Problema – tik Vilniuje? Kaip su maisto atliekomis tvarkosi kiti Lietuvos regionai

Vilniaus regione užvirusi atliekų krizė sukėlė įvairių diskusijų, bet vienas pastebėjimas skamba itin dažnai – kiti regionai su maisto atliekų rūšiavimu susitvarko ir be oranžinių šiukšlių maišelių. Portalas LRT.lt paklausė kitų šalies regionų, kaip su maisto, virtuvės ir kitomis atliekomis tvarkosi likę šalies regionai.

Jau kurį laiką Vilniaus regionas susiduria su atliekų krize, kurios viena priežasčių – netinkamai rūšiuojamos maisto atliekos. Sostinėje jau porą metų taikoma oranžinių šiukšlių maišelių sistema, kai gyventojai kviečiami maisto atliekas rūšiuoti juose, o sukaupus maišelį – jį mesti į mišrių atliekų konteinerius.

Tiesa, Vilniuje įrengti ir specialiai maisto atliekoms skirti šiukšlių konteineriai, tačiau didelė dalis jų gyventojams nėra prieinami. Visgi kitokia situacija pastebima kituose Lietuvos regionuose – daugelyje jų galima naudotis atskirais maisto atliekų konteineriais ir, kaip savivaldybės bei atliekų tvarkymo centrai komentavo portalui LRT.lt, visai nesvarbu, į kokį maišelį maisto ir virtuvės atliekos sudėtos.

Panevėžyje tinka bet koks maišelis, svarbiau – tinkamas konteineris

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Karolina Grubinskienė portalui LRT.lt nurodė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Europos Sąjungos atliekų pagrindų direktyvos reikalavimai, įpareigojantys biologiškai skaidžias maisto ir virtuvės atliekas atskirti nuo bendro atliekų srauto.

Be to, Vyriausybės patvirtintame Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plane savivaldybėms nustatyta užduotis užtikrinti, kad gyventojai turėtų galimybę tinkamai rūšiuoti šias atliekas.

„Atsižvelgdama į šiuos reikalavimus, Panevėžio miesto savivaldybė įgyvendino maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimo sistemą, kuri šiuo metu veikia sklandžiai. Gyventojams sudarytos visos reikalingos sąlygos rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas tiek daugiabučiuose, tiek individualiose gyvenamosiose valdose“, – nurodė K. Grubinskienė.

Panevėžio mieste maisto ir virtuvės atliekos surenkamos naudojant specialiai šiai atliekų rūšiai skirtus konteinerius. Daugiabučių namų gyventojams buvo išdalinti 7 litrų talpos sandarūs maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimo kibirėliai bei rūšiavimo atmintinės. Kibirėliai skirti patogiam maisto atliekų kaupimui namuose, o sukauptos atliekos išmetamos į šalia daugiabučių įrengtus bendro naudojimo maisto ir virtuvės atliekų surinkimo konteinerius.

„Individualių namų gyventojams buvo išdalinti 120 litrų talpos maisto ir virtuvės atliekų surinkimo konteineriai, 7 litrų talpos rūšiavimo kibirėliai ir rūšiavimo atmintinės. Tokia sistema leidžia patogiai rūšiuoti maisto atliekas namuose ir jas išmesti į savo valdoje esantį konteinerį“, – komentavo K. Grubinskienė.

Panevėžyje oranžinių maišelių sistema nėra taikoma. Gyventojai maisto ir virtuvės atliekas kaupia jiems patogiuose maišeliuose, juos sandariai užriša ir išmeta į tam skirtus maisto ir virtuvės atliekų surinkimo konteinerius. Į rūšiavimo kibirėlį galima įkloti bet kokį buityje naudojamą maišelį – tiek naują, tiek jau panaudotą, pavyzdžiui, parsineštą iš prekybos centro.

Sako, kad Kaune maisto atliekų surinkimo sistema pasiteisino

Kauno savivaldybės įmonės „Kauno švara“ atstovė Kristina Parachomikienė LRT.lt teigė, kad šiame mieste maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimas sėkmingai įsibėgėja. Prie daugiabučių įrengta daugiau kaip 2 200 specialių konteinerių.

