Lenktynėse dėl uosto krovos rekordų aplinkosaugai vietos neliko. Nors jau ne vienerius metus klaipėdiečiai skundžiasi taršia krova, Lietuva, skirtingai nei kaimyninė Latvija, neskuba pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama, kad pagerintų oro kokybę uostamiestyje.
Neįgalumą demonstruoja ir už taršą atsakingos valstybės institucijos, teigiančios, kad verslo tarša neįrodyta, nors juodas dulkes gyventojai mato plika akimi.
Valstybės įmonė Uosto direkcija tikina esanti atsakinga už taršą vandenyje, bet ne ore.
„Jei jūs gyvenate prie degalinės ir smirda... O ką daryti? Negyvenkit. Keiskit gyvenimo vietą“, – taip gyventojams, besiskundžiantiems tarša iš KLASCO, sako valstybės įmonės Uosto direkcijos atstovas.
Tam, kad nuramintų gyventojus, prieš metus KLASCO teritorijoje Direkcija pastatė oro taršos matavimo stotelę, tačiau jos duomenimis su visuomene nesidalija. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, gyventojų pasipiktinimą kelianti geležies rūda atkeliauja iš Rusijos prezidentui artimo oligarcho Ališero Usmanovo gamyklos. Klaipėdos uostas yra tapęs savotiška jo gamyklos produkcijos perskirstymo aikštele.
Tarša matoma, bet neįrodyta?
„Klaipėdos uostas – lyderis tarp Baltijos šalių“, „Uosto pelnas – rekordinis“, „Krova vėl muša rekordus“ – tokiomis ir panašiomis spaudos pranešimų antraštėmis savo įvaizdį kuria Lietuvos valstybinis jūrų uostas. Jis skelbiasi, kad yra laikomas vienu ekologiškiausių Europoje.
Tačiau uosto pašonėje gyvenantys klaipėdiečiai sako, kad uosto plėtra ir rekordai turi savo kainą, kurią sumoka būtent jie. O teiginiai apie ekologiją jų irgi neįtikina, mat pagrindiniai nesutarimai kyla būtent dėl taršios, triukšmingos ir nemalonius kvapus keliančios krovos.
Viena iš įmonių, kuri nuolatos turi aiškintis dėl taršios krovos, – „Achemos“ grupei priklausanti Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO). Ji Vitės kvartale į laivus krauna metalo briketus, ketų, geležies rūdą.
Nuo krovos teritorijos iki artimiausių daugiabučių Švyturio, Malūnininkų, Gulbių gatvėse yra 160–200 metrų. Už kelių šimtų metrų nuo krovos yra ir artimiausia mokymosi įstaiga.
Vitės rajono gyventojai sako, kad juodus dulkių debesis mato pro savo langus, o jei karštomis dienomis juos atidaro – juodu nešvarumų sluoksniu pasidengia palangės, baldai, grindys.
„Langai – tiesiai į krovą, palangės visąlaik purvinos. Basomis kojomis grindimis pereini, pakeli pasižiūrėti – padai juodi“, – sako Malūnininkų gatvėje gyvenanti Julija.
Vien per praėjusius metus klaipėdiečiai įvairioms valstybės institucijoms yra pateikę per 150 skundų, tačiau oro stebėjimo stotelės viršijimą fiksuoja palyginti retai.
„Formaliai žiūrint, taršos nėra. Jokie normatyvai nepažeisti, nors mes turime faktą, kad produktas yra patekęs už įmonės teritorijos, o taip neturėtų būti“, – sako klaipėdietis advokatas Vykintas Zulonas.
Skundžiasi tik vienas butas?
KLASCO geležies rūdą uoste krauna nuo 2011 m., todėl V. Štumbergas tikina nesuprantantis, kodėl gyventojų skundai pasipylė tik prieš kelerius metus.
