Naujienų srautas

Lietuvoje2026.03.25 22:13

Ekspertas apie droną Varėnos rajone: nemanau, kad ukrainiečiai spėtų mus informuoti

00:00
|
00:00
00:00

Latvijos ir Estijos oro erdvę šiąnakt pažeidė iš Rusijos ir Baltarusijos atskridę bepiločiai. Ryga ir Talinas mano, kad tai pasiklydę ukrainiečių dronai, šiąnakt atakavę Rusijos uostus, iš kurių eksportuojama nafta. Latvijoje vienas bepilotis sprogo ore – šalia gyvenvietės, kitas išskrido atgal į Rusiją. Estijoje dronas rėžėsi į elektrinės kaminą. Pirmadienį, kaip manoma, ukrainietiškas bepilotis sprogo ir Lietuvoje. Anot karybos apžvalgininko Egidijaus Papečkio, greičiausiai tokių dronų įskridimų mūsų šalyje bus ir daugiau.

Apie Varėnos rajone, prie Lavyso ežero, naktį pastebėtą ar išgirstą droną sužinota ne iš tarnybų – tiesiog pranešė vietos gyventojai. Pasak karybos apžvalgininko E. Papečkio, tą galima iš dalies suprasti, nes vietovė, skirtingai nei Estijos ir Latvijos atveju, – labai miškinga.

„Lietuvoje įskrido į labai miškingą vietovę, kur nedaug gyventojų. Yra problema, kad mes nematome visos sienos. <...> Tai buvo vietovė, kur negalėjo niekas matyti, išskyrus kelis žmones“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Svarbi valanda“ sako E. Papečkys.

Baltijos šalyse pasirodžiusius dronus aptaręs Papečkys: reikėtų pakalbėti su ukrainiečiais

Visų trijų Baltijos valstybių vyriausybės teigia, kad įskridę buvo būtent ukrainietiški dronai, nukrypę nuo kurso, kai skrido atakuoti Rusijos teritorijos Leningrado srityje.

„Jei ne Rusijos agresija, čia tie dronai neskraidytų, bet mums tikrai reikėtų pakalbėti su Ukraina. Kad kitaip planuotų dronų skrydžius, kad jie į Baltijos šalių teritorijas neįskristų, reiktų pakoreguoti jų trajektorijas“, – pabrėžia pašnekovas.

Anot apžvalgininko, jei bepiločiai nukrypo nuo kurso, Ukraina, tikėtina, neturėtų laiko apie tai pranešti.

„Visgi vyksta karas. Yra operacijos saugumas, <...> nemanau, kad ukrainiečiai spėtų mus informuoti apie nukrypusius dronus“, – teigia karybos apžvalgininkas.

Jis pabrėžia, kad tokie dronų įskridimai – toli gražu ne tik Baltijos valstybių problema, tuo pačiu tenka akcentuoti, kad Lietuva ilgą laiką nefinansavo oro gynybos taip, kaip reikėtų.

„Nei savo sienos apsaugos tarnybos, nei kariuomenės. Dabar reikia laiko. Visiems reikia tų oro gynybos priemonių, tiek stebėjimo, tiek kuo galima numušti. Ko gero, tų dronų įskridimų bus ir daugiau“, – teigia E. Papečkys.

Daugiau – įraše.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi