigais“, – taip į žurnalistų klausimą apie santaupas atsakė Seimo Antikorupcijos komisijos vicepirmininkas socialdemokratas Ramūnas Vyžintas. 2024 metais (tai kol kas naujausi viešai prieinami duomenys) šis politikas deklaravo turintis 205 tūkst. eurų grynaisiais. Banke jis laikė mažiau nei 4 tūkst. eurų.

Jungtinės penkių redakcijų žurnalistų komandos iš LRT Tyrimų skyriaus, „Sienos“, „Redakcijos“, „15min“ ir „Delfi“ surinkti duomenys atskleidžia, kad vos saujelė politikų ir su jais susijusių asmenų grynaisiais pinigais laiko daugiau kaip du milijonus eurų. Daugiau kaip pusė šios sumos yra penkių partijos „Nemuno aušra“ atstovų rankose. Kiekvieno iš šių politikų ir susijusių asmenų santaupos smarkiai viršijo 100 tūkst. eurų ribą.

Tarp santaupų grynaisiais pinigais lyderių – partijos „Nemuno aušra“ vadovai Remigijus Žemaitaitis bei Robertas Puchovičius ir jų partnerių socialdemokratų atstovas R. Vyžintas. Tokias santaupas laiko ir Seimo Mišrioje grupėje dirbantis Artūras Zuokas, Elektrėnų taryboje plušantis konservatorius, Seimo narės Gintarės Skaistės patarėjas Ramūnas Kartenis, parlamentaro Igno Vėgėlės šeima, prezidento patarėjas Donatas Augulis.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) sako, kad šimtai tūkstančių, laikomų grynaisiais pinigais, yra tam tikras rizikos faktorius.

„Jei žmogus gali paaiškinti pinigų kilmę, tai vien tai, kad turi grynųjų pinigų, automatiškai dar nereiškia, kad yra mokesčių vengimas ar slėpimas. Tačiau jeigu yra neaiški lėšų kilmė, neaiškūs jų šaltiniai, tada atsiranda kita pasekmė: galimai tai yra nelegali veikla, nelegalios pajamos ar slepiami mokesčiai“, – teigė VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Jungtinė žurnalistų komanda grynaisiais pinigais laikomas politikų santaupas nagrinėti ėmėsi į Seimą vėl grįžus šiai temai. Seimo „Nemuno aušros“ frakcija pasiūlė kitąmet, kartu su savivaldos rinkimais, kviesti patariamąjį referendumą ir išsiaiškinti piliečių nuomonę dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais. Tam pritarė ir kiti valdantieji bei keli opozicijos atstovai.

„Nemuno aušros“ atstovai pasiūlymus dėl grynųjų teikia nuo savo kadencijos Seime pradžios. 2024-ųjų pabaigoje „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis siūlė didinti atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribą nuo dabar leidžiamų 5 tūkst. iki 15 tūkst. eurų. Idėją tuo metu griežtai sukritikavo Finansų ministerija, teigdama, kad tai neigiamai paveiktų pastangas mažinti šešėlinę ekonomiką.

Pernai ta pati ministerija įregistravo pasiūlymą didinti ribą iki 10 tūkst. eurų. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas neslėpė, kad atsižvelgta į R. Žemaitaičio pageidavimą. Pasiūlymas buvo atsiimtas tik jį sukritikavus teisėsaugai.

Daugiausia santaupų grynaisiais laikantys politikai ar jų aplinkos žmonės | LRT grafika

Santaupos augo greičiau nei atlyginimas

Oficialiais VMI pateiktais duomenimis, 2024 metais penki „Nemuno aušros“ atstovai grynaisiais pinigais laikė beveik 1,2 mln. eurų.

Partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Seime dirbantis nuo 2009 m. su vos pusmečio pertrauka, 2024 m. sukaupė daugiau kaip ketvirtį milijono eurų santaupų. Iš jų didžiąją dalį – 214 tūkst. eurų – politikas laikė grynaisiais. Pasak R. Žemaitaičio, jo pinigų kilmė „eina gal nuo 2006–2007 m.“. Politiko biografijoje nurodoma, kad tuo metu jis, ką tik baigęs teisės studijas, dirbo Vilniaus apygardos teismo pirmininko padėjėju.

„2016 metais Mokesčių inspekcija tyrė, pinigų kilmė visa buvo jiems pateikta. Buvo faktinis įvertinimas, buvo pinigai suskaičiuoti. Tai tokia ir istorija“, – žurnalistams sakė R. Žemaitaitis.

Nagrinėjant „Nemuno aušros“ lyderio turto ir pajamų deklaracijas, į akis krenta 2018 ir 2022 metai – tai laikotarpiai, kai jo santaupos augo greičiau nei metinės pajamos.

2018 m. R. Žemaitaitis deklaravo gavęs 54,4 tūkst. eurų pajamų (iki mokesčių). Iš jų per metus į santaupas padėjo 52,5 tūkst. eurų – taigi, daugiau nei gavo „į rankas“. Bendra santaupų suma siekė 135,5 tūkst. eurų. Tiesa, grynųjų suma minimu laikotarpiu nekito – kaip buvo, taip ir liko 53 tūkst. eurų.

Antrasis šuolis, kai R. Žemaitaičio santaupos aplenkė pajamas, fiksuotas 2022-aisiais. Tuo metu jis uždirbo 81,9 tūkst. eurų, o štai santaupos padidėjo daugiau nei 100 tūkst. eurų – iš viso siekė 227,4 tūkst. eurų. Iš jų grynaisiais pinigais laikė 164 tūkst. eurų – dvigubai daugiau nei ankstesniais metais.

Kalbėdamas apie 2022-aisiais įvykusį santaupų šuolį, žymiai lenkiantį pajamas, R. Žemaitaitis tikino, kad tai „amžinatilsį tėvuko“ duoti pinigai. Kaip žinoma, 2021-ųjų pavasarį politikas neteko mamos, o po metų, 2022-ųjų spalį, – ir tėvo.

Tačiau R. Žemaitaitis aiškino, kad jo santaupas išaugino ne paveldėjimas. „Tai yra iš amžinatilsį mano tėvuko šitie pinigai. Tai jie deklaruoti – jo turto, pajamų deklaracijoje irgi deklaruoti. Gautos buvo pajamos, ūkio pajamos irgi. Jo buvo pardavimas ar dividendai, kažkas tai buvo. Tai buvo duoti tėvuko pinigai“, – kalbėjo politikas.

Atsakymo, kas išaugino jo santaupas 2018-aisiais, R. Žemaitaitis taip ir nepateikė, nors buvo klausiamas tiek žodžiu, tiek raštu.

Kalbėdamas apie santaupas grynaisiais pinigais, jis tikino, kad tai „garantija ir saugumas“. Tačiau pernai santaupų suma, pasak R. Žemaitaičio, žymiai sumažėjo. Politikas aiškino grynaisiais pinigais sumokėjęs už Palangoje įsigytus apartamentus, oficialiais duomenimis, įvertintus apie 360 tūkst. eurų.

„Įnešti į banką pinigai, kaip ir reikalauja Korupcijos prevencijos įstatymas. Tai yra šitie pinigai įnešti, įrengimui pinigai naudoti. Tai labai stipriai grynųjų sumažėjo“, – sakė R. Žemaitaitis.

Vis dėlto didžiausią sumą grynaisiais tarp „Nemuno aušros“ atstovų valdo ne R. Žemaitaitis, bet jo pavaduotojas Robertas Puchovičius. Kaip skelbta, teikdamas turto deklaraciją už 2024 metus, jis nurodė grynaisiais laikantis visas savo santaupas – beveik 456 tūkst. eurų. Dar kovą, kalbėdamas su tyrimų žurnalistais, politikas tikino, kad grynuosius per daug metų sukaupė iš verslo dividendų ir parduoto nekilnojamojo turto.

Kovo mėnesį jungtinė penkių redakcijų komanda paskelbė tyrimą, kad dalis aukų partijai „Nemuno aušra“ buvo sunešta prieš tai aukotojų sąskaitas papildžius grynaisiais pinigais. Iš viso tokiu būdu partijos nariai „Nemuno aušrai“ davė mažiausiai 13,5 tūkst. eurų. Bent 17 aukotojų, rėmusių „Nemuno aušrą“, buvo susiję su partijos vicepirmininku R. Puchovičiumi. Dalis jų, prieš paremdami partiją, iš R. Puchovičiaus gavo finansinių įplaukų.

„Gal ir prarandu. Bet koks skirtumas?“

175 tūkst. grynaisiais laikė ir Seimo narys „aušrietis“ Aidas Gedvilas. Šiuos pinigus jis vadino „finansine pagalve“. Tai prieš mėnesį paskelbė Žurnalistinių tyrimų centras „Siena“. Žurnalistai atskleidė, kaip šis politikas anksčiau valdytos įmonės pinigais pasistatė rūmus Valakampiuose, taip pat jo ryšius su degalinių tinklu „Jozita“.

Pats A. Gedvilas tvirtino nenusukinėjęs mokesčių ir jokiems įstatymams nenusižengęs. Savo potraukį gryniesiems jis aiškino per griežtomis bankų taisyklėmis ir nenoru prisidėti „prie jų pelnų augimo“.

100 tūkst. eurų viršijančias sumas yra sukaupę ir kelių „Nemuno aušrai“ Seime atstovaujančių politikų patarėjai – taip pat šios partijos nariai. „Aušriečio“ Tomo Domarko patarėjas apygardoje klaipėdiškis Vidas Karolis deklaravo 2024 m. grynaisiais pinigais turėjęs 200 tūkst. eurų, o banke – vos pusantro tūkstančio. Kito parlamentaro – „aušriečio“ Kęstučio Biliaus patarėja Eugenija Neverdauskienė nurodė ne banke sauganti beveik 140 tūkst. eurų.

Kaip matyti iš teiktų deklaracijų, Klaipėdos tarybos narys, „Nemuno aušros“ frakcijos seniūnas V. Karolis tą pačią 200 tūkst. eurų sumą, laikomą grynaisiais, deklaravo net kelerius metus. „Galbūt ir prarandu. Bet tai koks skirtumas?“ – klausiamas, kodėl leidžia turimoms santaupoms nuvertėti, atsakė uostamiesčio politikas.

Ir nuosavame versle, ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vienu iš vadovų dirbęs V. Karolis aiškino santaupas sukaupęs, kai prieš kelis dešimtmečius pardavė turėtas akcijas. „Kai pardaviau, pasidengiau paskolą, kaip ir nieko nebeliko. Milijonas (litų – LRT) ar kiek ten liko. <...> Ir ilgus metus aš juos laikiau. Tiek žinių“, – sakė jis.

Šiuo metu, politiko teigimu, grynaisiais pinigais laikoma suma yra sumažėjusi per pusę. „Susitvarkiau namus, nusipirkau mašiną, padariau remontą, nusipirkau baldų. Viską pasidariau, kaip sakyti, normaliai. Išėjau į pensiją ir pasidariau“, – pasakojo V. Karolis.

Jo kolegė parlamentaro K. Biliaus padėjėja E. Neverdauskienė pasakojo išgryninusi banke laikytas santaupas, gautas už parduotą namą. Argumentas – „bankai per mažas palūkanas mokėjo“.

„Pačioje pradžioje mokėjo, atrodo, 4 procentus, kiek atsimenu. Paskui labai sumažėjo, ir aš tada, išlaikiusi savo tą terminuotą indėlį, nusiėmiau tiesiog, ir viskas“, – aiškino ji.