„Niekada nebuvo kokių nesusipratimų su gyventojais. Krovinio struktūra – ta pati, krovinys – tas pats, bet (anksčiau, – LRT.lt) nebuvo nieko“, – sako jis.
Pernai rudenį KLASCO pakrovė pirmąjį ir esą paskutinį naftos kokso krovinį. Kilus gyventojų pasipiktinimui, šio krovinio atsisakyta.
Tačiau LRT kalbinti klaipėdiečiai tikina, kad skundų dėl geležies rūdos krovos būdavo ir anksčiau, tik jie nebuvo tokie masiniai.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (dabar – Aplinkos apsaugos departamentas) 2015 m. iš gyventojų gavo 4 pranešimus dėl taršos KLASCO. 2016 m. gautas 1 skundas, 2017 m. – jau 26. Dar 42 pranešimai gauti pernai, o šiemet – 8. Taigi iš viso 2015–2019 m. laikotarpiu gautas 81 pranešimas.
Stotelės – dvi, duomenys – skirtingi
Taršą matuoja ne tik visuomenės sveikatos specialistai, bet ir aplinkosaugininkai. Tiesa, oro taršos matavimo stotelę KLASCO teritorijoje Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) pastatė tik šių metų vasarį. Anksčiau buvo remiamasi kitų dviejų Klaipėdoje veikiančių taršos matavimo stotelių duomenimis – Šilutės plento ir centro. Tiesa, pirmoji nuo KLASCO nutolusi per 6 kilometrus, antroji – 2 km.
Šių dviejų stotelių duomenis gyventojai gali matyti „on-line“ režimu Aplinkos apsaugos agentūros puslapyje. Tačiau kiek kitaip yra su KLASCO teritorijoje pastatyta stotele. Duomenis iš jos aplinkosaugos specialistai priversti apdoroti rankiniu būdu, nes esą neužteko lėšų duomenų perdavimo įrangai įrengti.
Įdomu tai, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) kaip tik turi tris stoteles, kurių duomenis mato realiu laiku ir gauna perspėjimo signalus, jei rodikliai viršijami. Prieš metus, atsižvelgdama į gyventojų skundus ir prašymus stebėti taršos situaciją KLASCO teritorijoje, Uosto direkcija turimą oro taršos matavimo stotelę perkėlė į KLASCO teritoriją.
Tačiau problema nedingo. KVJUD šiuos duomenis laiko paslaptimi. LRT Tyrimų skyriaus paprašyta pasidalyti taršos matavimų duomenimis, Uosto direkcija pateikė atsakymą, kad „ši informacija nėra viešo naudojimo, ji specifinė ir momentiniai „on-line“ režimu stebimi matavimo stotelių duomenys gali būti neteisingai interpretuojami“.
Anot KVJUD, sutartys dėl duomenų teikimo esą pasirašytos su trimis valstybės institucijomis. Tačiau šios institucijos, paprašytos pateikti duomenis, nurodė, kad sutartyse su Uosto direkcija yra neleidžiama taršos matavimų duomenų viešinti.
Tokį atsakymą pateikė tiek Aplinkos apsaugos departamentas, tiek Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, tiek AAA.
„Esame pasirašę sutartį, kad neplatinsime. Bet mes dirbame su tais duomenimis, pasižiūrim, kartais kelis kartus per dieną. Mes prašėm, kai bendruomenės norėjo tų duomenų. Kadangi ne mes šeimininkai, mes to negalime padaryti“, – kalbėjo NVSC atstovė A. Šlepetienė.
KVJUD patvirtina, kad oro taršos matavimo stotelė į KLASCO teritoriją buvo perkelta gyventojų prašymu, tačiau ji esą neakredituota, todėl naudojama tik kaip darbinis indikacinis įrankis.
„Tvora yra tarp miesto ir uosto. Jei gyventojas gyventų uoste, informaciją garantuotai gautų. Bet tai yra gyventojai – šnekam apie miestą. Miestas turi pasirūpinti, kad gyventojai žinotų“, – kalbėjo Aleksandras Kaupas, KVJUD Uosto priežiūros skyriaus vyriausiasis dispečeris.
