Kauno klinikų atstovai plačiau papasakojo apie sekmadienį ligoninėje mirusią vos 2 mėnesių mergytę, atvežtą iš Ukmergės. Socialiniuose tinkluose šeimos kaltinimų sulaukė ne tik vaiko teisių gynėjai, per vėlai pranešę, kad iš nesaugios aplinkos šeimoje paima visus vaikus, bet ir medikai, nors į jų rankas vaikas pateko išsekęs ir kritinės būklės. 2 mėnesių kūdikis, kaip pasakojo Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos gydytojas Martynas Žemaitis, svėrė mažiau nei 2 kilogramus.
Gydytojas ketvirtadienį žurnalistams papasakojo, kad į ligoninę išsekęs kūdikis atvežtas liepos pradžioje, 2 mėnesių kūdikis svėrė mažiau nei 2 kilogramus, beveik neturėjo poodinio riebalinio sluoksnio. Jo būklė, anot mediko, buvo gana sunki. Įtarta, kad vaikelis išseko dėl nepakankamos mitybos.
Jo teigimu, Elektroninėje sveikatos sistemoje duomenų apie tai, kad vaikeliui jau yra diagnozuotas Patau sindromas, nebuvo. Jis oficialiai nustatytas tik patekus į ligoninę, tačiau kai kurie simptomai pastebėti iškart vizualiai.
„Tai ir gomurio defektas, lūpos, kažkokios anamnezės apie galimas ligas neturėjome“, – pasakojo gydytojas.
„Esant sunkiai genetinei ligai, tokiam sindromui, reikalinga kompleksinė priežiūra. Dažniausiai yra galimų komplikacijų ir jų padarinių kompensavimas ir gyvybinių funkcijų, kurių sutrikimai gali būti, palaikymas. Esant Patau sindromui, yra visa puokštė galimų sutrikimų, apsigimimų, kurių didelė dalis šiai mergytei ir buvo“, – kalbėjo gydytojas.
Jo teigimu, 90 proc. kūdikių, kuriems nustatytas Patau sindromas, neišgyvena nė metų. Nemaža dalis išgyvena ne ilgiau kaip kelias savaites.
„Į Vaiko teisių tarnybą kreiptasi, nes dirbusiems kolegoms kilo įtarimų dėl galimos nepriežiūros“, – kalbėjo M. Žemaitis.
Jo teigimu, po pokalbių į ligoninę patekusios mergytės šeima su gydymu sutiko. Gydytojas kalbėjo, kad ne visais atvejais Patau sindromas diagnozuojamas dar nėštumo metu, tai priklauso nuo įvairių aplinkybių, taip pat ir to, į kokius specialistus besilaukiančios moterys kreipiasi.
Vaiko teisių gynėjai: teisė į tinkamą gydymą ir gyvybę – turi būti užtikrinta
Socialiniuose tinkluose pasklidus vienos ukmergiškių šeimos istorijai, vaiko teisių gynėjai sulaukė kaltinimų dėl to, kad neva iš šeimos nusprendė paimti jau mirusią 2 mėnesių amžiaus mergytę ir kitus 6 vaikus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba paaiškino, kad sprendimas paimti vaikus iš nesaugios aplinkos buvo priimtas liepos 27 dieną, tik kitą dieną medikai informavo, kad į ligoninę atvežtas išsekęs kūdikis mirė liepos 26 dieną. Dėl šios priežasties ir šeimą žinia pasiekė pavėluotai.
Socialiniuose tinkluose skelbiama, esą Patau sindromą turėjusi dviejų mėnesių mergaitė mirė ligoninėje, Kaune. Kaip ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Vilniaus apskrities vaiko teisių skyriaus vedėja Lina Baranauskienė, apie šią šeimą vaiko teisių gynėjams pranešė medikai, kai į ligoninę pateko išsekęs vos dviejų mėnesių kūdikis.
L. Baranauskienė pabrėžė, kad tėvų tikėjimas, įsitikinimai ar vertybės yra šeimos pasirinkimas, tačiau vaiko teisė į tinkamą gydymą ir gyvybę – turi būti užtikrinta.
„Net jeigu vaikas serga sunkia nepagydoma liga, jis turi teisę gauti reikiamą pagalbą, kad vaikas nepatirtų kančios. Kiekvienam vaikui labai svarbi tėvų meilė, artumas, ryšys, santykis, bet itin svarbi savalaikė pagalba, ypač kai kalbame apie kūdikį ir jo sveikatą. Šiuo konkrečiu atveju medikai informavo, kad į gydymo įstaigą kūdikis atvežtas išsekęs, kritinės būklės. Jam buvo reikalinga skubi pagalba“, – pasakojo ji.
