Paskirtąjį premjerą Mindaugą Sinkevičių lydi sėkmė nekilnojamojo turto sandoriuose. Prieš kelerius metus jis pigiai įsigijo valstybinį žemės sklypą, kurį, nepraėjus nė metams, pardavė penkiskart brangiau. LRT tyrimas rodo, kad sklypas pardavimui pradėtas ruošti dar 2022 metais. Jonavos administracijos direktorius, socialdemokratas Valdas Majauskas, kurį M. Sinkevičius įvardija kaip savo įpėdinį mero poste, priėmė įsakymą sklypą pertvarkyti. Likus mėnesiui iki Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus panaikinimo, pradėtos ir sklypo pardavimo procedūros. Per 2024-uosius M. Sinkevičius įsigijo sklypų iš viso už daugiau nei 71 tūkst. eurų.
„Gal kas pageidautų išsinuomoti sklypą savo verslui? Norinčių nuomotis spekuliaciniais tikslais, idant vėliau brangiau pernuomotų, tikrai neieškome“, – 2019 metais savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė meras Mindaugas Sinkevičius, pozuodamas prie vieno sklypo Jonavos rajone.
Tačiau LRT Tyrimų skyriaus surinkta informacija rodo, kad būtent pats M. Sinkevičius, pigiai įsigijęs valstybinį žemės sklypą, jį pardavė kur kas brangiau.
TYRIMAS TRUMPAI
- Tuometis Jonavos meras M. Sinkevičius 2024 m. įsigijo valstybinį žemės sklypą centrinėje Jonavos gatvėje ir, nepraėjus nė metams, jį pardavė penkiskart brangiau.
- Įsakymą dėl sklypo projekto rengimo priėmė socialdemokratas Jonavos rajono savivaldybės administracijos vadovas Valdas Majauskas, kurį M. Sinkevičius įvardija kaip savo įpėdinį mero poste.
- Sklypo pardavimą inicijavo Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Jonavos skyrius, likus mėnesiui iki jo uždarymo.
- Tyrimas rodo, kad sklypą pardavimui pradėta ruošti prieš pat įsigaliojant naujiems įstatymams, kurie turėjo procesą padaryti viešesnį ir skaidresnį.
- Paskelbtame aukcione M. Sinkevičius buvo vienintelis dalyvis, nepasiūlęs nė cento daugiau nei pradinė sklypo kaina.
- Per 2024 m., kai buvo teisiamas „čekiukų“ byloje, o teisines išlaidas esą jam apmokėti padėjo tėvas, M. Sinkevičius įsigijo sklypų už daugiau nei 71 tūkst. eurų.
- 2025 metais M. Sinkevičius įsigijo dar vieną sklypą už 21 tūkst. eurų.
- LRT Tyrimų skyrius nustatė bent tris atvejus, kai, merui įsigijus sklypų, savivaldybė inicijavo detaliųjų planų rengimą.
2024 metų sausį Vyriausybė perdavė 457 valstybinės žemės sklypus patikėjimo teise valdyti Jonavos rajono savivaldybei. Toks Vyriausybės sprendimas buvo priimtas įgyvendinant Nacionalinės žemės tarnybos reformą. 60 šalies savivaldybių iš viso perduota 112 tūkst. hektarų.
Pagal savivaldybių pasirašomus žemės priėmimo–perdavimo aktus, jos naujaisiais žemės patikėtiniais tapo nuo 2024 m. vasario 1 dienos.
Vos po kelių mėnesių – 2024 m. gegužę – vienas iš valstybės perduotų sklypų, esantis Jonavos centrinėje J. Basanavičiaus gatvėje, atsidūrė tuomečio Jonavos mero M. Sinkevičiaus rankose. 2025 m. kovą politikas sklypą beveik penkis kartus brangiau pardavė automobilių plovyklą valdančiai įmonei „Fondatum“.
Nusipirko už pradinę kainą
38,23 aro sklype, esančiame Jonavos centrinėje J. Basanavičiaus gatvėje, dabar stovi automobilių plovykla „Smart Wash“, priklausanti Jurbarko įmonei „Fondatum“. Vienas jos galutinių naudos gavėjų tuo metu buvo Viktoras Uspaskichas.