„Šios „nosys“ ir kiti jutikliai yra tam, kad apsaugotų miestiečius nuo avarijos. Aplinkosaugos taršą ne mes užtikrinam, o privalo užtikrinti aplinkosauga. Jų funkcija – kontroliuoti“, – teigia A. Kaupas.
Kiek vėliau KVJUD pateikė atsakymą, kad jų turima oro kokybės stotelė galimą taršos viršijimą šiemet užfiksavo tik 3 dienas – vasario 8, kovo 16 ir balandžio 7 d. Tačiau, anot KVJUD, tai buvo momentinis šuolis, kuris nereiškia, kad buvo viršyta paros taršos norma. Įdomu tai, kad toje pačioje KLASCO teritorijoje esanti AAA stotelė šiemet taršą fiksavo dvigubai daugiau kartų. Jų duomenimis, taršos normos KLASCO teritorijoje buvo viršytos 7 dienas. Tiesa, balandžio 23–27 d. padidėjusi tarša buvo užfiksuota visoje Klaipėdoje.
Esą KLASCO teritorijoje viršijimas užfiksuotas tomis dienomis, kai dėl užsitęsusių sausų orų tarša buvo padidėjusi ne tik Klaipėdoje, bet ir visuose Lietuvos miestuose, nes sausi orai sudaro nepalankias sąlygas teršalams išsisklaidyti.
Įmonės vadovas V. Štumbergas tikina, kad tarša iki KLASCO atkeliauja iš miesto.
„Tai reiškia, kad tarša ateina iš miesto, iš šalutinių šaltinių. Pavyzdžiui, palei mūsų tvorą yra žvyrkelis“, – sako V. Štumbergas.
Tačiau su tokiais teiginiais gyventojai nesutinka. „Mėginiai parodė, kad patalpose buvo geležies. Iš kur ji? Mašinos žvyrkelyje geležies nebarsto“, – juokiasi advokatas V. Zulonas.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika taip pat nesutinka, kad tai, jog krovos įmonės teršia aplinką, gyventojai tik išsigalvoja: „Klaipėdos atvejis apnuogino visos Lietuvos problemą kalbant apie taršą, apie pramonės poveikį šalia gyvenantiesiems. Pats jautriausias atvejis yra Klaipėdoje.“
Tai, kad Klaipėdos miestas yra probleminis, pastebi ir aplinkosaugininkai. Pavyzdžiui, pernai oro užterštumas kietosiomis dalelėmis (KD10) Klaipėdoje buvo viršytas 61 dieną, kai per metus leidžiama norma yra 35 dienos.
Tarša neįrodyta?
Skundais dėl KLASCO gyventojai užvertė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamentą. Pernai jis sulaukė per 100 gyventojų kreipimųsi. Šįmet jų sumažėjo, esą gauti jau tik keli skundai.
Gavę skundą, NVSC specialistai vyksta į vietą ir ima oro mėginius. Tačiau esą kol kas trūksta įrodymų, kad taršą kelia būtent KLASCO. Anot NVSC Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Astos Šlepetienės, mėginiai turi sutapti ir lauke, ir bute. O kol kas tokių atvejų nenustatyta. Viename bute Švyturio gatvėje specialistai buvo nustatę didelę dulkių koncentraciją. „Bet negali to sieti su įmone, – sako A. Šlepetienė. – Galbūt galime sakyti, kad tokių dienų arba tokių momentų pasitaiko, bet, jei kalbėtume, kokia ten aplinka, tai iš vieno tyrimo pasakyti negalime.“
„Jeigu žmogus įsileistų į butą, 4 kartus per parą galėtume imti mėginius lauke ir patalpoje. Jeigu patalpoje ir lauke viršija, galima susieti, kad tarša atėjusi iš aplinkos“, – pridūrė specialistė.
