Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VTAĮT) plačiau papasakojo apie ukmergiškių šeimoje gimusios, tačiau vos du mėnesius išgyvenusios mergytės istoriją. Tarnyba sulaukė kaltinimų, neva nusprendė iš šeimos paimti jau mirusį, Patau sindromą turėjusį vaikelį. Vaiko teisių gynėjai teigia, kad visus šeimoje augančius vaikus nuspręsta paimti dėl galimos nepriežiūros, o sprendimas tėvus pasiekė tik po kelių dienų dėl to, kad apie kūdikio mirtį tarnyba sužinojo kiek vėliau.
Socialiniuose tinkluose pasklidus vienos ukmergiškių šeimos istorijai, vaiko teisių gynėjai sulaukė kaltinimų dėl to, kad neva iš šeimos nusprendė paimti jau mirusią 2 mėnesių amžiaus mergytę. Tarnyba dar trečiadienį paaiškino, kad sprendimas dėl šios ir dar 6 šeimoje augančių vaikų paėmimo šeimą pasiekė po kelių dienų tik dėl to, kad apie kūdikio mirtį jie sužinojo vėliau.
Socialiniuose tinkluose skelbiama, esą Patau sindromą turėjusi dviejų mėnesių mergaitė mirė ligoninėje Kaune. Šeima pasakoja, kad tarnybos rašto sulaukė nuo vaikelio mirties praėjus dviem dienoms.
Vilniaus apskrities vaiko teisių skyriaus vedėja Lina Baranauskienė spaudos konferencijoje išreiškė užuojautą dėl vaikelio netekties, taip pat papasakojo, kodėl buvo priimtas sprendimas visus šeimoje augančius vaikus paimti. Ji dalijosi, kad apie šią šeimą vaiko teisių gynėjams pranešė medikai, kai į ligoninę pateko išsekęs vos dviejų mėnesių kūdikis.
„Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra visiškai kraštutiniais atvejais priimamas sprendimas. Kai tėvai nebendradarbiauja, kai nepriima pagalbos, kai nevyksta pokytis, o vaikui išlieka reali grėsmė. Šios šeimos atveju yra priimtas sprendimas, kad būtina užtikrinti vaikų saugumą. Sprendimą priėmėme liepos 27 dieną, o tik liepos 28 dieną sužinojome apie tai, kad kūdikis mirė liepos 26 dieną, sekmadienį“, – situaciją paaiškino ji, pridurdama, kad bus ieškoma būdų, kaip pagerinti komunikaciją tarp ligoninės ir tarnybos, kad tokios istorijos nepasikartotų.
L. Baranauskienė pabrėžė, kad tėvų tikėjimas, įsitikinimai ar vertybės yra šeimos pasirinkimas, tačiau vaiko teisė į tinkamą gydymą ir gyvybę – turi būti užtikrinta.
„Net jeigu vaikas serga sunkia nepagydoma liga, jis turi teisę gauti reikiamą pagalbą, kad vaikas nepatirtų kančios. Kiekvienam vaikui labai svarbi tėvų meilė, artumas, ryšys, santykis, bet itin svarbi savalaikė pagalba, ypač kai kalbame apie kūdikį ir jo sveikatą. Šiuo konkrečiu atveju medikai informavo, kad į gydymo įstaigą kūdikis atvežtas išsekęs, kritinės būklės. Jam buvo reikalinga skubi pagalba“, – pasakojo ji. Vėliau skyriaus vedėja pridūrė, kad net jeigu tėvai dėl savo pažiūrų atsisako gydyti vaiką, svarbiau yra ne jų pasirinkimas, o vaiko sveikata.
Yra kilusi grėsmė vaikų gerovei, emociniam saugumui, raidai ir sveikatai.
L. Baranauskienė
Anot jos, užmegzti dialogo su tėvais nepavyko, tačiau ir šiandien jie kviečiami bendradarbiauti, susėsti ir kartu ieškoti sprendimo: „Jeigu jie tik kreiptųsi ir išreikštų norą ieškoti sprendimų, esame pasiruošę atvykti, laukiame tėvų atvykstančių – galbūt su palaikymu, atstovais ar advokatu, bet labai kviečiame tėvus bendradarbiauti.“
Apie netinkamą vaikų sveikatos priežiūrą medikai pranešė ir anksčiau
L. Baranauskienės teigimu, sprendimas paimti visus šeimoje augančius vaikus priimtas ne vien dėl į ligoninę atvežtos mergytės būklės, o dėl aplinkybių visumos. „Yra daugiau aplinkybių, kurios, kaip ir minėjau, šiandien suponuoja vaikų saugumo užtikrinimo poreikį. Yra kilusi grėsmė vaikų gerovei, emociniam saugumui, raidai ir sveikatai“, – teigė ji.
