Konfliktas Artimuosiuose Rytuose sukelė naują energetikos šoką, kuris visoje ES didina infliaciją ir atsiliepė žemyno ekonomikai, todėl Europos Komisijos (EK) 2026 m. pavasario ekonominėje prognozėje numatomas mažesnis ekonomikos augimas. Tiesa, nepaisant padidėjusios infliacijos, Lietuva turėtų būti tarp labiausiai augančių ES ekonomikų.
„Pirma, Konfliktas Artimuosiuose Rytuose sukėlė naują energetinį šoką, kuris atsiliepė Europos ir pasaulio ekonomikai. Tai didina infliaciją ir kenkia ekonomikos nuotaikoms. Antra, apie augimą – tikimasi, kad ES ekonomika augs, bet lėčiau. Trečia, infliacija – energetikos infliacija jau didėja ir kainų spaudimas atsiliepia kitoms sritims. Ketvirta, apie viešuosius finansus – lėtesnis ekonomikos augimas ir didėjančios išlaidos didina deficitus. Ir penkta, apie netikrumą – dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose yra labai daug netikrumo“, – ketvirtadienį Briuselyje teigė už ekonomiką atsakingas Europos komisaras Valdis Dombrovskis.
Prognozuojama, kad ES BVP augimas, pernai pasiekęs 1,5 proc., šiemet sulėtės iki 1,1 proc. (rudenį prognozuota, kad augimas bus 1,4 proc.). Vėliau, 2027 m., BVP augimas turėtų šiek tiek padidėti iki 1,4 proc. (ankstesnė prognozė – 1,5 proc.). Euro zonos augimas taip pat sulėtės – tik 0,9 proc. 2026 m. ir 1,2 proc. – 2027 m. (atitinkamai anksčiau prognozuotas 1,2 proc. ir 1,4 proc. augimas).
Infliacija ES šiemet turėtų siekti 3,1 proc. (vienu procentiniu punktu daugiau, nei prognozuota anksčiau), o kitais metais vėl sumažės iki 2,4 proc. Euro zonoje infliacija taip pat išaugs iki 3 proc. 2026 m. ir iki 2,3 proc. 2027 m. (anksčiau planuota 1,9 proc. ir 2 proc.).
Mūsų šalyje BVP augimas turėtų būti vienas iš didžiausių ES ir tik nusileis Maltai bei Lenkijai.
„ES, kaip grynasis energijos importuotojas, yra labai pažeidžiama dėl energetinio sukrėtimo, kurį sukėlė konfliktas Artimuosiuose Rytuose – tai jau antrasis toks sukrėtimas per mažiau nei penkerius metus. Staigus energijos kainų šuolis reiškia didesnes namų ūkių sąskaitas ir sparčiai augančias verslo išlaidas, kurios mažina daugelio pramonės šakų pelną, o tai iš esmės nukreipia pajamas iš ES ekonomikos į energiją eksportuojančias šalis“, – teigia Europos Komisija bei priduria, kad dar blogesnis scenarijus gresia, jei konfliktas Artimuosiuose Rytuose, kaip ir jo poveikis pasaulinėms energijos rinkoms, užsitęs.
Tuo tarpu Lietuvai Komisija prognozuoja ne tokią jau blogą ateitį. Mūsų šalyje BVP augimas turėtų būti vienas iš didžiausių ES ir tik nusileis Maltai bei Lenkijai.
„Per prognozuojamą laikotarpį Lietuvos ekonomika toliau augs, remdamasi privačiu vartojimu, kurį skatins didėjančios realiosios algos ir antrosios pensijų sistemos lėšų išmokėjimas. Prognozuojama, kad realusis BVP 2026 m. augs 3 proc., o 2027 m. – 2,1 proc. Nepaisant geopolitinio neapibrėžtumo, investicijos taip pat turėtų augti 5,8 proc. 2026 m. ir 4,5 proc. 2027 m.“, – sakoma Komisijos pavasario prognozėje (anksčiau numatyta, kad Lietuvos BVP 2026 m. augs 3 proc. ir 2027 m. – 2,2 proc.).
Vis dėlto infliacijos augimo išvengti nepavyks: šiemet infliacija Lietuvoje turėtų išaugti iki 4,4 proc., kurią skatins energijos ir paslaugų kainos, o vėliau 2027 m. sumažės iki 2,7 proc., nes energijos kainos turėtų stabilizuotis. Bendrasis valdžios sektoriaus deficitas, kaip prognozuojama, padidės nuo 1,8 proc. 2025 m. iki 2,2 proc. 2026 m. ir iki 2,7 proc. 2027 m.
Pasak Komisijos, privatus vartojimas bus pagrindinis Lietuvos BVP augimo variklis, kuris padidės dėl spartaus, 7,1 proc., darbo užmokesčio augimo ir pensijų reformos, kuri leido iš antrosios pakopos atsiimti sukauptus pinigus. Šiemet ir kitąmet numatoma, kad nedarbo lygis sumažės iki 6,7 proc., o tai lems ekonomikos augimas ir mažėjanti darbo jėga. Pastarasis faktorius turėtų kelti grėsmę ilgalaikėje perspektyvoje.