Pageidavimas: nereikia rašyti

Su tam tikromis išlygomis prie partijos „Nemuno aušra“ „grynuolių“ galima būtų priskirti ir Seimo nario Dainiaus Varno, buvusio „aušriečio“, o dabar Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovo, patarėją Kastytį Masalską. Jis anksčiau priklausė Darbo partijai. Prie „Nemuno aušros“ teigė neprisijungęs. Parlamentaras D. Varnas aiškino, kad vaikystės kiemo draugą patarėju pasirinko dėl jo patirties, nes anksčiau K. Masalskas dirbo ir kitiems parlamentarams.

Iš viešos informacijos matyti, kad šio veikėjo finansinė padėtis iš esmės pasikeitė po 2012 m. jam nesėkmingų Seimo rinkimų. Netapęs parlamentaru, K. Masalskas įsidarbino Respublikinės Kauno ligoninės direktoriumi valdymui ir per kelerius metus išaugino savo turtą. Jo pokyčiais atsiskleidžia šio veikėjo deklaracijose Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).

Jei 2012 m. K. Masalskas deklaravo turįs turto už 17,4 tūkst. eurų, tai 2015 m. ši suma išaugo iki beveik 700 tūkst. eurų. Santaupos padidėjo dvigubai. Mažai keitėsi tik gauta paskola, siekusi kelis šimtus tūkstančių eurų. Šiame fone K. Masalsko pajamos stebina: 2012-aisiais jis nurodė jokių pajamų negavęs, o 2015 m. – uždirbęs 10 tūkst. eurų.

2024 m. K. Masalskas deklaravo beveik pusę milijono santaupų – apie 260 tūkst. eurų nurodė laikantis grynaisiais. Galima būtų manyti, kad jo santaupas augino pajamos. Štai 2018 m. šis veikėjas deklaravo gavęs 609 tūkst. eurų. Tačiau pajamų mokesčio grafoje – nulis. Tuščios ir pastarųjų kelerių metų sumokėto pajamų mokesčio grafos.

„Neatsimenu, kas buvo prieš 8 metus, – klausiamas apie mokesčius, pareiškė K. Masalskas. – Pakankamai stengiuosi tvarkingai pateikti dokumentus bankams ir kitoms institucijoms. Tai jeigu ten tikrai būtų kažkas ne taip, tikriausiai būtų dešimt kartų iš visų pusių patikrinta.“

Netrukus politiko padėjėjas pradėjo įkalbinėti žurnalistus neskelbti viešai deklaruotos informacijos apie jo santaupas.

„Šita tema yra pakankamai tokia, nu… net nežinau. Nemanyčiau, kad jinai turėtų būti net filmuojant ir dar pasisakant per daug viešinama, nes, kaip bebūtų, tai sukeltų grėsmę tikriausiai man ir mano šeimai. <...> Gal būčiau dėkingas, kad dėl šitos politinės, ekonominės padėties… Kaip sakyti, žiūrint į visą saugumą, kad šita tema nebūtų komentuojama. Nes aš, ačiū, nenorėčiau“, – pareiškė jis.

Politikų pinigai – ne jūsų reikalas

K. Masalsko ir dar penkių kitoms partijoms priklausančių politikų ar jų aplinkos žmonių sukaupti grynieji 2024 m. siekė 965,8 tūkst. eurų. Tarp šių asmenų – ir vienintelis socialdemokratas, Seimo narys Ramūnas Vyžintas, grynaisiais laikantis beveik visus savo pinigus – 205 tūkst. eurų.

Apie santaupas socialdemokratas kalbėjo nenoriai. „Sakykite, kas draudžia man tai daryti? Nuo kada turto turėjimas yra persekiojamas?“ - klausimu į klausimą atsakė politikas.