Minėtą sklypą „Fondatum“ iš mero M. Sinkevičiaus 2025 metais įsigijo už 55 tūkst. eurų. Įmonės vadovas Laimonas Grikšas telefonu teigė nežinojęs, iš ko perka sklypą, o pardavimo skelbimą pamatęs internete.
Sklypą Jonavoje M. Sinkevičius, būdamas meru, 2024 m. pavasarį iš valstybės įsigijo nepasiūlęs nė cento daugiau nei pradinė aukciono kaina – už 11 670,98 euro. Jis buvo vienintelis aukciono dalyvis.
Atsakymuose raštu Jonavos rajono savivaldybės atstovė spaudai Jovita Stanevičiūtė teigė, kad savivaldybė nepriėmė jokių sprendimų, susijusių su sklypo J. Basanavičiaus gatvėje pardavimu.
Tačiau LRT Tyrimų skyriaus turimi dokumentai rodo ką kita. Sklypas pardavimui pradėtas ruošti 2022 metų pradžioje – vasario 10 dieną Jonavos savivaldybės administracijos direktorius Valdas Majauskas inicijavo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Tai buvo pirmas žingsnis parduodant sklypą.
M. Sinkevičius dabar V. Majauską įvardija kaip geriausią kandidatą pakeisti jį Jonavos mero poste. V. Majauskas priklauso Socialdemokratų partijai.
Sprendimą sklypą parduoti vėliau priėmė NŽT Jonavos skyrius, likus mėnesiui iki NŽT reformos. Nuo 2024 metų panaikinti rajoniniai NŽT skyriai, taigi neliko ir Jonavos rajono skyriaus. Valstybinė žemė miestuose ir miesteliuose perduota savivaldybėms – jos pačios tapo atsakingos už žemės nuomą, pardavimą ar kitus procesus. Tuo tikėtasi, kad sprendimai taps skaidresni, nes savivaldybių tarybų ir administracijų veikla viešesnė nei centrinės institucijos. Kitaip tariant, gyventojai patys gali patikrinti, kokie sprendimai savivaldybėse priimami dėl vieno ar kito sklypo.
2023 m. lapkričio 30 d., likus mėnesiui iki reformos įsigaliojimo ir NŽT Jonavos skyriaus panaikinimo, pastarojo vedėja Raminta Auksaitienė pateikė prašymą organizuoti J. Basanavičiaus g. 55 sklypo aukcioną.
R. Auksaitienės kabinetas tame pačiame pastate kaip ir savivaldybės merija.
„Pažinot pažįstu, akivaizdu, kad specialistas darbuojasi savivaldybės pastate, – komentavo politikas, – bet ta pažintis, jus irgi dabar pažįstu, bet ji nieko nereiškia.“
Pagal R. Auksaitienės prašymą sklypo pardavimo aukcioną vykdė Žemės ūkio duomenų centras. Aukcionas vyko 2024 m. vasario 19 dieną – taigi jau įsigaliojus naujiems įstatymams, pagal kuriuos dėl sklypo pardavimo ar nuomos turėtų spręsti savivaldybės taryba. NŽT pateiktuose atsakymuose aiškina, kad aukcionas vykdytas pagal „1999 m. Vyriausybės nutarimą“, nes pardavimo procesas inicijuotas dar iki 2024 metų.
„Kadangi šio sklypo pardavimo aukciono procedūros buvo pradėtos iki 2024 m. sausio 2 d., jos buvo užbaigtos pagal iki tol galiojusią tvarką, ir aukcioną organizavo bei vykdė Žemės ūkio duomenų centras“, – teigia NŽT.
NŽT Jonavos skyriaus vedėjo patvirtinta pradinė sklypo kaina – 11 670,98 euro. Centas į centą – 11 670,98 euro – tiek pasiūlė ir M. Sinkevičius.
