Seimui ketvirtadienį rengiantis svarstyti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdyseną keičiančias įstatymo pataisas, naujienų agentūra BNS pateikia pagrindinius siūlomus pokyčius.
Apžvalgoje pateikiama informacija, kokia norma galioja dabartiniame įstatyme, ką dar vasarį pasiūlė Seimo pirmininko Juozo Oleko vadovauta darbo grupė ir kaip projektą pakoregavo Seimo Kultūros komitetas.
GENERALINIS DIREKTORIUS
Galiojantis įstatymas: LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu penkeriems metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia taryba atviru balsavimu. Nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas.
LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo juo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui tik tuo atveju, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai visų tarybos narių.
Darbo grupės projektas: LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu penkeriems metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia taryba. Ji pati galėtų nuspręsti, kokį balsavimo būdą taikyti – atvirą ar slaptą. LRT generalinis direktorius pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo juo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui tik tuo atveju, jeigu generalinio direktoriaus funkcijas arba dėl viešo intereso pažeidimo, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia šiurkščiu pareigų pažeidimu arba nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pažeidimu ir jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai visų tarybos narių.
Kultūros komiteto redakcija: LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu penkeriems metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia taryba. Jai paliekama teisė apsispręsti dėl balsavimo būdo, tačiau net ir balsuojant uždarai taryba privalėtų viešai paskelbti balsavimo rezultatus ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo sprendimo dėl LRT generalinio direktoriaus skyrimo priėmimo dienos. Kandidatų į LRT generalinio direktoriaus postą atrankos kriterijai, kandidatų sąrašas ir atrankos rezultatai būtų skelbiami viešai. Tas pats asmuo LRT generalinio direktoriaus pareigas galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
LRT generalinis direktorius iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui gali būti atleistas ne mažiau kaip dviejų trečdalių visų tarybos narių dauguma, jeigu jis nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų; jeigu nustatoma, kad neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas funkcijas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Kai klausimas dėl LRT generalinio direktoriaus atleidimo sprendžiamas uždarame posėdyje, tarybos posėdis turi būti protokoluojamas, o generalinis direktorius turi teisę susipažinti su šiuo protokolu.
LRT TARYBOS SUDĖTIS
Galiojantis įstatymas: tarybą sudaro keturi prezidento paskirti asmenys, keturi Seimo paskirti asmenys (du skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų), keturis narius (po vieną) skiria Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.
Taryba sudaroma iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai.
Tarybos nariais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos piliečiai, įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir penkerių metų darbo patirtį.
Darbo grupės projektas: tarybą sudaro keturi prezidento paskirti asmenys, keturi Seimo paskirti asmenys (du skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų), septyni nariai, skiriami (po vieną) šių organizacijų: Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos vyskupų konferencijos, Lietuvos bendruomenių organizacijų sąjungos, Trišalės tarybos, Lietuvos asmenų su negalia organizacijų.
Taigi, tarybą sudarytų 15 asmenų, skiriamų šešerių metų kadencijai.
Tarybos nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos piliečiai, įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir penkerių metų darbo patirtį valdymo ir administravimo, mokslo, žiniasklaidos arba kultūros srityse.
Kultūros komiteto redakcija: tarybą sudaro: keturi prezidento skiriami asmenys, keturi Seimo skiriami asmenys (2 skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); septynis narius atrenka ir skiria (po vieną) šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, Lietuvos asmenų su negalia organizacijos.
Taryba būtų sudaroma iš 15 asmenų, bet Kultūros komitetas siūlo narių kadenciją trumpinti iki ketverių metų.
Tarybos nariais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos arba europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių piliečiai, įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, gebantys analizuoti strateginius ir finansinius dokumentus bei priimti pagrįstus sprendimus. Tarybos nariams taip pat keliamas reikalavimas mokėti ne mažiau kaip vieną Europos Sąjungos oficialiąją kalbą ne žemesniu kaip B2 lygiu ir turėti penkerių metų, o iš jų ne mažiau kaip trejų metų vadybos, teisės, finansų, viešojo administravimo ar kitos su LRT veikla susijusios srities darbo patirtį.