Pasiteiravus, kodėl santaupas laiko grynaisiais, jis pareiškė: „Tai yra absoliučiai ne jūsų reikalas, kodėl man reikia tokios sumos grynaisiais pinigais.“

Vis dėlto R. Vyžintas nurodė santaupas sukaupęs iš medienos pramonės verslo. Nuo 1993-iųjų jis valdo įmonę „Urėdijų servisas“. „33 metai kaip esu versle. Ir visi pinigai yra išimti per dividendus mokant valstybei mokesčius“, – teigė jis.

Iš surinktų duomenų aiškėja, kad politikas savo įmonę yra naudojęs ir kaip asmeninį banką. 2022-aisiais, apsisprendęs įsigyti butą Ispanijoje, R. Vyžintas iš savo bendrovės pasiskolino 150 tūkst. eurų.

Tiesa, kalbėdamas su žurnalistais, Seimo narys iš pradžių teigė butą Ispanijoje įsigijęs iš santaupų. Tik perklaustas prisiminė: „Ai, taip, buvau iš savo įmonės pasiskolinęs ir grąžinau, per dividendus.“ Kokias palūkanas už šią paskolą mokėjo, jis tikino neprisimenantis.

LRT primena, kad paskola iš savo įmonės pridarė nemalonumų dabar jau buvusiam premjerui Gintautui Paluckui. Kaip anksčiau skelbė LRT Tyrimų skyrius, dar 2023-aisiais šis politikas iš savo įmonės „Emus“ pasiskolino 200 tūkst. eurų. Kokias palūkanas jis mokėjo, nei pats G. Paluckas, nei jo įmonė įvardyti nepanoro.

LRT Tyrimų skyrių tuo metu konsultavę mokesčių ekspertai įspėjo apie tokių paskolų keliamas rizikas. VMI vadovo pavaduotojas M. Endrijaitis tada pabrėžė, kad įmonė gali suteikti paskolą savo akcininkui, tačiau tai turi būti daroma sąžiningai, realiomis sąlygomis, palūkanų grąžinimu ir atitinkamai apskaitant gautas pajamas.

„Pasitaiko atvejų, kai įmonė suteikia akcininkui paskolą be palūkanų ar su palūkanomis, kurios neatitinka rinkos kainos. Tokiais atvejais įmonė vis tiek turi apskaičiuoti „menamas“ palūkanas, atitinkančias rinkos kainą, t. y. kiek būtų uždirbusi pagal rinkos sąlygas, ir šią sumą priskirti prie savo apmokestinamųjų pajamų“, – prieš metus kalbėjo VMI atstovas.

Įmonė – kaip asmeninis bankas

Būtent paskolomis iš savo įmonės mirga dar vieno grynųjų mėgėjo – Seimo Mišrioje grupėje dirbančio buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko finansinės ataskaitos. Šis politikas, į Seimą išrinktas 2024-aisiais, deklaravo tais metais grynaisiais turėjęs 120 tūkst. eurų. Banke jis laikė keliolika tūkstančių.

„Esu liberalas ir žiūriu filmus. Ir filmuose dažnai matome, kad jeigu blogi žmonės nori padaryti jums kokią nors žalą arba blogos valdžios, tai pirmiausia jos tave seka per ką? Per kreditinių kortelių atsiskaitymą. Tai šiuo atveju mėgstu mažinti rizikas, ne visą laiką pasitikiu kreditinėmis kortelėmis, kurių turiu ne vieną, ir visą laiką jaučiuosi gerai, kada turi grynų pinigų“, – žurnalistams tvirtino A. Zuokas.

Jis valdo įmonę „BNA Grupė“. Tačiau per dešimt metų iš jos nėra gavęs dividendų. „Kad ji man išmokėtų dividendus, įmonė turi turėti laisvų lėšų. Laisvų lėšų įmonė nelabai turi“, – tvirtino A. Zuokas.

Registrų centrui pateiktos bendrovės finansinės ataskaitos rodo, kad 2025 m. „BNA Grupė“ turėjo apie 2 mln. eurų nepaskirstyto pelno, metais anksčiau – beveik 1,6 mln. eurų.

