Už kiek kitąmet saugosime Lietuvą: po rekordinio gynybos biudžeto – štilis?

„Liksime 5 proc. klube“, – apie kitų metų gynybos finansavimą sakė premjeras Mindaugas Sinkevičius. Koks tiksliai bus finansavimas, jis kol kas neįvardija. Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sakė manantis, kad gynybai skiriama suma išliks panaši, tačiau pabrėžė, kad svarbiausia ne tai, kiek pinigų bus skirta, o kaip jie bus panaudoti.

Šiemet Lietuvos gynybos reikmėms tekęs finansavimas ne kartą vadintas rekordiniu – jis siekė 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), arba beveik 5 mlrd. eurų. Tiesa, kokio finansavimo krašto apsauga gali tikėtis 2027-aisiais, dar nėra aišku.

Derybos dėl kitų metų valstybės biudžeto jau vyksta. Premjeras M. Sinkevičius kol kas patikino, kad Lietuva ir kitais metais liks tarp tų NATO valstybių, kurios į savo gynybą investuoja ne mažiau kaip 5 proc. BVP.

„Mes liekame ir liksime 5 proc. klube. Kas bus po kablelio, kol kas anksti pasakyti“, – apie gynybai teksiančią valstybės biudžeto dalį po susitikimo su prezidentu kalbėjo ministras pirmininkas.

Opozicinių konservatorių pirmininkas, buvęs krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas, kalbėdamas su portalu LRT.lt, spėjo, kad kitais metais krašto apsaugos reikmėms skiriama suma bus panaši, kaip ir šiemet, tačiau dėl ekonomikos augimo procentas nuo BVP bus mažesnis.

Prezidento patarėjas: ambicijų kartelė išliks labai aukšta

Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis portalui LRT.lt komentavo, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) derybose dėl biudžeto įvardys konkrečius krašto apsaugos sistemos finansavimo poreikius kitiems metams.

„<...> su tikslu pasiekti svarbiausius krašto apsaugos vystymo tikslus, t. y. parengti visapusiškai aprūpintą sausumos diviziją, sukurti integruotą oro gynybos sistemą, užtikrinti gyvenamosios ir karinės infrastruktūros parengimą Vokietijos brigados, JAV ir kitų sąjungininkų karių įsikūrimui, poligonų plėtrai, sienos gynybos ir kontrmobilumo stiprinimo priemonėms“, – portalui LRT.lt komentavo D. Matulionis.

Anot prezidento patarėjo, akivaizdu, kad šiems strateginiams mūsų šalies gynybos poreikiams bus privaloma laikytis Valstybės gynimo taryboje 2025 metų sausio mėnesį priimtų sprendimų skirti gynybai 5–6 proc. nuo BVP 2027-aisiais ir vėlesniais metais.

„Ambicijų kartelė išliks labai aukšta. Valstybės saugumas išlieka svarbiausiu mūsų šalies prioritetu“, – pabrėžė jis.

Ministras pirmininkas M. Sinkevičius taip pat kalbėjo, kad pirmą šių metų pusmetį panaudota 30 proc. gynybos biudžeto asignavimų.

„Aš esu paprašęs krašto apsaugos ministro tokios nuotraukos, kaip mums sekasi už 2026 metus panaudoti, investuoti tuos pinigus, kurie buvo paskirti. Pirmą pusmetį panaudojimas yra 30 proc.

Tai reiškia, kad likęs šių metų pusmetis turės būti intensyvus ir operatyvus, kad ir skaidriai, ir efektyviai likusius metų asignavimus panaudotume“, – teigė premjeras.

Prezidento patarėjas D. Matulionis portalui LRT.lt kalbėjo, kad Krašto apsaugos ministerijos asignavimų panaudojimas galėtų būti spartesnis:

„Tačiau neturėtume daryti išankstinių vertinimų dėl lėšų investavimo tempų. Ministerija supranta iššūkius. Pasitikime jos gebėjimais tinkamai, efektyviai panaudoti valstybės lėšas mūsų apginamumui stiprinti.“

Svarbu, kam lėšos naudojamos

Opozicinių konservatorių pirmininkas L. Kasčiūnas portalui LRT.lt kalbėjo, kad Lietuvos gynybos finansavimas iki 2030-ųjų modeliuojamas pagal poreikį sukurti visą operacinį pajėgumą pasiekusią lietuvišką diviziją.

„Aišku, yra detalės ir galima gilintis, ar dabar numatytas finansavimas visiškai atliepia tą poreikį, ar kažko gal ir trūksta, bet generalinė linija yra tokia, ir mes turime sutarimą dėl to“, – sakė parlamentaras.