NŽT tikina, kad aukcionas buvo viešas, jame galėjo dalyvauti visi reikalavimus atitikę asmenys, o viešinimo laikotarpis nebuvo trumpesnis nei du mėnesiai iki aukciono pradžios. NŽT pasidalino aukciono skelbimo kopija, tačiau LRT Tyrimų skyriui nepavyko patikrinti, ar šis skelbimas iš tiesų buvo matomas viešai, taip pat kiek laiko – interneto puslapis nebefunkcionuoja, o interneto archyvuose jo kopijų neišsaugota.
Aukcionas įvyko likus 9 darbo dienoms iki Žemės ūkio duomenų centro veiklos pabaigos – kovą šis centras uždarytas ir jo funkcijas vykdo pati NŽT.
Paskirtasis premjeras M. Sinkevičius tikina, kad sklypą įsigijo kaip eilinis pilietis ir nesikišo į sprendimų priėmimą: „Sklypo formavimo aplinkybių nežinau, tikrai nežinau, ar tai daro NŽT, ar savivaldybė, tai reikėtų savivaldybėje ieškoti. Dalyvavau viešai prieinamame aukcione, kurį skelbia ne savivaldybė. Aukciono skelbimo laikas yra gal trys mėnesiai, jame galėjo dalyvauti kas nori. Savo gyvenime esu dalyvavęs ne viename aukcione. Kartais pasisekdavo, kartais ne.“
Išskirtinė mero sėkmė
Šio sandorio aplinkybės kelia klausimų LRT kalbintiems teisininkams. Laurynas Zinkevičius, žemės, žemėtvarkos ir paveldėjimo teisės srityse besispecializuojantis teisininkas, taip pat kelia klausimą, kodėl savivaldybės sprendimai, susiję su sklypo formavimu, nėra vieši. „Kodėl nėra jokių duomenų Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje apie šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą? Kodėl pasirinkta formuoti būtent šioje vietoje ir tokio dydžio žemės sklypą, kai nesuformuotos valstybinės žemės bendrą plotą sudarė apie 12,1400 ha“, – klausimus kelia teisininkas.
„Jeigu žemės sklypas, įgijus jį aukcione už pradinę kainą, vėliau buvo parduotas penkis kartus brangiau, tuomet kokia buvo tikroji šio žemės sklypo rinkos vertė aukciono metu ir pardavimo metu? Šioje vietoje galėjo būti parduotas turtas už žymiai didesnę sumą, negu yra tikroji jo vertė, tokiu būdu legalizuojant politikui mokėtiną piniginę sumą, kurios, esant kitoms aplinkybėms, nebūtų galima jam perduoti“, – svarsto L. Zinkevičius.
NŽT viešai skelbiami duomenys rodo, kad tais pačiais 2024 m., kai M. Sinkevičius pirko sklypą, Jonavos rajonas galėjo pasigirti milžiniškais nuomos kainų šuoliais.
Valstybinės žemės pardavimo ir nuomos švieslentės rodo, kad 2024 m. Jonavos rajone iš viso vyko 7 aukcionai, visi jie – žemei išnuomoti. Išnuomojamų žemės sklypų kainą aukcionų dalyviai kėlė nuo 0,13 karto iki net 86 kartų. Pavyzdžiui, beveik 3,4 ha ploto sklypo pradinė nuomos kaina buvo 1 387 eurai, o jis išnuomotas už 120,3 tūkst. eurų. Vidutinis visų vykusių aukcionų dalyvių skaičius buvo penki. Tik viename aukcione iš 7 dalyvavo vienas dalyvis.
NŽT pateikė atsakymą, kad sklypą parduoti, o ne nuomoti nusprendė dėl to, jog įstatymai nedraudė jo privatizuoti, – jis nepriklausė teritorijoms, kuriose valstybinė žemė privalo likti valstybės nuosavybe, ir nebuvo reikalingas viešosioms reikmėms. Sprendimą dėl pardavimo priėmė tuometis valstybinės žemės patikėtinis – NŽT. Ji taip pat nurodo, kad parduodant tikėtasi valstybei gauti didesnę finansinę naudą, nei sklypą išnuomojus.