Be to, įmonė turi lėšų teikti A. Zuokui gausias paskolas: iki 2023-iųjų jis turėjo grąžinti 1,36 mln. eurų, o finansinėje ataskaitoje už 2025 metus atskaitingas asmuo yra skolingas 0,5 mln. eurų. Pats A. Zuokas milijoninę skolą įmonei teisina tuo metu vykusiomis skyrybomis.

„Sąlyga skyrybų buvo išmokėti sutuoktinei labai aiškią sumą, ir iš karto. Tai natūralu, kad aš tokių milijoninių sumų neturiu, kurias išmokėjau, tai man jas reikėjo akumuliuoti, skolintis ir panašiai. Aišku, turiu dabar nemažą laiką dirbti, užsidirbti tuos pinigus, kuriuos išmokėjau skyrybų metu“, – sakė jis.

2022 m. politikas deklaravo gavęs 1,2 mln. eurų pajamų. Aiškėja, kad tai pinigai už parduotą nekilnojamąjį turtą Vilniuje, Užupio gatvėje. Tačiau paklaustas, kodėl išmokai buvusiai sutuoktinei nenaudojo šių pinigų, A. Zuokas pareiškė neprivalantis aiškinti, kur naudoja „teisėtai uždirbtus pinigus“.

„Aš turėjau pinigų ir juos panaudojau kaip man atrodo geriausiai ir tikslingiausiai“, – komentavo politikas.

Dar įdomesnės A. Zuoko paskolų sumos: jos svyruoja nuo 500 iki 325 tūkst. eurų. Paklaustas, kodėl prireikia skolintis tokias skirtingas sumas, Seimo narys teigė: „Matyt reikėjo. Jeigu reikėjo, tai taip ir buvo padaryta.“ Tačiau jis tikino, kad šios paskolos nepakeičia jo negaunamų dividendų, ir sakė viską darąs sąžiningai.

Vis dėlto mokesčių prievaizdai žino atvejų, kai akcininkai dividendus išsimoka paskolų forma ir taip išvengia mokesčių. Pasak VMI direktoriaus pavaduotojo M. Endrijaičio, tokiais atvejais galima įtarti tam tikrą mokesčių vengimo schemą.

„Man suteikta paskola nėra mokesčių pajamų objektas, nes aš pasiskolinau iš įmonės pinigus kaip fizinis asmuo ir turiu juos grąžinti. Tai pajamų mokesčio asmeniui nėra. Bet jeigu asmuo gautų iš įmonės dividendus, jis mokėtų 15 proc. mokestį. Be to, dividendai būtų neleidžiami atskaitymai įmonei, t. y. nemažintų apmokestinamojo pelno. Tuo metu palūkanos – leidžiami atskaitymai, jos mažina apmokestinamąjį pelną“, – aiškino VMI atstovas.

Kiekvienam – pagal pajamas, sako I. Vėgėlė

Žymią pinigų sumą grynaisiais – 153 tūkst. eurų – 2024 m. deklaravo Seimo nario Igno Vėgėlės žmona Lina Vėgėlienė. Pats politikas, anksčiau dirbęs advokatu, nurodė, kad turi daugiau kaip 234 tūkst. eurų – visos šios santaupos laikomos banke.

Dar įdomiau, kad tais metais L. Vėgėlienės santaupos padidėjo 18 tūkst. eurų. Tačiau, VMI pateiktais duomenimis, moters deklaruotas uždarbis tesiekė vos 389 eurus per metus. Politiko sutuoktinė paaiškinti skaičių savo deklaracijoje nesutiko.

„Žiūrėkite, aš esu privatus asmuo, mano deklaracija yra priduota šeimos deklaracija. Jūs turbūt nagrinėjate todėl, kad mano vyras yra Seimo narys. Tai jūs skambinkite mano vyrui, jis jums viską paaiškins“, – sakė L. Vėgėlienė.