Vis dėlto, anot L. Kasčiūno, svarbu yra ne tik skiriamų pinigų suma, bet ir jų naudojimas. Kaip sakė buvęs krašto apsaugos ministras, svarbu, į ką yra investuojamos gynybos lėšos, – ar į ateities karybą, ar į praeities karus.

„Šį klausimą visa krašto apsaugos sistema, jos vadovai, vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas turi sau užduoti kiekvieną dieną. Tai yra mūsų visų, mokesčių mokėtojų, pinigai. Jie turi būti naudojami pirkimams, kurie tiksliai atliepia naujausias karybos tendencijas“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

Jis dėstė, kad svarbu įvertinti, ar pakankamai plėtojamos bepiločių orlaivių sistemos, oro gynybos pajėgumai, ar pakankamai investuojama į fortifikacijas ir gynybinius įrenginius, visuotinį šaukimą ir t. t.

Paklaustas apie tai, kad per pirmąjį pusmetį šiemet buvo panaudota 30 proc. gynybos asignavimų, L. Kasčiūnas teigė, kad tai nėra neįprasta ir didžiausia tokių lėšų dalis dažniausiai panaudojama gruodį.

„Tai nuolatinė būklė, deja. <...> Priežastys yra įvairios. Viena iš priežasčių, kad dar trūksta mūsų pajėgumų greitai tuos pirkimus atlikti. Kalbama ne tik apie pajėgumus krašto apsaugos sistemoje, bet yra ir teisiniai dalykai, reikalavimai, daug procedūrų. <...>

Sakyčiau, kad tai rodo, jog panaudojimas turi būti spartesnis per visus metus. Rodikliai po truputį gerėja, bet vis tiek viskas nukeliama į metų pabaigą. Tokia susiklostė tradicija“, – kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas.

Premjeras M. Sinkevičius teigė ketinantis apie gynybos finansavimą kalbėtis su partijų lyderiais, tačiau kol kas L. Kasčiūnas sakė konkretaus procento reikalavimo nekelsiantis: „Ne tik apie skaičius reikia kalbėti. Reikia kalbėti ir apie tai, kokius pajėgumus vystysime. <...>

Tikrai turėsime ką pasakyti, kur labiau reikia investuoti. Iš ten turi ateiti skaičiavimas, o ne iš to, ar čia 5,1 proc., ar 5,3 proc. Svarbu, ką sukursi už tuos pinigus.“

Be to, kaip akcentavo L. Kasčiūnas, reikia nepamiršti, kad šiuo metu divizijai planuojamas finansavimas toks turės išlikti ir ateityje, nes neužtenka vien ją suformuoti, ją reikės ir palaikyti, atnaujinti, aprūpinti.

„Palaikymas, personalo rengimas ir t. t. – tai reikalaus didžiulių pinigų. Finansavimas turi būti modeliuojamas ir po 2030 metų.

Kitas dalykas, kurį socialdemokratams reikia priminti, <...> kad Europos Sąjunga turi išlygą dėl pigesnio skolinimosi gynybai, bet ji baigia galioti 2028 metų pabaigoje, 2029 metų pradžioje, pagal dabartinį susitarimą, nėra išlygos. <...>

Mūsų siūlymas, kad išlygą reikėtų pratęsti ir labai tikimės, kad socialdemokratai derasi Europos Sąjungoje, kelia šitą klausimą ir galvoja, kaip finansuosime gynybą ateityje“, – komentavo buvęs ministras.

Tiesa, L. Kasčiūnas spėjo, kad kitų metų gynybai skiriama pinigų suma išliks tokia pati, tačiau procentas, tenkantis nuo BVP, bus mažesnis dėl ekonomikos augimo.

„Manau, premjero sumanymas yra paprastas – jis išlaikys absoliučia pinigų suma panašų skaičių ar tą patį, bet kadangi ekonomika augo, bus mažesnis [procentas] nuo BVP. Manau, kad bus toks Vyriausybės pasiūlymas“, – portalui LRT.lt sakė L. Kasčiūnas.

Daugiau detalių apie tai, koks bus kitų metų gynybos finansavimas, turėtų paaiškėti rudenį, kai Vyriausybė pateiks Seimui kitų metų valstybės biudžeto projektą.

Klausimai – dėl lėšų įsisavinimo

Valdančiajai daugumai priklausančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Dainius Gaižauskas portalui LRT.lt kalbėjo, kad partijos yra susitarusios, jog gynybos finansavimas negali būti mažesnis nei 5 proc. Vis dėlto, pasak jo, koks skaičius bus po kablelio, kol kas tėra spėlionės.