Ne pirmas sklypas
Sklypas J. Basanavičiaus g. – ne pirmas, kurį, eidamas mero pareigas, įsigijo M. Sinkevičius.
Politikas mero pareigas ėjo 2011–2016 metais, taip pat 2019–2024 metais. 2024 metų rugsėjį jo kadencija buvo laikinai nutrūkusi dėl vadinamosios „čekiukų“ bylos. 2025 m. kovą po nutrauktos baudžiamosios bylos jis grįžo į pareigas.
LRT tyrimas rodo, kad, būdamas meru, socialdemokratų lyderis iš viso įsigijo penkis nekilnojamojo turto objektus, o dar penkis sklypus per varžytines jis įsigijo 2018 metais, kai ėjo „Jonavos vandenų“ direktoriaus pareigas.
2012 m. sklypą Jonavos rajono Šveicarijos kaime, Smėlio gatvėje, M. Sinkevičius įsigijo iš pensinio amžiaus moters už 3 403 eurus. 2015 m. liepą tuometis Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė sprendimą dėl šio sklypo paskirties keitimo iš žemės ūkio į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją. Po mėnesio – 2015 m. rugpjūtį – šį sklypą M. Sinkevičius pardavė bendrovei „Ramidonas“. Pardavimo kaina – jau 4 000 eurų.
2013 m. lapkričio pabaigoje politikas įsigijo ant valstybinės žemės sklypo stovinčius statinius – konditerijos cechą – Rukloje, Piliakalnio g. 12. Už šiuos statinius jis sumokėjo 2 082 eurus. Po kelių mėnesių – 2014 m. kovą – jis, būdamas meras, kreipėsi į savivaldybę prašydamas suformuoti valstybinį žemės sklypą prie gamybos cecho. Kai tai buvo padaryta, 2015 m. sausį M. Sinkevičius pastatus pardavė kitam socdemui, bičiuliui ir tarybos nariui Nerijui Šalūgai. Šie pastatai buvo parduoti už beveik tokią pat kainą, kaip pirko pats socialdemokratų lyderis – 2 027 eurus. Po metų, 2016 metais, N. Šalūga pastatus pardavė bendrovei „Vidnera“, tik jau už 3 000 eurų. 2025 metais bendrovė konditerijos cechą jau pardavė tris kartus brangiau kitai įmonei – už 10,2 tūkst. eurų.
Pirkiniai už 100 tūkst. eurų
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) metinių deklaracijų duomenys rodo, kad 2023 metų pabaigoje M. Sinkevičius su žmona kredito įstaigose (ir ne jose) turėjo 21 tūkst. eurų. Už 2024 metus jis deklaracijos nėra pateikęs.
2024 m. vasario pabaigoje tuometis Jonavos rajono meras M. Sinkevičius stojo prieš teismą vadinamojoje „čekiukų“ byloje. Jam pateikti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo bei turto pasisavinimo.
Prieš kelias savaites būsimas premjeras aiškino, kad teisinės išlaidos byloje siekė apie 10 tūkst. eurų. Politiko tėvas – Seimo narys Rimantas Sinkevičius žiniasklaidai teigė, kad padėjo sūnui finansiškai apmokėti advokatų kontoros sąskaitas.
Tačiau LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad M. Sinkevičiaus finansinė situacija buvo geresnė, nei atsispindi pajamų deklaracijoje. Vien per 2024-uosius, kol vyko bylinėjimasis teismuose, M. Sinkevičius su sutuoktine įsigijo iš viso tris sklypus – šių sandorių vertė siekė 71 420 eurų. Dar vienas sklypas įsigytas pernai už 21 tūkst. eurų.
„Tai vienas sklypas, kurį jūs minėjote, – J. Basanavičiaus g. 55, aš pardaviau, pardaviau sėkmingai, sumokėjau mokesčius, uždirbau 44 tūkst. eurų. Na, tai iš to galima jau kažką nusipirkti. O ir gyvenu aš su sugyventine, kuri irgi uždirba. Nėra visai korektiška vertinti gyventojų, šeimos turtą, reikia vertinti ir šeimos pajamas“, – teigia M. Sinkevičius.
