Kauno klinikose mirus Patau sindromą turinčiam kūdikiui, mamos advokatė pasidalijo pasipiktinimu, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba iš šeimos siekia paimti mirusį kūdikį ir dar 6 šios šeimos vaikus. Taip nutiko, nes Kauno klinikos informavo vaiko teisių gynėjus apie sudėtingą kūdikio būklę, bet nespėjo pranešti apie mirtį.
Portalo LRT.lt surinktais duomenimis, iš 6 šiuo metu auginamų vaikų trys yra dabartinių sutuoktinių vaikai, du vyriausieji turi kitą biologinį tėtį, o vienas vaikas – dar trečią, kuris galbūt gyvena užsienyje. Jaunesniųjų vaikų amžius apytiksliai – 3, 4 ir 5 metai, vyresniesiems yra 14, 15 ir 17 metų. Miręs kūdikis buvo 7-asis vaikas šeimoje.
Šią šeimą pažįstantys kaimynai teigia, kad kūdikio išvaizda nuo gimimo rodė, jog jam reikalinga medicininė pagalba, tačiau ji greičiausiai nebuvo suteikta iškart. Pats tėtis Mintautas portalui LRT.lt sakė, kad jie kreipėsi į Kauno klinikas, nes maitinant pipete kūdikio svoris neaugo, o pats vaikas žįsti negalėjo dėl Patau sindromo.
„Jeigu nebūtų pastebėję svetimi žmonės, kad jau yra gimęs šitas kūdikis, neaišku, kokia lemtis. Pagal gyvenimo būdą jie nesikreipė į ligoninę, nesilanko pas gydytojus nėštumo metu, gimdo namuose. Manau, tai mano subjektyvi nuomonė, kad kūdikis dėl tėvų aplaidumo ligoninėje atsidūrė per vėlai“, – sako viena kaimynė, nenorėjusi atskleisti savo pavardės.
„Esu pasipiktinusi, kad eskaluojamas paskutinis momentas, kai vaikelis mirė ir visi gaili. Aš tikrai nesu už vaikų teises, bet, mano supratimu, šita šeima vaikų teisės jau turėjo susidomėti seniai“, – pridūrė pašnekovė.
Jos teigimu, kaimynai kreipėsi į policiją prašydami ištirti įtartiną nėštumą praeityje, mat moteris galimai laukėsi, tačiau vėliau vaikelio nebuvo.
Kūdikio tėtis Mintautas patvirtino, kad toks skundas išties buvo ir kad jis su žmona išties buvo apklausti policijos. „Buvo kvietimas policijos apklausti. Nuėjau, policijos pareigūnai atsisakė su manimi kalbėti, sakė, kad su mano žmona nori kalbėti. Nežinojau, apie ką čia, atvežiau žmoną, kad pakalbėtų, anonimas pareiškimą parašė. Uždarytas buvo tas tyrimas“, – sako Mintautas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja nurodė, jog skundas gautas, bet 2025 m. vasarį policija nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo.
Neleido teikti pagalbos senolei?
Ukmergės rajono meras Darius Varnas teigia, kad, jo žiniomis, šeima gyvena kiek kitokį gyvenimą nei įprasta. „Kiek žinau, jie nelabai linkę priimti visokių paslaugų, nes jie gyvena šiek tiek kitokį gyvenimą nei kiti žmonės, atsisakė visų skiepų“, – teigė meras.
Kad šeima nelinkusi priimti medicininės pagalbos, liudija ir Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje dirbanti Ukmergės greitosios medicinos pagalbos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė. Jos teigimu, prieš maždaug trejus metus šeima gyveno prisiglaudusi pas vieną senolę, kuriai neleido teikti medicininės pagalbos.
„Aš buvau susidūrusi tiek, kad jie buvo apsigyvenę pas tokią senolę ir tiesiog neleido jos vežti į gydymo įstaigą, teikti pagalbos. Buvau iškviesta pas senolę, kvietė jos brolis, nes jie savavališkai pasiėmė iš ligoninės, ji po insulto, nedavė vaistų. Na, tokia situacija“, – sako J. Keburienė.
Rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Asta Leonavičienė nurodė, kad 2023 metais šiai šeimai buvo baigta atvejo vadyba, kurį laiką jie gyveno socialiniame būste, bet beveik prieš metus šeima išsikėlė kitur.
„Vaikai yra mokomi ne bendrojo lavinimo mokyklose, bet tokiose privačiose mokyklėlėse, kaip „Vėjo vaikai“, kur susiję su gamta ar panašiai. Bet nuo 2023 metų iki dabar nebuvo požymių, kad šeimai reikėtų paskirti socialinį darbuotoją“, – sakė A. Leonavičienė.