Tyrimus esą planuojama tęsti, be to, prasidėjus mokslo metams, ketinama mėginius imti ir arčiausiai KLASCO krovos teritorijos esančioje mokykloje. Specialistai kartą jau tyrė situaciją ir ten, tačiau krova tada esą nevyko, todėl tyrimas taršos neparodė.
Tuo metu KLASCO vadovas V. Štumbergas tikina, kad tarša esą skundžiasi tik vienas butas, o tai jam kelia klausimų: „Nesusikalbėjimas, man atrodo, kažkur kitur pakavotas. Kažkokių siekių, interesų. Negaliu traktuoti, bet, mano manymu, toks dalykas yra. Nes bendraudami su visais – su gyventojais, seniūnaičiais, bendraudami su bendruomenėmis, bendrijų pirmininkais – mes negaunam jokių priekaištų. Kažkodėl tą priekaištą gauname iš vienintelio buto Švyturio gatvėje.“
V. Štumbergas kalba apie butą, esantį adresu Švyturio g. 10. Į jį ne kartą kviesti taršą matuojantys specialistai. Tačiau LRT Tyrimų skyrius lankėsi ne tik šiame bute.
Tarša ir triukšmu skundžiasi ir LRT kalbinti Naujosios Uosto, Malūnininkų, I. Kanto gatvių gyventojai.
Skundžiasi ir tolimesnių namų gyventojai
„Kai oras ramus, truputėli geriau. Bet jei iš anos pusės (iš uosto, – LRT.lt) pučia vėjas, langai ir sienos būna apkibę. Valyk nevalęs langų ar palangių... Ne tik palangės – ant grindų visur pilna dulkių būna. Blogai gyvenam, iš uosto nejaučiam jokios pagalbos. Lyg būtų tyčiojamasi, lyg žmonės čia negyventų“, – kalba pensininkė Kristina, gyvenanti Naujojoje Uosto gatvėje. Sutuoktinių buto langai – tiesiai į KLASCO teritoriją, nuo krovos skiria tik gatvė.
Kristina tikina, kad jos vyras priverstas palanges valyti kiekvieną rytą, o problema – ne tik kylančios juodos dulkės: „Mes dviese gyvenam, per tą triukšmą mudu vienas kito negirdim, nesusikalbam.“
I. Kanto gatvė nuo KLASCO krovos yra nutolusi apie puskilometrį, tačiau jos gyventojai tikina taršą taip pat jaučiantys. „Juodos dulkės – ką visi čia aplink šluosto. Mes tą patį matome. Kai pakyla vėjas, dažniausiai ir jaučiame tą problemą“, – sako klaipėdietis Kristijonas.
Jam antrina ir Mindaugas: „Mūsų butas yra viršutiniame aukšte. Yra stoglangiai. Pernai labai jautėsi – vakare, išėjęs iš dušo, matai, kad dušo kabinos dugnas juodas nuo tų dulkių. Šiemet gal ramiau, bet nuo krovos darbų yra triukšmas. Dundėjimas nesibaigia net naktį. Galėtų krova vykti bent iki 11 valandos, o ne per naktį. Reikėtų atsižvelgti, kad yra kaimynystė, gyventojai. Dėl muzikos gali kviesti policiją, o čia...“
Taršą tikina pastebintis ir buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, šiuo metu dirbantis Klaipėdoje, o į Vilnių grįžta tik savaitgaliais.
