Lietuvos bankas modeliuoja, kad, išsipildžius tam tikroms prielaidoms, pensijų neliks iš ko indeksuoti jau 2030 m. Ekspertai ramina, kad tai tik vienas iš galimų scenarijų, tačiau įspėja – visuomenei senstant „Sodros“ sistemai teks vis didesnis spaudimas, todėl Lietuvai ateityje gali tekti priimti sudėtingus sprendimus.
Nepalankios demografinės tendencijos
Praėjusių metų rudenį prezidentūra Seimui pateikė siūlymą papildomai pensijų individualiajai daliai indeksuoti skirti nuo 20 iki 75 proc. planuojamo teigiamo „Sodros“ biudžeto pinigų srautų rezultato.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Lietuvoje vis daugiau į pensiją išėjusių žmonių ir vis mažiau į darbo rinką ateinančio jaunimo.
- Išsipildžius tam tikroms prielaidoms, pensijų neliks iš ko indeksuoti jau 2030 m., modeliuoja Lietuvos bankas.
- Vystantis neigiamoms demografinėms tendencijoms ateities pasirinkimai Lietuvai gali būti nelengvi, sako ekspertai.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad Vyriausybė ieško sprendimų, kaip įgyvendinti prezidento lūkestį spartinti pensijų augimą ir dalį „Sodros“ biudžeto pertekliaus panaudoti ne rezervo kaupimui, o einamųjų metų pensijų indeksavimui.
Vis dėlto, ministro pirmininko vertinimu, tam galėtų būti skiriama ne 20 proc., kaip siūlo prezidentūra, o apie 15 proc. perteklinių lėšų.
Diskusijos dėl spartesnio pensijų didinimo vyksta prastų demografinių tendencijų kontekste.
Europos Komisijos paskelbtoje demografijos ataskaitoje įspėjama, kad artimiausiais metais visoje Europos Sąjungoje gyventojų skaičius ims mažėti, visuomenė sparčiai sens, o tai kels didelių iššūkių valstybių ekonomikoms, socialinės apsaugos sistemoms ir viešiesiems finansams.
Tokios demografinės tendencijos aktualios ir Lietuvoje. Lietuvos banko paskelbtoje analizėje „Indeksavimas, rezervas ir atsparumas krizėms. Lietuvos socialinio draudimo sistemos tvarumo ir rezervo pakankamumo vertinimas“ modeliuojama, kad išsipildžius tam tikroms prielaidoms, pensijų neliks iš ko indeksuoti jau 2030 m.
Sako, kad „Sodrai“ gali pradėti trūkti pinigų
Reaguodamas į pasvarstymus, kad jau 2030 m. gali nebelikti iš ko indeksuoti pensijų, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Ernestas Einoris aiškina, jog taip nutiktų todėl, kad „Sodros“ išmokos pirmą kartą viršytų jos surenkamas įmokas.
„Pagal galiojančią įstatyminę bazę, kai „Sodros“ išlaidos ima viršyti įplaukas, pensijų indeksavimas sulėtinamas arba išviso stabdomas. Tai yra saugiklis, kuriuo siekiama užtikrinti, kad „Sodros“ sistema būtų tvari ir kad pensijos būtų didinamos pagal galimybes. Lietuvos Banko skaičiavimais, pirmą kartą taip nutikti gali jau 2030 m.“, – komentavo jis.
„Pagal galiojančią įstatyminę bazę, tokiu atveju pensijų indeksavimas stabdomas. Tai yra saugiklis, kuriuo siekiama užtikrinti, kad „Sodros“ sistema būtų tvari ir kad pensijos būtų didinamos tik tada, kai jas didinti yra iš ko“, – akcentavo E. Einoris.
Kodėl „Sodrai“ pradės trūkti pinigų? Priežastis – demografinės tendencijos, antrino E. Einoris. Lietuvoje vis daugiau į pensiją išėjusių žmonių ir vis mažiau į darbo rinką ateinančio jaunimo.
„Kitaip tariant, vis daugiau pensijas gaunančių žmonių ir vis mažiau tų, kurie moka įmokas. Pažanga medicinoje ir gyventojų gyvenimo kokybėje taip pat lemia, kad gyvename ilgiau, tad pensiją gauname ilgesnį laikotarpį“, – dėstė ekspertas.