Seimo nariu tapęs advokatas bandė kamuoliuką paridenti atgal. „Kodėl mano žmona renkasi laikyti grynaisiais pinigais, tai klauskite jos“, – rekomendavo politikas.

Tačiau netrukus I. Vėgėlė patikslino, kad su žmona pildo šeimos deklaraciją. „Man rodos, mes gyvename šeimoje. Ar jums atrodo, kad žmogus gyvena vienišas? Jūs pasižiūrėkite, mano turtas kiek sumažėjo, kiek paskolų yra grąžinta. Visas šitas turtas yra šeimos turtas. Jums turbūt žinoma, kad pajamos gyvenant šeimoje yra šeimos pajamos, išskyrus įstatyme griežtai numatytus atvejus“, – aiškino jis.

Pasak politiko, jis santaupas laiko banke, nes, esant reikalui, taip susimokėti yra patogiau. Grynųjų reikia turėti nelaimės atvejui.

Ar 153 tūkst. eurų, kuriuos grynaisiais pinigais laiko politiko žmona, nėra šiek tiek daugiau, nei reikėtų ištikus nelaimei? „Kodėl jūs manote, kad yra daugiau? Kiekvienam pagal jo turimas pajamas. Mano pajamos iki tapimo politiku buvo tokios, kad šitos sumos man yra tokios, kurias laikau tinkamomis mano šeimai, ir jas uždirbau teisėtu būdu. Kaip ir mano žmona“, – pareiškė I. Vėgėlė.

Vis dėlto jis taip ir nepaaiškino, kaip žmona, deklaravusi 389 eurus pajamų, sugebėjo sutaupyti 18 tūkst. eurų. „Nežinau, man atrodo jos pajamos buvo didesnės, mokesčiai tokie. Ta prasme, pasitikiu savo žmona, kad ji tinkamai deklaruoja“, – žurnalistams sakė politikas.

Konservatoriaus santaupos – ir iš paslaugų migrantams

Tai, kad dideles sumas grynaisiais pinigais laikyti esą tenka dėl nestabilios situacijos pasaulyje, tvirtino ir konservatorės Gintarės Skaistės patarėjas Seime Ramūnas Kartenis. Jis vadovauja ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Elektrėnų skyriui, priklauso miesto tarybai.

2024 m. R. Kartenis deklaravo iš viso turintis daugiau kaip 160 tūkst. eurų, iš kurių 98 tūkst. – ne banke. VMI duomenys rodo, kad dar 2020 m. politikas grynaisiais turėjo 14 tūkst. eurų, o intensyviau santaupas grynaisiais pradėjo kaupti nuo 2022 m., prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, – vidutiniškai po 30 tūkst. eurų kasmet.

Susitikti su žurnalistais jis atsisakė, tačiau sutiko į klausimus atsakyti raštu. „Lietuvos įstatymai nedraudžia turėti grynųjų pinigų, tokia teise ir naudojuosi“, – rašė konservatorius.

Tik dar kartą perklaustas patikslino, kad tokį sprendimą priėmė „dėl geopolitinių įtampų pasaulyje“.

Santaupas R. Karteniui padėjo sukaupti jo vykdoma apgyvendinimo veikla. Konservatorius su žmona valdo buvusį bendrabutį Elektrėnų centre MB „Kartenis“, kuris interneto svetainėse vadinamas trumpalaikės kambarių nuomos viešbučiu. Šios įstaigos nėra rezervacijos platformose, nurodytas tik telefono numeris ir elektroninis paštas.

Aiškėja, kad vieta yra populiari tarp Lietuvos įmonėse dirbančių migrantų. Tai rodo daugybė rusų kalba paliktų atsiliepimų „Google“ platformoje. Vienas ukrainietis aiškiai įvardijo, kad „nakvynės namai“ esą skirti Elektrėnuose veikiančios logistikos įmonės „Finėjas“ vairuotojams.

