Į Lietuvą įplaukti laivams su branduoliniu ginklu nebus galima – Seimas ketvirtadienį palaikė prezidento Gitano Nausėdos veto naujos redakcijos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymui.
Už tokį šalies vadovo siūlymą balsavo 95 Seimo nariai, prieš buvo 4, o susilaikė 15.
Išvakarėse šį klausimą svarstęs parlamentinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas Seimui nutarė siūlyti dar kartą patvirtinti jau priimtas pataisas. Komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko teigimu, tokiu atveju įstatymas neįsigaliotų, kol išaiškinimo nepateiktų Konstitucinis Teismas.
Tačiau Seimas nepritarė, kad jau anksčiau Seimo priimtos pataisos būtų iš naujo patvirtintos: už balsavo 37 parlamentarai, prieš buvo 59 , o susilaikė 15.
Konservatorė Ingrida Šimonytė prieš Seimo balsavimą siūlė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad išaiškintų, ar tokios pataisos prieštarauja Konstitucijai.
„Išmintingiausia, ką Seimas galėtų padaryti, – priimti šitą įstatymą tokį, koks jis dabar yra, ir priimti sprendimą Seimo vardu kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo. Tokiu atveju mes čia nedvejotumėme ir net neturėtume eilės labai garbingų teisininkų kartais skirtingų nuomonių, bet turėtume išaiškinimą būtent konkrečiu klausimu iš Konstitucinio Teismo“, – teigė I. Šimonytė.
Pasak parlamentarės, tada galbūt nereikėtų gailėtis dėl sprendimų, kuriuos buvo galima padaryti, bet Seimas nepadarė.
„Kaip ten bebūtų, šitas projektas, kol atkeliavo į Seimą ir buvo priimtas, jį vertino turbūt kokių šešių ar septynių institucijų teisininkai ir šita abejonė dėl atitikimo Konstitucijai iškilo jau tiktai paskutiniu momentu, kuomet prezidentas turėjo dėti parašą“, – pridūrė I. Šimonytė.
Tuo metu „aušrietis“ Raimundas Šukys teigė, kad Konstitucijoje yra absoliutus draudimas laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į Lietuvą.
„Konstitucijoje įvardinto masinio naikinimo ginklo negalėjimo būti Lietuvos teritorijoje ir visiškai nesvarbu, ar tai užsienio valstybės būtų, ar laive, ar ne laive, visiškai nesvarbu, ar tai Lietuvos valstybės būtų“, – klabėjo R. Šukys.
„Negali būti tokios praktikos, kad priimame įstatymą, paskui kreipiamės į Konstitucinį Teismą pasiaiškinti, ar pažeidėme, ar nepažeidėme“, – pridūrė jis.
„Konstitucijoje įvardinto masinio naikinimo ginklo negalėjimo būti Lietuvos teritorijoje ir visiškai nesvarbu, ar tai užsienio valstybės būtų, ar laive, ar ne laive, visiškai nesvarbu, ar tai Lietuvos valstybės būtų“, – kalbėjo R. Šukys.
„Negali būti tokios praktikos, kad priimame įstatymą, paskui kreipiamės į Konstitucinį Teismą pasiaiškinti, ar pažeidėme, ar nepažeidėme“, – pridūrė jis.
Konservatorius Žygimantas Pavilionis teigė, kad panašios diskusijos vyksta ir Suomijoje: „Suomijoje aiškina labai paprastai: šalis įstojusi į NATO peržiūri savo nuostatas.“
BNS rašė, kad G. Nausėdos teigimu, valstybių sąjungininkių branduolinio ginklo buvimas Lietuvos teritorijoje gali būti tinkama ir proporcinga atgrasymo priemonė siekiant apsisaugoti nuo priešiškų užsienio valstybių ginkluoto užpuolimo, tačiau tam, kad ji galėtų būti teisėtai naudojama, reikėtų keisti Konstituciją.
Šalies vadovas veto dekrete teigė, kad Seimo gegužės 7-ąją priimtas įstatymas sudarytų galimybę į Lietuvos teritoriją įplaukti laivams su branduoliniu ginklu, jeigu tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams. Tai, anot jo, prieštarautų Konstitucijai, kurioje įtvirtintas draudimas masinio naikinimo ginklams būti Lietuvoje neturi jokių išimčių.
Pakartotinai vetuotas Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė – 71 parlamentaras.