Pasak analitiko, gyventojai neretai kelia klausimą, kaip gali būti, kad „Sodra“ neturi iš ko didinti pensijų, juk jie visą gyvenimą dirbo ir mokėjo mokesčius. Tai, E. Einorio aiškinimu, lemia „Sodros“ veikimo modelis, grįstas perskirstymo principu: beveik visos lėšos, kurias „Sodra“ susirenka iš dirbančiųjų, čia pat išmokamos dabartiniams pensininkams.
„Tad visi mokesčiai, kuriuos žmogus mokėjo dirbdamas, nėra sukaupti kokioje sąskaitoje, o jau yra išmokėti tuomečiams pensininkams“, – atkreipė dėmesį LLRI analitikas.
Būtent todėl ir susidaro situacija, kad visuomenei senėjant pensijų sistema, E. Einorio žodžiais, „ima braškėti“. Tiesa, kaip jau minėta, su šia problema susiduria toli gražu ne tik Lietuva, bet ir kitos pasaulio valstybės.
Gaisrą gesinti reikia pradėti iš karto, tik šapui pradėjus smilkti, nelaukiant kol viską apims ugnis.
E. Einoris
„Štai, JAV baiminamasi, kad pensijų visa apimtimi nebepavyks mokėti jau 2032 m. Prancūzijoje prieš keletą metų griaudėjo audringi protestai dėl pensijų sistemos pokyčių, tarp kurių – pensinio amžiaus ilginimas nuo 62 metų iki 64 metų“, – kaip pavyzdį pateikė E. Einoris.
Tiesa, analitikas pastebėjo, kad yra šalių, pavyzdžiui, Nyderlandai ar Danija, kuriose įtampų pensijų sistemose mažiau dėl plačiai išplėtotos kaupimo sistemos.
„Jos gerokai atsparesnės visuomenės senėjimui. Taip yra todėl, kad gyventojo sukaupta pensija iš esmės priklauso nuo to, kiek jis per savo gyvenimą kaupė ir sukaupė, o ne nuo to, koks šalyje dirbančiųjų ir pensininkų santykis, bei nuo to, kada jis išėjo į pensiją.
Kaupiant pensijai II ar III pakopoje, tavo kaupiamos lėšos nėra išmokamos dabartiniams pensininkams ir pan. Visa tai lemia, kad gyventojas tampa gerokai atsparesnis aplinkybėms, kurios nuo jo tiesiogiai nepriklauso. Būtent todėl pensijų kaupimo plėtrą ir rekomenduoja įvairios tarptautinės organizacijos, įskaitant Europos Komisiją“, – komentavo E. Einoris.
Tuo tarpu Lietuvoje, E. Einorio manymu, praėjusiais metais žengtas priešingas žingsnis. Politikai priėmė įstatymus, dėl kurių beveik pusė antrojoje pensijų pakopoje kaupusių žmonių iš jos pasitraukė.
„Kaupimo ekosistemos tai toli gražu nesugriovė – pensijų fondai ir toliau sėkmingai dirba ir uždirba investicinę grąžą. Visgi, pasitraukę gyventojai neteks svarbaus pragyvenimo šaltinio senatvėje, kuris užtikrintų pajamas iki gyvenimo galo. Jų finansinė padėtis priklausys išskirtinai nuo „Sodros“, o ji, kaip matome, susidurs su rimtais iššūkiais.
Gaisrą gesinti reikia pradėti iš karto, tik šapui pradėjus smilkti, nelaukiant kol viską apims ugnis. Pensijų sistemai, o tiksliau – ateities pensininkų gerovei, būtini sprendimai, stiprinantys pensijų kaupimo sistemą. Būtina didinti gyventojų pasitikėjimą pensijų sistema, tam padėtų jos depolitizavimas. Dažni pokyčiai, reformos ir vis atveriami „pasitraukimo langai“ silpnina pensijų sistemą. Stabilumas kuria pasitikėjimą, o pasitikėjimas tokiai ilgalaikei sistemai yra būtinybė“, – dėstė E. Einoris.
Ekonomistė: ateities pasirinkimai Lietuvai bus nelengvi
Vertindama Lietuvos banko modeliavimus, banko „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė antrino, kad vystantis neigiamoms demografinėms tendencijoms ateities pasirinkimai Lietuvai bus nelengvi.
