Vokietija pirmą kartą į Afganistaną deportavo žmogų, neturintį kriminalinės praeities. Tuo metu kitas afganas, taip pat nebaustas ir nelaikomas grėsme saugumui, laukia tokio pat likimo – jo prieglobsčio prašymas galutinai atmestas, todėl jis gali būti išsiųstas į Kabulą, rašo „Deutsche Welle“.
Kaip skelbia „Deutsche Welle“, Faridoonas Tofanas į Vokietiją atvyko prieš beveik ketverius metus, ten dirbo ir mokėsi kalbos. Tačiau balandį per patikrą pasienyje jis buvo sulaikytas ir išvežtas į deportacijos centrą. Jo prieglobsčio prašymas buvo atmestas, o leidimas laikinai gyventi šalyje neapsaugojo nuo išsiuntimo.
F. Tofanas nėra teistas ir Vokietijos institucijos jo nelaiko grėsme saugumui. Vis dėlto liepą galutinai atmestas jo prieglobsčio prašymas, todėl jis gali būti grąžintas į Kabulą.
Vyro žmona ir šeši vaikai vis dar gyvena Afganistane.
F. Tofano istorija sulaukė didelio dėmesio po to, kai šią savaitę Vokietija deportavo dar vieną afganą, neturintį kriminalinės praeities. Jis buvo vienas iš 31 Afganistano piliečio, išsiųsto į Kabulą iš Leipcigo/Halės oro uosto. Tarp išsiųstųjų buvo ir nuteistų nusikaltėlių.
Kaip praneša „Deutsche Welle“, sprendimas sukėlė protestus – oro uoste prieš deportacijas mitingavo apie 260 žmonių.
Kritikai teigia, kad Vokietijos valdžia, siekdama didinti išsiuntimų skaičių, palaiko ryšius su Talibanu ir taip netiesiogiai legitimizuoja jo režimą. Vokietijos vyriausybė pabrėžia, kad Talibano nelaiko teisėta Afganistano valdžia, tačiau palaiko techninius kontaktus, reikalingus deportacijoms vykdyti.
Vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas teigia, kad atmetus prieglobsčio prašymą žmogus privalo palikti šalį, o nesutikus išvykti savanoriškai gali būti deportuotas.
Nuo deportacijų į Afganistaną atnaujinimo 2024 metais Vokietija į šalį grąžino daugiau kaip 200 žmonių. Tačiau žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ kritikuoja tokią politiką, teigdama, kad Afganistane išlieka itin sudėtinga žmogaus teisių padėtis.
Kaip skelbia „Deutsche Welle“, Jungtinių Tautų migracijos agentūra (IOM) mano, kad grąžinimas į Afganistaną tam tikromis aplinkybėmis yra įmanomas, tačiau JT institucijos apskritai perspėja dėl priverstinio grąžinimo, nes daugeliui deportuotųjų reikia pagalbos iš naujo įsitvirtinti gimtojoje šalyje.
„Amnesty International“ ragina Vokietijos valdžią stabdyti tolesnes deportacijas ir įvertinti, ar jau išsiųsti afganai gali gyventi šalyje nepatirdami persekiojimo ar grėsmės gyvybei.