„Po tris žmones kambaryje. Kambaryje yra dušas, tualetas ir nedidelis šaldytuvas. Virtuvė yra tame pačiame aukšte. Oro kondicionierius ir televizorius (jei yra) kambaryje kainuoja papildomai 10–15 USD. Lova kainuoja 15 USD už naktį. Skalbykla kainuoja 10 USD + džiovyklė“, – atsiliepime rašė ukrainietis.

Įmonės „Finėjas“ atstovai žurnalistams patvirtino, kad iš tiesų įmonė su MB „Kartenis“ yra sudariusi sutartį dėl darbuotojų apgyvendinimo. Pasirodo, tai yra pagrindinis konservatoriaus R. Kartenio viešbučio veiklos modelis.

„Iš esmės MB „Kartenis“ dirba su juridiniais asmenimis, pagal ilgalaikes sutartis. MB „Kartenis“ įsipareigoja apgyvendinti asmenis, nepriklausomai nuo jų tautybės“, – paaiškino parlamentarės G. Skaistės patarėjas Seime.

Nors Elektrėnų konservatoriaus verslą iš dalies palaiko ir migrantų pinigai, R. Kartenis sako pasirašęs Vilniaus mero Valdo Benkunsko peticiją, kuria valdžios institucijos raginamos leidimą gyventi šalyje susieti su lietuvių kalbos mokėjimu. Paklaustas, ar savo apgyvendinimo įstaigoje ragina atvykusius vairuotojus mokytis lietuvių kalbos, jis trumpai atsakė: „Taip, raginu.“

Gal vis dėlto eis į banką

Tarp grynųjų mėgėjų – ir Prezidentūros Užsienio politikos grupėje patarėju dirbantis diplomatas Donatas Augulis. Jis deklaravo 2024-aisiais turėjęs 130 tūkst. eurų grynaisiais, ir tik 30 tūkst. – banke.

Nuo 2016 m. D. Augulis kasmet deklaruoja papildomai sutaupantis 10–30 tūkst. eurų. Didžiąją dalį – grynaisiais pinigais. Tačiau diplomato gautos pajamos kelia klausimų, ar jis galėjo atsidėti tokias sumas. Pavyzdžiui, 2018–2022 m. skirtumas tarp jo per metus sukaupiamų santaupų ir pajamų siekė 5,5–6,7 tūkst. eurų. Vadinasi, asmeninėms išlaidoms diplomatui turėdavo likti ne daugiau kaip 460–560 eurų per mėnesį.

Prezidento patarėjas tikino, kad visos jo lėšos – gautos oficialiai, o santaupų ir pajamų neatitikimą aiškino atlygio diplomatinėje tarnyboje specifika.

„Aš esu diplomatas. Tos pajamos dirbant diplomatinėje tarnyboje, ypač dirbant užsienyje, kas mano atveju taip ir buvo, tai tos grynosios pajamos dar susidaro iš eilės dedamųjų. Ir kompensacijos už darbą užsienyje, ir būstpinigiai. Pajamos yra gerokai didesnės negu, matyt, matote oficialiai“, – sakė jis.

Klausiamas, kodėl santaupas renkasi laikyti grynaisiais pinigais, D. Augulis tai grindė teise į laisvą pasirinkimą. Tačiau, kalbėdamas su žurnalistu, staiga apsigalvojo.

„Galbūt čia atkreipėte mano dėmesį. Matyt, būtų galima dalį ar didžiąją dalį tiesiog nukreipti į banko sąskaitą“, – nusprendė D. Augulis.

Aiškėja, kad tai, kokia suma grynaisiais deklaruojama, iš esmės yra paties deklaruojančiojo reikalas. VMI, kaip teigia M. Endrijaitis, kontroliuoja pajamų šaltinius – žiūri ar jie legalūs, taip pat ar pajamos leidžia sukaupti tokias santaupas.

„Jeigu yra didelė grynųjų pinigų suma, tai jau patenka į tam tikrą rizikos vertinimą, kada asmuo gali būti individualiai tikrinamas“, – pabrėžė VMI atstovas.