Plačiau skaitykite čia:
Taip pat skaitykite
Anot jos, užmegzti dialogo su tėvais nepavyko, tačiau ir šiandien jie kviečiami bendradarbiauti, susėsti ir kartu ieškoti sprendimo: „Jeigu jie tik kreiptųsi ir išreikštų norą ieškoti sprendimų, esame pasiruošę atvykti, laukiame tėvų atvykstančių – galbūt su palaikymu, atstovais ar advokatu, bet labai kviečiame tėvus bendradarbiauti.“
L. Baranauskienės teigimu, sprendimas paimti visus šeimoje augančius vaikus priimtas ne vien dėl į ligoninę atvežtos mergytės būklės, o dėl aplinkybių visumos. Vaiko teisių gynėjams šeima buvo žinoma, anksčiau buvo gauti keli pranešimai, taip pat ir iš medikų, dėl netinkamos sveikatos priežiūros užtikrinimo.
Šeima kaimynams kėlė įtarimų
Portalo LRT.lt surinktais duomenimis, iš 6 šiuo metu auginamų vaikų trys yra dabartinių sutuoktinių vaikai, du vyriausieji turi kitą biologinį tėtį, o vienas vaikas – dar trečią, kuris galbūt gyvena užsienyje. Jaunesniųjų vaikų amžius apytiksliai – 3, 4 ir 5 metai, vyresniesiems yra 14, 15 ir 17 metų. Miręs kūdikis buvo 7-asis vaikas šeimoje.
Šią šeimą pažįstantys kaimynai teigia, kad kūdikio išvaizda nuo gimimo rodė, jog jam reikalinga medicininė pagalba, tačiau ji greičiausiai nebuvo suteikta iškart. Pats tėtis Mintautas portalui LRT.lt sakė, kad jie kreipėsi į Kauno klinikas, nes maitinant pipete kūdikio svoris neaugo, o pats vaikas žįsti negalėjo dėl Patau sindromo.
„Jeigu svetimi žmonės nebūtų pastebėję, kad jau yra gimęs šitas kūdikis, neaišku, kokia lemtis. Pagal gyvenimo būdą jie nesikreipė į ligoninę, nesilanko pas gydytojus nėštumo metu, gimdo namuose. Manau, tai mano subjektyvi nuomonė, kad kūdikis dėl tėvų aplaidumo ligoninėje atsidūrė per vėlai“, – sako viena kaimynė, nenorėjusi atskleisti savo pavardės.
„Esu pasipiktinusi, kad eskaluojamas paskutinis momentas, kai vaikelis mirė ir visi gaili. Aš tikrai nesu už vaikų teises, bet, mano supratimu, šita šeima vaikų teisės jau turėjo susidomėti seniai“, – pridūrė pašnekovė.
Taip pat skaitykite
Ukmergės rajono meras Darius Varnas teigia, kad, jo žiniomis, šeima gyvena kiek kitokį gyvenimą nei įprasta. „Kiek žinau, jie nelabai linkę priimti visokių paslaugų, nes jie gyvena šiek tiek kitokį gyvenimą nei kiti žmonės, atsisakė visų skiepų“, – teigė meras.
Kad šeima nelinkusi priimti medicininės pagalbos, liudija ir Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje dirbanti Ukmergės greitosios medicinos pagalbos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė. Jos teigimu, prieš maždaug trejus metus šeima gyveno prisiglaudusi pas vieną senolę, kuriai neleido teikti medicininės pagalbos.
„Aš buvau susidūrusi tiek, kad jie buvo apsigyvenę pas tokią senolę ir tiesiog neleido jos vežti į gydymo įstaigą, teikti pagalbos. Buvau iškviesta pas senolę, kvietė jos brolis, nes jie savavališkai pasiėmė iš ligoninės, ji po insulto, nedavė vaistų. Na, tokia situacija“, – sako J. Keburienė.
Su Patau sindromu gimusį kūdikį sako maitinę pipete
Kūdikio tėtis Mintautas portalui LRT.lt papasakojo, kad kūdikis turėjo įgimtą Patau sindromą, dėl kurio negalėjo normaliai maitintis, todėl tėvai maitino pipete, o kai pamatė, jog neauga vaiko svoris, kreipėsi į Kauno klinikas.
„Su Patau sindromu vaikai negyvena ilgai, dažniausiai iki poros mėnesių gyvena, mažai kurie iki paauglystės išgyvena. Tai genetinė liga. (...) Neįsisavinti valgomo maisto labai būdinga turint šį sindromą. Kaip ir kiti požymiai: gomuriuko nesuaugimas, akyčių neišsivystymas, širdelės prieširdžio neišsivystymas. Daug ką tyrimuose vėliau ir pamatė“, – pridūrė kūdikio tėvas.
Pasak Mintauto, pirmą mėnesį mergaitė buvo namuose. „Mums svarbu buvo, kad ji gyventų meilėje, kuo kokybiškesnį gyvenimą, kad patirtų mūsų prisilietimo džiaugsmą, viską, gyvenimą šeimoje kartu, kiek gali. Džiaugiamės, kad mėnesį galėjo ji tą patirti. Antras mėnuo buvo visai kita patirtis, kai mes negalėjom su kūdikėliu būti, galėjom tik glostyti, daug laiko ant rankų negalėjom laikyti, negalėjom žindyti krūtimi [ligoninėje]. Labai skaudūs momentai“, – sakė tėtis.