„Galime teigti, kad sistema pasiteisino. Matome, kad maisto ir virtuvės atliekos palaipsniui bus rūšiuojamos vis aktyviau“, – sakė ji.

„Kauno švaros“ duomenimis, mieste kas mėnesį surenkama apie 250 tonų maisto ir virtuvės atliekų.

„Situacija gerėja, gyventojai vis aktyviau rūšiuoja, tačiau rūšiavimas vis dar nėra toks kokybiškas, koks galėtų būti. Maisto atliekų vis dar nemažai randama mišrių komunalinių, pakuočių atliekų konteineriuose, o maisto atliekų konteineriuose pasitaiko pakuočių ir kitų netinkamų atliekų“, – teigė įmonės atstovė.

Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) atstovė Živilė Valaitytė pasakojo, kad atskirai surinktos maisto atliekos trumpam keliauja į Kauno MBA, tačiau tik perkrovimui. Vėliau jos transportuojamos į kitas biologinio apdorojimo tvarkymo įmones.

„Toks sprendimas buvo pasirinktas regiono savivaldybėms pradėjus atskirai rinkti maisto atliekas nesant regioninių maisto atliekų apdorojimo įrenginių. Sprendimas leido užtikrinti sklandų ir nenutrūkstamą maisto atliekų tvarkymą, kol Kauno regione bus sukurta nuosava maisto atliekų tvarkymo infrastruktūra“, – teigė Ž. Valaitytė, pridurdama, kad Jonavos, Raseinių ir Kaišiadorių rajonuose jau statomos maisto atliekų perkrovimo stotys.

„Be to, Centrinei projektų valdymo agentūrai paskelbus kvietimą „Maisto ir virtuvės atliekų perdirbimo pajėgumų plėtra“, Kauno RATC rengiasi teikti projekto paraišką ir siekti Europos Sąjungos finansavimo maisto atliekų apdorojimo infrastruktūrai įrengti“, – sakė ji.

Telšiai: atskiri konteineriai ir atliekų surinkimo maršrutai

Tuo metu Telšių regione, kaip nurodė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, biologinių atliekų tvarkymo sistema nuosekliai kuriama jau beveik dešimtmetį, pasitelkiant Europos Sąjungos ir kitus finansavimo šaltinius.

„Pagrindinis tikslas – sukurti sistemą, kuri leistų kuo daugiau biologinių atliekų atskirti jų susidarymo vietoje ir neleistų joms patekti į mišrių komunalinių atliekų srautą“, – teigiama komentare.

Visame Telšių regione palaipsniui vis plečiama bioskaidžių atliekų surinkimo infrastruktūra. Individualių namų gyventojai aprūpinami žaliųjų ir maisto atliekų konteineriais, o daugiabučių gyventojams bendro naudojimo konteinerių aikštelėse įrengiami atskiri maisto atliekų surinkimo konteineriai.

„Šiuo metu įgyvendinamas projektas „Rūšiuojamojo atliekų surinkimo skatinimas Telšių regione“, kuriuo siekiama toliau plėsti maisto atliekų surinkimo infrastruktūrą Telšių, Plungės ir Mažeikių savivaldybėse: įsigyjami nauji maisto atliekų konteineriai individualioms valdoms, įrengiamos arba plečiamos bendro naudojimo konteinerių aikštelės ir diegiami kiti sprendimai.

Svarbiu žingsniu tapo ir 2024 m. pradėjusi veikti maisto ir virtuvės atliekų paruošimo kompostavimui infrastruktūra. Maisto ir virtuvės atliekos čia paruošiamos, o paskui kompostuojamos mechaninio-biologinio apdorojimo gamyklos biotuneliuose, todėl gali būti efektyviai perdirbamos į kokybiškesnį kompostą. Šiam tikslui pastatytas specializuotas apie 1000 kv. m pastatas“, – portalui LRT.lt teigė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“.