LRT TARYBOS BIURAS
Galiojančiame įstatyme tarybos biuro nėra.
Darbo grupės projektas: LRT tarybos veiklą aptarnauja Tarybos biuras. Pagrindinis jo uždavinys – padėti tarybai vykdyti nustatytas funkcijas, užtikrinti sklandų jos darbą. Biuro darbą organizuoja LRT tarybos pirmininkas.
Kultūros komiteto redakcija: tarybos veiklą aptarnauja LRT struktūrinis padalinys – Tarybos biuras. Jo darbą organizuoja tarybos pirmininkas. Tarybos biuro darbuotojų skaičius negali viršyti trijų etatų. Pagrindinis biuro uždavinys – padėti tarybai atlikti nustatytas funkcijas, užtikrinti sklandų jos darbą.
LRT VALDYBA
Galiojančiame įstatyme LRT valdybos nėra.
Darbo grupės projektas: LRT valdybą sudaro penki nepriklausomi nariai, skiriami penkerių metų kadencijai. Valdybos narį į pareigas skiria ir iš jų atleidžia taryba daugiau kaip pusės balsų dauguma. Jie turi būti nepriekaištingos reputacijos, su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu ir ne mažesne kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo patirtimi.
Valdybos nariai, be kita ko, vertina LRT generalinio direktoriaus pateiktą informaciją apie įstaigos finansinę būklę, ūkinės veiklos rezultatus, turto apskaitą ir kitus su turto valdymu susijusius duomenis, priima sprendimus dėl LRT sutarčių sudarymo, kai sandorio vertė viršija 50 tūkst. eurų, generalinio direktoriaus teikimu tvirtina konkursų LRT programoms rengti rezultatus. Valdyba taip pat prižiūri generalinio direktoriaus veiklą, rengia ir teikia tvirtinti tarybai LRT programų kūrimo ir gamybos paslaugų pirkimo sąlygų projektus, tvirtina viešo konkurso LRT generalinio direktoriaus pareigoms eiti organizavimo tvarkos aprašą ir viešai jį skelbia LRT interneto svetainėje.
Kultūros komiteto redakcija: valdyba sudaroma iš penkių narių, skiriamų ketverių metų kadencijai. Tas pats asmuo valdybos nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Jie turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėtų aukštąjį universitetinį išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo patirtį atitinkamoje valdybos nario kuruojamoje srityje.
Valdybos nariai privalo būti finansų, turto valdymo, žmogiškųjų išteklių, strateginio valdymo ir krizių valdymo sričių atstovai. Jie skiriami į pareigas viešo konkurso būdu. Taryba dviejų trečdalių balsų dauguma atviru balsavimu gali pareikšti nepasitikėjimą valdybos nariu.
Valdyba tvirtina LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas, generalinio direktoriaus teikimu – administracijos struktūrą ir pareigybių sąrašą, nustato generalinio direktoriaus pavaduotojų skaičių ir jų kuruojamas sritis, viešo konkurso tvarka atrenka ir teikia tarybai svarstyti LRT generalinio direktoriaus kandidatūrą.
SANTYKIS SU KITOMIS ŽINIASKLAIDOS PRIEMONĖMIS
Galiojantis įstatymas: LRT naudojamuose kanaluose be tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms radijo ir televizijos stotims.
Darbo grupės projektas: LRT naudojamuose kanaluose ir LRT interneto svetainėje be Tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms.
Kultūros komiteto redakcija: LRT naudojamuose kanaluose ir LRT interneto svetainėje be Tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms radijo ir televizijos stotims.
LRT MISIJA
Dabar galiojančiame įstatyme misija neapibrėžta.
Darbo grupės projektas: nacionalinio transliuotojo misija yra užtikrinti visuomenės teisę į patikimą, objektyvią ir įvairiapusę informaciją, nuomonių įvairovę, sudaryti laisvos viešosios diskusijos sąlygas ir prisidėti prie lietuvių kalbos bei nacionalinės kultūros išsaugojimo ir plėtros, darant turinį prieinamą visuose regionuose ir įvairioms gyventojų grupėms. Ši misija įgyvendinama veikiant savarankiškai ir nešališkai, be politinės ir kitos išorinės įtakos turiniui ir redakciniams sprendimams.