„Aš tikrai matau problemą. Dabar ir pats ją patiriu daugeliu atvejų gyvendamas Klaipėdoje, – sako jis, – Žiūrint pagal poveikio aplinkai direktyvas, pagal aplinkosauginę teisę, yra taikomas toks bendras principas: jeigu vykdoma ūkinė komercinė veikla, jos padariniai neturi išeiti už įmonės teritorijos. Jeigu nesuvaldai taršos, tada arba plėsk teritoriją, išsipirk žemes aplink, arba tvarkykis su tarša.“
„Nėra teisės normos, kiek tų miltelių gali būti, – sako A. Šlepetienė, – jų tiesiog negali būti. Jei kalbame apie tai, kad produktas išeina iš įmonės teritorijos, mūsų tyrimai parodė, kad tose dulkėse yra geležies ir ji galimai susijusi su kraunamu kroviniu.“
Tačiau ji tikina negalinti atsakyti, kodėl dulkių ir geležies randama butuose, kai tyrimai lauke taršos nerodo: „Užuolaidose daug dulkių. Niekas negali pasakyti. Gali būti, kad natūralūs vėdinimo kanalai galbūt 50 metų nevalyti, o oro siurbimo aparatas galingas, jis gali iš visų pašalių prisiurbti.“
Problema (ne)sprendžiama?
KLASCO atstovai tikina nesuprantantys, kodėl dalis klaipėdiečių dėl taršos kaltę verčia tik jiems. Esą įmonė pastaraisiais metais į taršos mažinimo priemones yra investavusi per milijoną eurų ir neplanuoja sustoti. Jų pateiktais duomenimis, įsigytos ir naudojamos šešios vandens patrankos, papildomai investuojama į laistymo įrangą.
Bendrovė tikina, kad pradėjo naudoti ir ekologišką olandų kompanijos sukurtą medžiagą biriems kroviniams dengti. Taip esą išvengiama poveikio aplinkai sandėliuojant. Tačiau tie patys olandai šią technologiją Roterdamo uoste taiko jau kone kelis dešimtmečius. Be to, iki metų pabaigos KLASCO žada pradėti naudoti ir antrąjį transporterį su magnetu, kuris taip pat padėtų mažinti dulkėjimą.
Tačiau gyventojai tikina, kad minėtos priemonės neveikia. Kai kurie teigia pastebėję, kad dulkių šią vasarą mažiau, tačiau, vėjui pasisukus iš uosto pusės, butai vis dar pasidengia juodu nešvarumų sluoksniu.
Jie reikalauja, kad geležies rūda būtų kraunama uždaru būdu. Tokią pat rekomendaciją uosto įmonėms esą yra pateikusi ir Aplinkos ministerija.
„Mūsų rekomendacijos buvo pateiktos uosto įmonėms. Konkrečiais pavyzdžiais procesų uždarumo. O šiuo metu uoste vykstantys darbai yra atviri, nėra jokių uždarų patalpų. Kietosios dalelės, priklausomai nuo vėjo krypties, yra nešiojamos“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Anot jo, įmonės, investuodamos į oro taršos mažinimą, galėtų pasinaudoti pelno mokesčio lengvata, tačiau kol kas nė viena šalies įmonė to nepadarė. „Tai lengvata valstybės, ji gali būti išskaičiuojama iš pelno mokesčio. Taip galima susimažinti pelno mokesčio dalį – būtent investicijomis į taršos mažinimo priemones. Per pastaruosius 8-erius metus nė viena Lietuvos įmonė nėra to padariusi.“
Štai, pavyzdžiui, trąšas uosto įmonės krauna uždaru būdu, yra investavusios į trąšų terminalus. Tačiau KVJUD atstovas paaiškina, kodėl į uždarą geležies rūdos krovą niekas nenori investuoti: „Yra produktas, yra žaliava. Tai du skirtingi dalykai <...> Žaliava yra pats pigiausias daiktas, todėl jį krauna kuo paprastesniu būdu ir kuo greičiau“, – sako A. Kaupas.
Tuo metu KLASCO tikina pasigendantys būtent KVJUD investicijų į aplinkosaugą.