Telšių regione maisto ir virtuvės atliekos renkamos į atskirus konteinerius, kurie palaipsniui įrengiami daugiabučių bendro naudojimo konteinerių aikštelėse. Individualių namų gyventojams dalijami atskiri maisto atliekų konteineriai. Tokių atliekų surinkimui organizuojami ir atskiri surinkimo maršrutai.

„Siekiant, kad rūšiuoti būtų kuo patogiau, diegiamos ir papildomos priemonės. Daugiabučių gyventojams dalijami 5 litrų talpos kibirėliai, skirti maisto atliekoms kaupti namuose ir patogiai jas nunešti iki maisto atliekų konteinerio. Šiuo metu jie dalijami Plungės miesto gyventojams, o kitąmet bus dalijami ir Telšių bei Mažeikių miestuose.

Telšių regione pasirinktas sprendimas grindžiamas atskiro maisto atliekų surinkimo sistema. Siekiama sudaryti gyventojams kuo patogesnes sąlygas rūšiuoti biologines atliekas, kad jos būtų surenkamos atskirai, efektyviai perdirbamos ir nepatektų į mišrių komunalinių atliekų srautą“, – komentavo „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“.

Utena: per metus apdorota 1 500 tonų maisto ir virtuvės atliekų

Komentaro dėl atliekų tvarkymo portalas LRT.lt kreipėsi ir į „Utenos regiono atliekų tvarkymo centrą“. Jų komentare teigiama, kad Utenos regione komunalinių atliekų tvarkymo sistema veikia stabiliai.

Gyventojams sudarytos galimybės rūšiuoti pakuočių atliekas, stiklą, popierių ir kartoną, tekstilę, didelių gabaritų atliekas, pavojingąsias buitines atliekas, žaliąsias bei maisto ir virtuvės atliekas.

„Utenos regione gyventojams sudarytos galimybės rūšiuoti maisto atliekas, įdiegus konteinerinę šių atliekų surinkimo sistemą. Surinktas maisto ir virtuvės atliekas URATC apdoroja nuo 2024 m. veikiančiuose maisto ir virtuvės atliekų apdorojimo įrenginiuose. Per 2025 metus šiuose įrenginiuose buvo apdorota apie 1 500 tonų maisto ir virtuvės atliekų“, – rašoma komentare.

Šiauliai taip pat turi atskirus konteinerius

Tuo metu Šiaulių mieste visiškai sukurta komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo infrastruktūra, t. y., yra sukurta komunalinių atliekų surinkimo konteinerinė sistema, todėl gyventojai atliekas turi mesti į komunalinių atliekų konteinerius.

„Komunalinių atliekų surinkimo konteinerine sistema atskirai surenkamos šių atliekų rūšys: mišrios komunalinės atliekos, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų atliekos, žaliosios atliekos, maisto atliekos, tekstilės atliekos.

Taip pat gyventojai turi galimybę atliekas pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, esančias Pailių g. 19, J. Basanavičiaus g. 168B, S. Dariaus ir S. Girėno g. 1D, Šiauliuose arba Bertužių k., Šiaulių g. 24, Šiaulių rajone.

Arba naudotis kitomis teikiamomis komunalinių atliekų surinkimo paslaugomis, t. y. 4 kartus per metus yra vykdomas didelių gabaritų atliekų surinkimas apvažiavimo būdu pagal grafiką, taip pat 4 kartus per metus pagal grafiką vykdomas pavojingų atliekų surinkimas ir 1 kartą per metus gyventojai turi galimybę užsisakyti didelių gabaritų atliekų surinkimą pagal individualų užsakymą“, – rašoma Šiaulių savivaldybės komentare.

Prie daugiabučių namų ir sodų bendrijų bendro naudojimo komunalinių atliekų konteinerių pastatyti maisto atliekų konteineriai.

Tauragė imasi ir kontrolės

Tauragės savivaldybė komentare portalui LRT.lt teigė, kad vienas svarbiausių pastarojo meto pasiekimų – nuolat mažėjantis mišrių komunalinių atliekų kiekis. 2025 metais, palyginti su 2024 metais, mišrių komunalinių atliekų Tauragės regione sumažėjo apie 1 800 tonų (10 proc.).