Be jau minėto valstybinio žemės sklypo J. Basanavičiaus g., už kurį sumokėjo daugiau nei 11 tūkst. eurų, M. Sinkevičius kartu su seserimi ir bičiuliu socialdemokratu – Jonavos rajono tarybos nariu Erlandu Andrejevu įsigijo sklypą Vilniaus rajone, Pašilių kaime. Bendra sandorio vertė – 55 tūkst. eurų. E. Andrejevas valdo pusę minėto sklypo, o M. Sinkevičius su seserimi – po ketvirtadalį. Taigi M. Sinkevičius už sklypą galėjo mokėti 13 750 eurų.
2024 metų birželį M. Sinkevičiaus bičiulis N. Šalūga už 138 tūkst. eurų įsigijo sklypą Jonavoje (šiam sklypui adresas dar nesuteiktas). Tų pačių metų rugsėjo 17 dieną po trečdalį sklypo N. Šalūga perleido M. Sinkevičiui ir žmonai bei bendram bičiuliui E. Andrejevui su žmona. Du trečdaliai sklypo perleisti už 92 tūkst. eurų. Taigi M. Sinkevičius galėjo sumokėti 46 tūkst. eurų. Beje, dieną prieš šio sandorio įregistravimą – 2024 m. rugsėjo 16 d. – Jonavos savivaldybė patvirtino sklypo planavimo darbų programą. Tikslas – padalinti sklypus, pakeičiant jų paskirtį iš žemės ūkio į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją.
Tais pačiais 2024 metais M. Sinkevičius su žmona vykdė ir sklypų mainus. 2018 metais per varžytines politikas įsigijo penkis miško sklypus Jonavos rajone, Pamelnytėlės kaime. Bendra penkių sklypų įsigijimo kaina – 3 032 eurai. 2022 metų gruodį M. Sinkevičius turėtus penkis sklypus Pamelnytėlės kaime išmainė į du sklypus Šveicarijos kaime (Jonavos r.). Šie mainai vykdyti su miškininku Ramūnu Mikalausku, kuris taip pat yra Jonavos rajono bendruomeninių organizacijų tarybos narys, priklauso savivaldybės Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijai. Jis atsisakė būti cituojamas ir viešai komentuoti sandorius. Vėliau šie išmainyti miško sklypai buvo parduoti užsienio kapitalo medienos ruošos įmonei „Forinvesta“.
2025 metų liepą E. Andrejevas ir pats įsigijo sklypą Jonavos rajone, Ragožių kaime. Šis sklypas įsigytas iš skolų prispausto jonaviečio. Turto pirkimo kaina Registrų centre neįregistruota. Po kelių mėnesių – 2025 metų gruodį – pusę šio sklypo iš E. Andrejevo nusipirko M. Sinkevičius su žmona, registruota sandorio vertė – 21 tūkst. eurų.
Paklaustas apie ryšius su E. Andrejevu ir N. Šalūga, M. Sinkevičius sakė: „Jie yra mano mokyklos laikų klasiokai, mes lankėme Jonavos senamiesčio gimnaziją, buvome paralelinėse klasėse, vienas jaunesnis metais. Kadangi gimnazija, mes nuo kokių 16 metų esame draugai.“
M. Sinkevičiaus pajamų deklaracijoje už 2025 metus nurodoma, kad kartu su sutuoktine kredito įstaigose laiko 17,4 tūkst. eurų. Dar 27,4 tūkst. eurų sudaro pasiskolintos lėšos. Turimų žemės sklypų vertė – 96,2 tūkst. eurų.
M. Sinkevičius nėra nurodęs minėtų sandorių pateiktoje Viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje.
Socialdemokratas Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys N. Šalūga telefonu komentuoti nekilnojamojo turto sandorių, susijusių su M. Sinkevičiumi, nesutiko. Klausimai jam išsiųsti raštu, sulaukę atsakymų papildysime tekstą.
Kitas Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys E. Andrejevas į telefono skambučius neatsakė, klausimai jam taip pat išsiųsti raštu.
Telefono nekėlė ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius Valdas Majauskas.