„Mes važinėjamės po Europos miestus, žiūrim ir į kaimynų latvių pavyzdį. Taip, Latvijoje ir uosto direkcija, ir miestas, pasinaudodamas ir ES lėšomis, investuoja ir prisideda prie uosto kompanijų. Jie investuoja didelius pinigus ir tiesiogiai prisiima visą atsakomybę, kas uoste darosi. Mes šito iš tikrųjų pasigendam“, – sako V. Štumbergas.
KVJUD pateikė atsakymą, kad nuo 2014 m. į įvairias taršos mažinimo priemones iš viso investavo 3,52 mln. eurų. Tarp jų – daugiausia priemonės, skirtos vandens taršos stebėsenai ir likvidavimui. Tuo metu KVJUD investicijos į infrastruktūros, kurią naudoja krantinių operatoriai, gerinimą nuo 2013 m. siekia 132,5 mln. eurų. KLASCO pagal į ją nukreiptų valstybinio uosto investicijų dydį buvo trečioje vietoje (16,78 mln. eurų).
Uosto direkcija tikina, kad yra atsakinga tik už vandens taršą. „Už aplinkosaugos taisyklių laikymąsi uoste yra atsakingi uosto žemės nuomininkai, o už priežiūrą aplinkosaugos srityje – Lietuvos Respublikoje aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios valstybės institucijos“, – teigiama raštu atsiųstame KVJUD atsakyme.
Uosto įstatyme nurodoma, kad KVJUD funkcija yra „įgyvendinti uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones bei organizuoti taršos padarinių likvidavimą“.
KLASCO tikina, kad norėtų taršią geležies rūdos krovą iškelti į pietinę Klaipėdos dalį, kur gyvenamieji namai yra atokiau nuo uosto. Tam reikalingos investicijos esą galėtų siekti per kelias dešimtis milijonų eurų, mat reikėtų gilinti krantines.
Tačiau KVJUD kol kas neskuba tokio finansavimo skirti, nes esą neaišku, ar tokios investicijos atsipirktų. Be to, geležies rūdą krauna tik KLASCO ir tai tėra tranzitinis krovinys, kurio perspektyva miglota.
„Jeigu turėtume geležes rūdos kasyklas, aš sutinku, kad stovėtų specialus terminalas. Čia tiesiog yra krovinio srautas atėjęs, – sako KVJUD atstovas A. Kaupas. – Tas pats krovinys KLASCO dabar yra, o po dviejų mėnesių jo gali nebebūti...“
Aplinkos ministras K. Mažeika tikina, kad situaciją keis įstatymų pataisos, jei joms pritars Seimas. Tokiu atveju įmonėms didėtų baudos už aplinkosaugos pažeidimus, būtų griežtinama verslo kontrolė. Aplinkosaugininkai be išankstinio perspėjimo, kaip dabar, galėtų bet kuriuo paros metu atvykti į įmonės teritoriją, o laboratorinių tyrimų išlaidas turėtų apmokėti patys teršėjai.
Ar Lietuva turi iš ko pasimokyti?
O kol uosto verslas ir jį kontroliuojanti valstybės įmonė ginčijasi, kas turėtų investuoti į mažiau taršią krovą, kaimynai šią problemą sprendžia pasinaudodami ES parama.
Štai Latvijos gyventojai dar prieš mažiau nei dešimtmetį skųsdavosi nuo kraunamų anglies dulkių pajuodavusiu sniegu.
Rygos uostas šių metų pradžioje Krievu saloje baigė statyti naują terminalą, kuris nuo Rygos centro yra nutolęs 10 km. Čia iškelta birių ir generalinių krovinių, pavyzdžiui, anglies krova.
Tai buvo brangiausias ir didžiausias projektas Rygos uosto istorijoje, jo vertė – 22,2 mln. eurų, o finansavimas skirtas Europos Sąjungos.
„Kai kalbama apie aplinkosaugą, mes neieškome jokių kompromisų“, – po projekto užbaigimo latvių dienraščiui „Diena“ sakė Rygos laisvojo uosto vadovas Ansis Zeltinš.