„Vienas jų yra dabartinė sistema ir pajamų pakeitimo norma, kuri 2050 m. sieks vos apie trečdalį buvusių darbo pajamų. Tai reiškia, kad į pensiją išėję gyventojai dažnai susidurs su skurdu, bus neužtikrinamas minimalus pragyvenimo lygis.
Kitas pasirinkimas yra aukštesnė pakeitimo norma, bet taip pat ir mažesnis „Sodros“ rezervas ir / arba didesni mokesčiai“, – LRT.lt komentavo G. Ilekytė.
Gyventojams, nusprendusiems atsiimti antrojoje pensijų pakopoje sukauptas lėšas, šis tyrimas, kolegai pritarė G. Ilekytė, yra svarbus priminimas, kad valstybei ateityje užtikrinti orią senatvę bus vis sudėtingiau. Todėl kiekvieno asmeninis indėlis kaupiant lėšas pensijai tampa itin svarbus.
Vis dėlto ekspertė atkreipė dėmesį, kad tai, jog 2030 metais pensijų indeksavimas bus sustabdytas, nėra teiginys. Anot jos, tai modelio rezultatas, rodantis pirmuosius metus, kai pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą pensijų sistemos tvarumo sąlyga tampa neigiama – einamųjų ar kitų metų pensijų išlaidoms viršijant pensijų įmokas ir valstybės pervedimus, neįskaitant rezervo.
Esant tokiai demografinei situacijai nė viena taisyklė atskirai vienu metu neužtikrina ir orių pensijų, ir kaupiamo rezervo.
G. Ilekytė
„Manau, kad veiksniai, kurie teoriškai stabdytų indeksavimą apie 2030 m., yra realūs, bet konkretus 2030 m. stabdymas yra sąlyginis modelio rezultatas, o ne neišvengiama prognozė“, – akcentavo ekspertė.
Ji pabrėžė, kad pagrindinė tyrimo išvada – pensijų indeksavimo stabdymas nėra vien techninis sprendimas. Tai sprendimas, kuris lemia ilgalaikes neigiamas pasekmes pensininkams (pakeitimo norma smunka link 33 proc., o ne 40 proc.), akcentavo G. Ilekytė.
„Priešingu atveju, jeigu indeksavimas nebūtų stabdomas, naštą sugertų rezervas, bet jis išsektų, tad pastatytų šalį į keblią padėtį, jeigu ištiktų ekonominė krizė.
Mano vertinimu, tikroji dilema yra ne ar reikia stabdyti, ar nestabdyti pensijų indeksavimo. Tyrimas aiškiai parodo, kad esant tokiai demografinei situacijai nė viena taisyklė atskirai vienu metu neužtikrina ir orių pensijų, ir kaupiamo rezervo. Todėl indeksavimo įšaldymą vertinčiau ne kaip pageidaujamą ar nepageidaujamą sprendimą, o kaip signalą, kad sistemos parametrai atsilieka nuo demografinių tendencijų“, – dėstė G. Ilekytė.
Ekonomistės teigimu, vienas svarbiausių klausimų yra tai, kokius pensijų sistemos parametrus ateityje tektų peržiūrėti. Tarp galimų sprendimų ji minėjo didesnius mokesčius dirbantiesiems, vėlesnį pensinį amžių, mažesnę savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį arba didesnį „Sodros“ rezervo panaudojimą.
„Nė vienas sprendimas nėra lengvas ir reikalauja susitarimo visuomenėje, kuris sprendimo būdas yra priimtiniausias visoms grupėms“, – pažymėjo analitikė.
Indeksavimas galėtų būti mažesnis
Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ramina, kad 2030-aisiais pensijų draudimo įmokos bus pakankamos pensijų įsipareigojimams vykdyti.
„Be to, pensijų indeksavimo taisyklėse yra numatyta, kad tuo atveju, jei trūktų lėšų pensijų indeksavimui pagal darbo užmokesčio fondo augimą, indeksavimas nebūtų stabdomas.
Tokiu atveju indeksavimui būtų panaudota 75 proc. teigiamo pensijų draudimo įmokų balanso. Paprastai tariant, jei makroekonominių rodiklių didėjimo tempai lėtėtų, tačiau pensijų įmokų užtektų pensijų įsipareigojimams be indeksavimo padengti, pats indeksavimas būtų vykdomas, tik jis būtų mažesnis“, – akcentavo ministerija.
2026 m. gegužės mėnesį vidutinė senatvės pensija siekė 745,27 eurus, vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – 805,34 eurus.