Kadangi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba svarsto paimti vaikus iš šeimos ir užtikrinti jų laikiną apsaugą, šeimai buvo pasiūlyta apsigyventi Anykščių krizių centre, bet konkretūs sprendimai dar nepriimti. Šeimai taip pat šiemet paskirta atvejo vadyba.
Tėtis Mintautas sako, kad šeima nesutinka keltis į Krizių centrą. „Siūlo tokį pasiūlymą, bet mums netinka toks pasiūlymas“, – sako vyras.
Kategoriškai nusiteikę prieš skiepus
Kūdikio tėtis Mintautas portalui LRT.lt papasakojo, kad kūdikis turėjo įgimtą Patau sindromą, dėl kurio negalėjo normaliai maitintis, todėl tėvai maitino pipete, o kai pamatė, kad neauga vaiko svoris, kreipėsi į Kauno klinikas.
„Mes gimdėme namuose. Vaikelis gimė su gomuriuko ir lūpos nesuaugimu. Kaip vėliau sužinojome, tai genetinė liga – Patau sindromas. Jis negebėjo žįsti, tai mes jį maitindavome pipete, lašindavome, matuodavome, kokį kiekį suvalgydavo, tai buvo gerai viskas. Mes stebėjome jį, kad jis į dydį auga, truputį į ilgį, bet jis... Na, kūdikiams, būna, mažėja svoris, bet tas svorio mažėjimas kurį laiką tęsėsi, tada kreipėmės į neonatologę Eglę Kauno klinikose, kad apžiūrėtų vaikelį“, – sakė Mintautas.
„Su Patau sindromu vaikai negyvena ilgai, dažniausiai iki poros mėnesių gyvena, mažai kurie iki paauglystės išgyvena. Tai genetinė liga. (...) Neįsisavinti valgomo maisto labai būdinga turint šį sindromą. Kaip ir kiti požymiai: gomuriuko nesuaugimas, akyčių neišsivystymas, širdelės prieširdžio neišsivystymas. Daug ką tyrimuose vėliau ir pamatė“, – pridūrė kūdikio tėvas.
Pasak Mintauto, pirmą mėnesį mergaitė buvo namuose. „Mums svarbu buvo, kad ji gyventų meilėje, kuo kokybiškesnį gyvenimą, kad patirtų mūsų prisilietimo džiaugsmą, gyvenimą šeimoje kartu, kiek gali. Džiaugiamės, kad mėnesį laiko galėjo ji tą patirti. Antras mėnuo buvo visai kita patirtis, kai mes negalėjome su kūdikėliu būti, galėjome tik glostyti, daug laiko ant rankų negalėjome laikyti, negalėjome žindyti krūtimi [ligoninėje]. Labai skaudūs momentai“, – sako tėtis.
Mintautas teigia, kad kūdikiui gulint reanimacijoje ir verkiant, medikai jam leido vaistus. Tėvas sako, kad kai vaikas būdavo su tėvais, neverkdavo.
„Jie nusprendė, kad jam skauda, nes jis verkia, jam nesaugu, nemalonu, nejauku. Ir jis vis verkia, mes negalim su juo ten nuolat būti, neleidžiama, retkarčiais tik įleidžia. Jiems jeigu vaikas verkia, tai jam skauda, ir nuskausminamaisiais malšina, paskui slopinamaisiais. Kai mes turėjom ją kelias dienas palatoje, tai su mumis ramiai buvo, miegodavo man ant krūtinės, ramiai naktį išmiegodavo, kas dvi valandas sesutė ateidavo ir pamaitindavo. Ramiai būdavo vaikutis, nebuvo pastovaus skausmo, kad patiria“, – pasakoja Mintautas.
Vyras teigė, kad šeima yra kategoriškai nusiteikusi prieš skiepus, – esą vaikai turi natūralų imunitetą ir yra visą laiką sveiki. Tiesa, Mintautas sako, kad vaikai lankosi pas medikus, kai reikia pažymų, būtinų mokyklai.
Vienas iš šeimos berniukų taip pat turi įgimtą abiejų kojyčių šleivapėdystę. Mintautas sako, kad matė, jog kojytės užsilenkusios į vidų, bet stebėjo sūnų.
„Kadangi vaikas gimė namuose, medikų nenorėjom, mes stebėjom kojytes. Matėm, kad nėra taip, jog jos pačios savaime pasitiesintų, kiek reikia, tada kreipėmės, kad apžiūrėtų. Nusprendė daryti standartinį kojyčių gipsavimą, kur korekcijai daro nuo kūdikystės. Šiuo metu viskas gerai“, – sako Mintautas.
Kauno klinikų atstovė žiniasklaidai nurodė, kad negali teikti komentarų apie konkrečią situaciją, jei nėra tėvų sutikimo.
