Lietuvoje nekilnojamojo turto kainos auga sparčiausiai Europoje. Per 5 metus būstų kainos išaugo 80 procentų. Ekonomistai sako – tai sparčiai augančios ekonomikos ir didėjančio darbo užmokesčio pasekmė. Didesnės nekilnojamojo turto kainos neatbaido pirkėjų. Registrų centro duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį sudaryta beveik 8 procentais daugiau sandorių nei pernai.
Kyla nauji būstai, bet kyla ir jų kainos. Eurostato duomenys rodo – per 5 metus nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje išaugo beveik 80 proc. – 3 kartus daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis.
„Jeigu mes lyginame 5 metus, 10 metų, tai mes realiai vis tiek startuojame nuo labai žemos bazės. Nors ir prieš 5 metus žmonės skundėsi, kad kainos yra aukštos, ir dabar skundžiasi, kad kainos aukštos, bet palyginti Lietuvą, pavyzdžiui, su Vokietija arba su Danija, tai tos kainos yra tikrai labai žemos“, – sako „Citadele“ vyriausiasis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Būstų kainos didėjo ir kitose Baltijos šalyse, tačiau ne taip sparčiai. Pavyzdžiui, prieš 5 metus būstas kainavo 135 tūkst. eurų, o dabar Lietuvoje jis kainuoja apie 244 tūkst., Estijoje maždaug 213 tūkst., o Latvijoje – 203 tūkst. eurų.
Brangstantis būstas pirkėjų neatbaido. Registrų centro duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį nekilnojamojo turto sandorių sudaryta beveik 8 proc. daugiau nei prieš metus.
„Jau nuo pernai stebime vėl itin suaktyvėjusią būsto rinką. Pagal būsto vidutinius sandorius irgi matome, kad tas aktyvumas yra kone aukščiausias per visą pastarąjį dešimtmetį“, – kalba „Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ekonomistai aiškina, kad rinkos aktyvumą lemia mažėjančios palūkanų normos, augantys atlyginimai. Taip pat gyventojų lūkesčiai – žmonės skuba pirkti būstus tikėdamiesi, kad šis ateityje kainuos dar brangiau.
„Tas spartesnis ekonomikos ciklas, gana palankios skolinimosi sąlygos irgi lėmė, kad pas mus nekilnojamojo turto rinka vystosi ir vystėsi gerokai sparčiau nei kitose valstybėse. Nes kai ekonomika važiuoja į viršų, žmonės perka ne tik bandeles, bet ir butus“, – komentuoja A. Izgorodinas.
Dėl augančių kainų nekilnojamasis turtas tampa vis sunkiau įperkamas, ypač įsigyjantiems pirmą kartą. Todėl neretai renkamasi pirkti ne naujos statybos, o kiek senesnį.
„Vietoje visiškai naujo būsto renkasi nei seną, nei naują – 10–15 metų senumo. Tai yra tokia turto kategorija, kuriai atsirado papildomų energetinių reikalavimų, o jų kainų lygis yra gerokai mažesnis nei visiškai naujas“, – teigia „Ober-Haus“ generalinis direktorius Andrius Šapoka.
Tačiau ekspertai pabrėžia – išaugo ir senesnių būstų kaina.
„Kai naujas būstas yra brangesnis, pabrangsta ir senas būstas, nes senojo būsto savininkai, keisdami į naująjį, nori susimažinti kaštus ir, esant galimybei, taip padidina būsto kainas antrinėje rinkoje“, – sako „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
„Mes stebime, kad išties būstas šiemet brangsta sparčiau, nei kyla ir prognozuojama, kad kils vidutinės gyventojų pajamos. Ir tai jau yra tikrai tie pirmieji nerimą keliantys signalai“, – kalba I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistai sako, kad didesnio kainų kritimo artimiausiu metu nereikėtų tikėtis.
„Papildomai prisidės dar karas Irane, kuris ne iškart veikia nekilnojamojo turto kainas, bet su tam tikru pavėlavimu. Jau priėjome prie to taško, kai gali brangti plytelės, dažai, dėl to ir pavasarį, ir dabar matome eskalavimą – tai judina naftos kainas, o paskui save ir statybinių medžiagų kainas“, – sako A. Izgorodinas.
Anot nekilnojamojo turto ekspertų, sparčiausiai būstų kainos per metus augo Kaune – apie 16 proc., pagrindinė priežastis – didelė naujų būstų pasiūla.
