Birželį Venesuelą vienas po kito sukrėtę du žemės drebėjimai nusinešė 6 125 žmonių gyvybes, pirmadienį pranešė Nacionalinės asamblėjos pirmininkas Jorge Rodriguezas.
Šie atnaujinti duomenys paskelbti praėjus keletui savaičių po birželio 24 d. įvykusių 7,2 ir 7,5 balo stiprumo žemės drebėjimų, per kuriuos sugriuvo beveik 200 pastatų, dauguma jų – nuo stichijos labiausiai nukentėjusioje pakrantės La Gvairos valstijoje.
Pirmiau buvo skelbta, kad žuvo 5 546 žmonės.
Gelbėjimo komandos ir artimieji toliau kasinėja griuvėsius, ieškodami žuvusiųjų ir savo artimųjų. Per žemės drebėjimus taip pat buvo sužeista beveik 17 tūkst. žmonių.
Vietos žiniasklaida cituodama La Gvairos gubernatorių Jose Alejandro Teraną pranešė, kad po nelaimės vis dar dingę be žinios apie 1,4 tūkst. žmonių.
Nors pati šalies vyriausybė neatskleidė, kiek žmonių yra dingę be žinios, ekspertai skaičiuoja, kad jų gali būti iki 10 tūkst.
Be 190 visiškai sunaikintų pastatų, valdžios institucijos daugiau nei 16,2 tūkst. statinių pripažino nesaugiais, todėl daugelis žmonių buvo priversti išsikraustyti.
Po žemės drebėjimų beveik 24 tūkst. La Gvairos ir Karakaso gyventojų glaudžiasi laikinose prieglaudose.
Penktadienį Venesuelos įstatymų leidėjai vienbalsiai priėmė įstatymą, kuriuo supaprastinta nekilnojamojo turto nuomos tvarka.
Šia priemone, kuria siekiama padėti dėl žemės drebėjimo namų netekusiems asmenims, panaikinami nuomos ribojimus numatantys teisės aktai, kuriuos priėmė buvusios kairiųjų pažiūrų vyriausybės.
„Mūsų skaičiavimais, šis įstatymas galėtų atnešti naudos maždaug 400 tūkst. namų ūkių“, – pirmadienį pareiškė laikinoji šalies vadovė Delcy Rodriguez, teigdama, kad ši situacija yra abipusiai naudinga nuomininkams ir nekilnojamojo turto savininkams.
D. Rodriguez pirmiau pažadėjo žemės drebėjimo aukoms iki metų pabaigos suteikti 4 tūkst. būstų, o vyriausybė siekia, kad 2027 m. šis skaičius viršytų 10 tūkst.
Po to, kai sausio mėnesį JAV pajėgos nuvertė jos pirmtaką Nicolą Maduro, laikinoji vadovė šalį valdo Vašingtonui akylai stebint.