„Šiuos rezultatus lemia kompleksiškai taikomos priemonės: atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas, sustiprinta atliekų rūšiavimo kontrolė, aktyvesnis gyventojų ir juridinių asmenų švietimas, taip pat tekstilės, pakuočių ir antrinių žaliavų surinkimo infrastruktūros plėtra“, – teigiama savivaldybės atsakyme portalui LRT.lt.

Be to, siekiant gerinti rūšiavimo kokybę, vykdoma sustiprinta kontrolė. Individualių valdų gyventojų rūšiavimo kokybę galima efektyviau vertinti tikrinant konteinerių turinį, tačiau, kaip komentavo Tauragės savivaldybė, daugiabučių gyventojų atliekų srautus kontroliuoti sudėtingiau, nes vienais konteineriais naudojasi daug namų ūkių.

„Tauragės mieste įrengtos vaizdo stebėjimo kameros padeda nustatyti atvejus, kai prie konteinerių paliekamos didžiosios ar kitos netinkamos atliekos, tačiau jos neleidžia nustatyti kiekvieno netinkamai išrūšiuoto maišelio turinio. Todėl viena pagrindinių tolesnio darbo krypčių išlieka gyventojų sąmoningumo didinimas.

Iššūkių matome ir juridinių asmenų sektoriuje – dalis įmonių dar nepakankamai atsakingai rūšiuoja atliekas, todėl vykdoma sustiprinta kontrolė, konsultavimas ir informavimas“, – nurodė savivaldybė.

Taip pat Tauragės regione maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimo sistema nuosekliai vystoma jau ne vienus metus. Šiuo metu Tauragės regiono savivaldybių miestuose augalinės kilmės maisto ir virtuvės atliekos kartu su žaliosiomis atliekomis atskirai renkamos tiek iš daugiabučių, tiek iš individualių valdų. Artimiausiu metu šią sistemą planuojama išplėsti ir į mažesnius miestus – Skaudvilę bei Kvėdarną.

„Gyventojų patogumui individualių valdų gyventojams išdalinti 60 litrų talpos maisto ir virtuvės atliekų konteineriai, maisto atliekų kibirėliai, popieriniai maišeliai bei informacinė medžiaga apie tinkamą rūšiavimą. Daugiabučių gyventojams taip pat išdalinti maisto atliekų kibirėliai ir informacinė medžiaga.

Taip pat išplėstos bendro naudojimo konteinerinės aikštelės ir jose įrengti maisto bei virtuvės atliekų surinkimo konteineriai. Artimiausiu metu šiose aikštelėse bus pastatyti ir tekstilės atliekų konteineriai“, – rašoma Tauragės savivaldybės komentare.

Marijampolės gyventojams – naujovė

Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras portalui LRT.lt nurodė, kad šiame regione atliekų rūšiavimo sistema nuosekliai gerėja. Raštu perduotame komentare dėstoma, kad gyventojai vis aktyviau rūšiuoja popieriaus, plastiko, stiklo, tekstilės, žaliąsias bei didelių gabaritų atliekas, o prie to prisideda nuolatinis švietimas, informavimo kampanijos ir patogiai prieinama atliekų tvarkymo infrastruktūra.

„Regione veikia didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės, vystomos „Daiktų pasidalytuvių“ iniciatyvos, skatinančios daiktų pakartotinį naudojimą“, – komentavo specialistai.

Nuo šių metų liepos 1-osios Marijampolės regione žengtas dar vienas svarbus žingsnis – pradėtas atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas. Regione įrengti atskiri maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimo konteineriai.

Individualių namų gyventojams išdalinti specialūs 120 litrų talpos maisto ir virtuvės atliekų konteineriai, o prie daugiabučių namų įrengti 240 litrų talpos konteineriai. Šie konteineriai pritaikyti būtent maisto atliekų surinkimui – jų dangčiuose įrengti biofiltrai, kurie padeda sumažinti nemalonių kvapų sklidimą.