Be to, Krievu saloje pastatyta ir 23 m aukščio ir 2 km ilgio apsauginė vėjo sienelė.
Tačiau KVJUD atstovų teigimu, Klaipėdoje situacija kitokia – uosto nėra kur iškelti, o apsauginė sienelė esą nėra efektyvi priemonė.
„Neįmanoma nieko daryti, kad nebūtų pasekmių. Bet koks žmogaus veiksmas, ypač gamyboje, visada duoda savų pasekmių, – sako A. Kaupas. – Čia negalima sakyti, kad viskas – nustokit, nekraukit... Patys gyventojai dirba uoste. Jei jūs gyvenate prie degalinės ir smirda... O ką daryti? Negyvenkit... Keiskit gyvenimo vietą.“
Geležies rūdoje – ne tik taršos, bet ir Rusijos pėdsakas
Tamsiai raudonos spalvos krovinio dulkės, kurios, kaip sako klaipėdiečiai, nusėda jų namuose, atkeliauja iš Rusijos – vienos didžiausių pasaulyje metalurgijos gamyklų „Metalloinvest“. Šios gamyklos kontrolinį akcijų paketą (49 proc.) valdo milijardierius Ališeras Usmanovas. Oligarchas laikomas artimu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Klaipėda yra tapusi savotiška A. Usmanovo produkcijos perskirstymo aikštele, mat per čia rusiška geležies rūda plukdoma į Europos ir kitų žemynų gamyklas. Kitaip tariant, Lietuva šios produkcijos neperka, tik perkrauna. „Metalloinvest“ savo produkciją eksportuoja per Juodąją ir Baltijos jūras. O tarp Baltijos uostų geležies rūdą krauna tik Klaipėdos ir Venspilio uostai.
Klaipėdą geležies rūda pasiekia iš „Metalloinvest“ priklausančios Lebedinskio gamyklos.
„Bent jau ta informacija, kuri man buvo pateikta, tai labai taršus krovinys. Buvo kalbama, kad kiti uostai jo nepaėmė, o pasiėmė Klaipėdos uostas“, – sako buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Nei nuolatinis gyventojų nepasitenkinimas tarša, nei A. Usmanovo ryšiai su V. Putino aplinka – KLASCO ne kliūtis bendradarbiauti su „Metalloinvest“. KLASCO vadovas Vytautas Štumbergas sako, kad, dirbant su Rusijos rinka, apeiti oligarchų neįmanoma. „Pavyzdžiui, oligarchas Aleksandras Medvedevas, kuris yra „Gazprom“ vadas (vienas iš vadovų, buvo atstatydintas šių metų pradžioje – LRT.lt), tiekia dujas Lietuvai. Tai gal iš kito konteksto einam – kas ten ne oligarchas? Analogija. Aš nenorėčiau įvardinti (A. Usmanovo – LRT.lt) kaip oligarcho. Prie V. Putino, ne prie V. Putino... „Metalloinvest“ gyvuoja nuo 2004 metų. V. Putinas nebuvo dar per slenkstį perėjęs“, – kalbėjo V. Štumbergas.
LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Lietuvos atstovams ne kartą buvo organizuojami vizitai į Lebedinsko gamyklą. O 2017 m. „Metalloinvest“ atstovai tikrinti krovos procesų vyko ir į Klaipėdą.
Klaipėdoje lankėsi A. Usmanovo giminaitis Vachtangas Kočiarovas. Šis asmuo šiemet tapo „Metalloinvest“ direktorių tarybos vicepirmininku.
KLASCO atstovai taip pat lankosi ir Maskvoje.
„Tai komercinių ryšių palaikymas. Tai komerciniai dalykai, derybiniai dalykai. Jis (komercijos direktorius, – LRT.lt) privalo dalyvauti“, – teigia KLASCO vadovas.