* Kultūros komiteto redakcija: LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove, šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą. Jos programose ir interneto svetainėje privalu atspindėti įvairias pažiūras ir įsitikinimus, leisti savo pažiūras reikšti įvairių įsitikinimų žmonėms, gerbti žmogaus orumą ir jo teises, nenusižengti moralės bei etikos principams.
VEIKLOS PRINCIPAI
Galiojantis įstatymas: LRT savo veiklą grindžia pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, atskaitomybės, skaidrumo, efektyvumo, demokratijos, objektyvumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo ir kitais teisinės valstybės principais, užtikrina žodžio ir kūrybos laisvę. Ji privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove, šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą. Jos programose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai.
Darbo grupės projektas: LRT, įgyvendindama šiame įstatyme apibrėžtą misiją, veikia nekomerciniais pagrindais kaip viešąją paslaugą teikiantis visuomeninis transliuotojas. LRT veiklos apimtis ir pobūdis turi būti proporcingi šiai misijai, nepažeidžiant sąžiningos konkurencijos principų.
Kultūros komiteto redakcija: LRT nesiekia komercinės naudos, savo misiją įgyvendina veikdama savarankiškai ir nešališkai, be politinės ir kitos išorinės įtakos kuriamam bei skleidžiamam turiniui ir redakciniams sprendimams. LRT Radijo ir Televizijos naujienų tarnybų vadovai ir LRT interneto portalo vyriausiasis redaktorius tvirtina redakcinės politikos gaires.
Opozicija žada palaikyti tik Kultūros komitete suderintas LRT pataisas
Opozicija teigia LRT pataisų projektą palaikysianti tik tuo atveju, jei Seimas pritars Parlamento Kultūros komiteto suderintoms pataisoms.
„Turiu pripažinti, kad mūsų geležinės kantrybės ir pastangų dėka mes priėjome prie tam tikrų išeičių, kurios dabar mus, kaip opoziciją, tikrai tenkina. Manau, kad tas įstatymo projektas, kuris buvo sukurptas vadinamosios darbo grupės kaip Frankenšteino darinys, jis įgavo jau priimtiną formą, išskyrus tam tikrus momentus, kuriuos mes pateiksime kaip opozicija, kaip atskirąją nuomonę“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Vytautas Juozapaitis.
„Bet iš esmės jeigu tai būtų po svarstymo priimta, ką mes sutarėme Kultūros komitete, tai jau būtų didžiulis laimėjimas“, – pabrėžė jis.
Visgi parlamentaras pažymėjo kartu abejojantis, ar valdantieji nebandys grąžinti anksčiau kritikuotų įstatymo pataisų.
„Bet aš dar turiu tokią abejonę, kad šiandien bus bandoma atsukti atgal kai kuriuos punktus, kaip, pavyzdžiui, generalinio direktoriaus atleidimas dėl nepatvirtintos metinės ataskaitos“, – kalbėjo V. Juozapaitis.
Ketvirtadienį į Seimo plenarinių posėdžių salę antrajam balsavimui sugrįžta LRT įstatymo pataisų projektas.
Naujajame visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų projekte numatomas LRT valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
Kiek anksčiau Seimo darbo grupėje paruoštas LRT įstatymo pataisas įvertinusi Venecijos komisija nurodė, kad projektas turėtų būti tobulinamas. Komisija ragino atlikti išsamią analizę bei pabrėžė, kad pokyčiai, susiję su generalinio direktoriaus atleidimu, turėtų būti taikomi tik po jų įsigaliojimo paskirtiems vadovams.
Savo ruožtu Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, pristatydamas Komisijos nuomonę dėl darbo grupėje parengto LRT įstatymo projekto, teigė, kad komitetas įvertino ir atsižvelgė į rekomendacijas.
ELTA primena, kad dėl valdančiųjų siūlomų LRT įstatymo pataisų vyko ne vienas protestas.
Naujosios pataisos parengtos po to, kai pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti kitus pakeitimus dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