„Tai naujas etapas, todėl gyventojams dar reikia laiko įprasti prie naujos rūšiavimo tvarkos. Pastebime, kad žmonės aktyviai domisi, kokias atliekas galima mesti į naująjį konteinerį. Tikime, kad įgijus daugiau praktikos maisto atliekų rūšiavimas taps įprasta kasdienio gyvenimo dalimi, kaip jau tapo kitų atliekų rūšiavimas“, – rašoma komentare.

Skuode maisto atliekos nerūšiuojamos

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) direktorius Tomas Danisevičius pasakojo, kad Klaipėdos regione tik Skuodo rajone kol kas maisto atliekos nerūšiuojamos ir nesurenkamos atskirai. Klaipėdoje, Palangoje, Neringoje, Šilutėje, Kretingoje ir Gargžduose įrengti atskiri maisto atliekų rūšiavimo konteineriai.

„Į kaimiškas gyvenvietes maisto rūšiavimas dar neatėjo. Klaipėdos mieste išdalinta apie 4500 konteinerių individualių valdų savininkams, pastatyti požeminiai ir antžeminiai konteineriai daugiabučių kvartaluose ir viešose erdvėse. Per 2025 metus į KRATC maisto apdorojimo cechą buvo atvežta virš 1850 tonų maisto atliekų“, – pasakojo jis.

Klaipėdos RATC vadovo teigimu, pajūryje atliekos rūšiuojamos gana gerai, daugėja ir rūšiuojančių maisto atliekas.

„Maisto atliekas rūšiuoti uostamiestyje pradėjome 2024 m. balandį, kitos regiono savivaldybės – kiek vėliau. Pirmaisiais metais buvo nuolatinis kiekio augimas, surinkta virš 1100 tonų, 2025 m. surenkamas kiekis regione išaugo iki 1854 tonų, ir šiemet išlieka panašios tendencijos“, – teigė pašnekovas.

Maisto atliekas planuoja rūšiuoti ir mažesnėse Alytaus regiono gyvenvietėse

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atstovas Vaidas Jankauskas LRT.lt sakė, kad atskiras maisto atliekų surinkimas pasiteisino.

„2025 metais Alytaus regione iš gyventojų ir įmonių surinkta 5 731,7 tonos maisto ir virtuvės atliekų. Regione buvo naudojami 11 868 individualūs 120 litrų talpos maisto atliekų konteineriai ir 339 bendrojo naudojimo konteineriai“, – sakė jis.

Atskiras maisto atliekų surinkimas vykdomas visose septyniose Alytaus regiono savivaldybėse, tačiau konteineriai nėra pastatyti prie kiekvieno namų ūkio. Jais pirmiausia aprūpinami miestų ir didesnių gyvenviečių gyventojai, pasakojo jis.

V. Jankausko teigimu, valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane numatyta, kad maisto atliekų konteineriais turi būti aprūpintos gyvenvietės, kuriose gyvena daugiau kaip 2 000 gyventojų. Vis dėlto, pridūrė pašnekovas, Alytaus regione planuojama atskirus konteinerius maisto atliekoms statyti ir ten, kur gyvena mažiau kaip 200 žmonių.

Paklaustas, kuo skiriasi nerūšiuotų buitinių atliekų ir rūšiuotų atliekų iš specialių konteinerių tvarkymas, pašnekovas paaiškino, kad popierius, plastikas, metalas, stiklas ir pakuotės papildomai išrūšiuojami ir perduodami perdirbėjams, o maisto atliekos keliauja į biologinio apdorojimo įrenginius, kuriuose iš jų gaminamos biodujos, elektros energija ir kompostas.

„Mišrios komunalinės atliekos vežamos į mechaninio rūšiavimo įrenginius. Juose dar atskiriamos antrinės žaliavos, biologiškai skaidžios ir deginti tinkamos atliekos. Tik po šio apdorojimo likusi, perdirbti ar kitaip panaudoti netinkama dalis šalinama sąvartyne. 2025 metais Alytaus regiono mechaninio rūšiavimo įrenginiuose apdorota 23 048,32 tonos mišrių komunalinių atliekų“, – sakė V. Jankauskas.