Vaiko teisių gynėjams šeima buvo žinoma nuo 2018 metų. Anksčiau buvo gauti keli pranešimai, taip pat ir iš medikų, dėl netinkamos sveikatos priežiūros užtikrinimo. Jos teigimu, šeimai pagalbą jau anksčiau teikė Ukmergės socialinių paslaugų centras, tačiau šeima ir tada „sunkiai bendradarbiavo“.
„Priimti sprendimai, tačiau kviečiame, tikimės ir labai laukiame tėvų bendradarbiavimo. Tikslas yra, kad vaikai augtų savo šeimoje, su savo tėvais, ir šiuo atveju tikrai galima rasti galimybių parenkant tinkamas pagalbos priemones“, – atsakė ji, paklausta, ar planuojama iš šeimos paimti kitus 6 joje augančius vaikus, kaip buvo nuspręsta jau anksčiau. Jos teigimu, saugumo poreikis vaikams išlieka, tačiau sprendimai gali keistis, jeigu tėvai sutiktų priimti pagalbą.
„Jeigu artimiausiu metu visgi nerasime jokių kontaktų su šeima, tai sprendimas bus priimtas perkelti vaikus iš šeimos“, – teigė ji, vėliau pabrėžusi, kad tarnyba dėl vaikų paėmimo į teismą nesikreips, jeigu pavyks susikalbėti su tėvais.
L. Baranauskienė kalbėjo, kad gimdyti namuose Lietuvoje leidžiama, o kūdikis buvo užregistruotas, gimimo liudijimą turėjo.
Šeima kaimynams kėlė įtarimų
Portalo LRT.lt surinktais duomenimis, iš 6 šiuo metu auginamų vaikų trys yra dabartinių sutuoktinių vaikai, du vyriausieji turi kitą biologinį tėtį, o vienas vaikas – dar trečią, kuris galbūt gyvena užsienyje. Jaunesniųjų vaikų amžius apytiksliai – 3, 4 ir 5 metai, vyresniesiems yra 14, 15 ir 17 metų. Miręs kūdikis buvo 7-asis vaikas šeimoje.
Šią šeimą pažįstantys kaimynai teigia, kad kūdikio išvaizda nuo gimimo rodė, jog jam reikalinga medicininė pagalba, tačiau ji greičiausiai nebuvo suteikta iškart. Pats tėtis Mintautas portalui LRT.lt sakė, kad jie kreipėsi į Kauno klinikas, nes maitinant pipete kūdikio svoris neaugo, o pats vaikas žįsti negalėjo dėl Patau sindromo.
„Jeigu svetimi žmonės nebūtų pastebėję, kad jau yra gimęs šitas kūdikis, neaišku, kokia lemtis. Pagal gyvenimo būdą jie nesikreipė į ligoninę, nesilanko pas gydytojus nėštumo metu, gimdo namuose. Manau, tai mano subjektyvi nuomonė, kad kūdikis dėl tėvų aplaidumo ligoninėje atsidūrė per vėlai“, – sako viena kaimynė, nenorėjusi atskleisti savo pavardės.
„Esu pasipiktinusi, kad eskaluojamas paskutinis momentas, kai vaikelis mirė ir visi gaili. Aš tikrai nesu už vaikų teises, bet, mano supratimu, šita šeima vaikų teisės jau turėjo susidomėti seniai“, – pridūrė pašnekovė.
Plačiau apie tai skaitykite čia:
Taip pat skaitykite
Kūdikio tėtis Mintautas portalui LRT.lt papasakojo, kad kūdikis turėjo įgimtą Patau sindromą, dėl kurio negalėjo normaliai maitintis, todėl tėvai maitino pipete, o kai pamatė, jog neauga vaiko svoris, kreipėsi į Kauno klinikas.
„Su Patau sindromu vaikai negyvena ilgai, dažniausiai iki poros mėnesių gyvena, mažai kurie iki paauglystės išgyvena. Tai genetinė liga. (...) Neįsisavinti valgomo maisto labai būdinga turint šį sindromą. Kaip ir kiti požymiai: gomuriuko nesuaugimas, akyčių neišsivystymas, širdelės prieširdžio neišsivystymas. Daug ką tyrimuose vėliau ir pamatė“, – pridūrė kūdikio tėvas.
Pasak Mintauto, pirmą mėnesį mergaitė buvo namuose. „Mums svarbu buvo, kad ji gyventų meilėje, kuo kokybiškesnį gyvenimą, kad patirtų mūsų prisilietimo džiaugsmą, viską, gyvenimą šeimoje kartu, kiek gali. Džiaugiamės, kad mėnesį galėjo ji tą patirti. Antras mėnuo buvo visai kita patirtis, kai mes negalėjom su kūdikėliu būti, galėjom tik glostyti, daug laiko ant rankų negalėjom laikyti, negalėjom žindyti krūtimi [ligoninėje]. Labai skaudūs momentai“, – sako tėtis.