Tačiau, kaip sakė parlamentaras, svarbu yra ne tik tai, kiek pinigų krašto apsaugos reikmėms bus skirta, bet ir tai, kaip tie pinigai bus įsisavinti. Politikas teigė jau prieš kurį laiką akcentavęs, kad Lietuva yra per maža tinkamai visus gynybai skiriamus pinigus panaudoti laiku.

„Kad tas lėšas įsisavinti yra iššūkis, kalbėjau nuo pat pradžios“, – sakė D. Gaižauskas.

Paklaustas apie premjero teiginį, kad per pirmąjį pusmetį įsisavinta 30 proc. gynybos biudžeto lėšų, parlamentaras teigė, jog tai atspindi realias Lietuvos galimybes tuos pinigus įsisavinti.

„Mes esame per maža valstybė tokį kiekį pinigų per tokį trumpą laiką įsisavinti, kaip yra numatyta. Dėl to turėjo būti strategija sudėliota šiek tiek kitaip. Tai yra viena medalio pusė.

Kita medalio pusė yra grėsmės, kad, nesant stiprios antikorupcinės sistemos, priežiūros, tie pinigai gali būti panaudoti ne taip, kaip yra numatyta pagal įstatymus, o galbūt net gali būti padaryta tokių pažeidimų, dėl kurių visiškai susikompromituosime“, – komentavo LVŽS narys.

Anot D. Gaižausko, Valstybės kontrolė jau dabar signalizuoja, kad, vykdant viešuosius pirkimus, nėra laikomasi dabar numatytos tvarkos.

„Jos nesilaikoma masiškai ir šokiruojančiai. Dėl to sakyčiau premjerui, kad suformuluotas tikslas yra gerai, noras paspartinti [procesus] irgi yra gerai, bet turi būti šalia ir pasiūlymai dėl stipresnės kontrolės, skaidrumo, kad lėšos būtų įsisavintos taip, kaip yra numatyta.

Jau geriau jų neįsisavinti, nei kad tie pinigai būtų panaudoti nesąžiningai, neskaidriai ir, neduok Dieve, dar ir pavogti. Į Valstybės kontrolės pastabas reikia atsižvelgti maksimaliai rimtai. Tos priemonės jau rudens sesijoje turi būti matomos“, – portalui LRT.lt pabrėžė D. Gaižauskas.

Prioritetų klausimas

Banko „Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė portalui LRT.lt kalbėjo, kad lėšų skyrimas ir jų didinimas gynybos reikmėms yra apsisprendimo ir prioritetų reikalas.

Anot jos, jei toliau bus laikomasi nuostatos, kad Lietuva pagal gynybai skiriamas lėšas turi pirmauti tarp NATO valstybių, natūralu, kad 5,38 proc. nuo BVP ir didesnį rodiklį galima pasiekti.

„Vis dėlto ir pernai buvo atitinkamas klausimas keliamas. Mes visada suvokiame, kad formuojant biudžetą tų prioritetų yra gausybė, yra daug viešųjų paslaugų sričių, kurios yra be galo svarbios: švietimas, sveikatos apsauga, vidaus saugumas.

Bet tokiomis aplinkybėmis, kuriomis dabar gyvename geopolitinės situacijos aspektu, natūralu, kad krašto apsauga ir gynyba išlieka degančiu, svarbiausiu prioritetu. Tą pažadą, kurį Lietuva išsakė tiek savo ekonomikos dalyviams, tiek partneriams NATO, kad tikrai reikšmingai laikysis aukščiausios procento nuo BVP dalies, turėsime tesėti“, – portalui LRT.lt komentavo ekonomistė.

I. Genytė-Pikčienė taip pat priminė, kad gynybai tenkančios lėšos nemaža dalimi yra grįstos ne šalies ekonomikos augimu, o skolinimusi. Tiesa, pasak jos, ekonomikos augimas yra labai svarbus vidutinio laikotarpio perspektyvoje.

„Bet kokiu atveju reikia suvokti, kad tas paskolas, kurias paimsime per šiuos metus, kai prioritetizuosime gynybą, ilgainiui reikės grąžinti.

Kalbant apie kitus metus, po spartesnio BVP augimo šiemet numatoma, kad kitąmet ekonomikos augimas bus vangesnis. Labai natūralu, nes šiemet turime tokių netipinių vienkartinių poveikių, kurie stimuliuoja ekonomikos rezultatą. Visų pirma, tai antrosios pensijų pakopos lėšos“, – paaiškino ekonomistė.

Tad, jos teigimu, natūralu, kad kitąmet taip aukštai iškeltą kartelę ir didesnę BVP dalį, tenkančią gynybos reikmėms, pranokti bus sudėtinga. Pasak I. Genytės-Pikčienės, kitąmet ekonomika augs, bet lėčiau nei šiemet.