Į Lietuvą įskridus ir sprogus, kaip manoma, „pasiklydusiam“ ukrainietiškam dronui, skirtam atakuoti taikinius Rusijos teritorijoje, aiškėja, kad jį, kaip ir pernai atskriejusius dronus, pirmiausia pastebėjo gyventojai, o ne tarnybos ar kariuomenė. Vieni ekspertai pirštu beda į pasieniečius, esą būtent jie turėjo užfiksuoti, kad į Lietuvą įskrido dronas. Tuo metu kiti pabrėžia – šis incidentas dar kartą parodė, kokia bedantė yra Lietuvos oro gynyba.
Kaip pranešta pirmadienį, naktį iš sekmadienio į pirmadienį Varėnos rajone esančiame Lavyso kaime sprogo ir į ežerą nukrito objektas. Iš pradžių kelta prielaida, kad tai gali būti „Shahed“ tipo dronas, kurio įskridimo į Lietuvos teritoriją neužfiksavo nei kariuomenė, nei pasieniečiai.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Ekspertai nesuvokia, kaip vis dar gali būti taip, kad į Lietuvą įskridusio drono nepastebėjo jokios šalies tarnybos.
- VSAT atstovas teigia, kad jie neturi įrangos pastebėti tokių kovinių dronų, tačiau efektyviai tvarkosi su kontrabandiniais dronais.
- Š. Jasiukevičius mano, kad dronas į Lietuvą buvo paleistas tyčia, tačiau kitų pašnekovų manymu – svarbiausia yra ne tai, kaip dronas atskrido į Lietuvą, o tai, kad jis nebuvo pastebėtas.
Tiesa, antradienį premjerė Inga Ruginienė ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, jog naujausi duomenys rodo, kad į Lietuvos teritoriją įskriejo ir čia sprogo ukrainietiškas dronas.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas portalui LRT.lt teigė, kad fiksuoti tokius dronus nėra pasieniečių atsakomybė, jie fiksuoja kitokius – kontrabandinius – dronus.
Kaip bebūtų, pasak portalo LRT.lt ir LRT RADIJO kalbintų pašnekovų, ši situacija dar kartą parodė viena – Lietuvos oro erdvė yra kiaura, o droną paleidęs priešas pamatė, kad mūsų šalies oro gynyba kol kas tėra imitacija.
Pirštu beda į pasieniečius
Portalo LRT.lt kalbintas karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis teigė, kad problema yra ne tai, kad dronas įskrido į Lietuvą, bet tai, jog niekas jo nepastebėjo.
„Už valstybės sienos apsaugą yra atsakinga VSAT. Mes dažnai viešuose šaltiniuose, socialinėje medijoje matome, kaip fainai meškutės laksto palei sieną arba kaip pro ją prasibrauna pabėgėliai. Tačiau VSAT atsakomybė taip pat yra ir erdvė virš tvoros“, – kalbėjo D. Antanaitis.
Taip pat skaitykite
Jo teigimu, negerai, kad nėra integruota elektrooptinė stebėjimo sistema, kuri skirta būtent oro erdvei ir objektams, atskrendantiems iš Baltarusijos teritorijos, stebėti.
„Negaliu atsakyti, ką turi VSAT, tačiau tokie faktai, kad jau kelintas dronas, kurio mes nepastebėjome, įskrenda, rodo, kad yra spraga ir turime ją užlipdyti nepanikuodami. <...>
Jokio skirtumo, koks tai dronas, ar tai „Gerbera“, ar „Shahed“, ar kas kitas. Esmė, kad yra kažkoks sprogmuo, kuris keliauja oru. Žalą daro ne dronas, žalą daro sprogmuo, prie ko nors pritaisytas“, – komentavo karybos ekspertas.
Anot D. Antanaičio, jei toks dronas būtų sprogęs strategiškai svarbioje ar gyvenamoje teritorijoje, nuostolių galėjo būti daug. Tačiau, pasak jo, reikia pripažinti, kad Lietuvoje yra daugiau tuščių teritorijų ir nepavojingų vietų.
„Bet tai nereiškia, kad mes neturime gebėti pastebėti atskrendančios grėsmės ir jos neutralizuoti. <...> Tai gali būti numušimas, bet jei mes numušime virš apgyvendintos vietovės, tai gali padaryti dar daugiau žalos.
Esmė yra ne numušti, o pastebėti, identifikuoti ir sekti, nes jei jis krenta neapgyvendintoje vietovėje, tai šimtas metų, tegul jis ir krenta. Vis dėlto reikia selektyviai atrinkti taikinius ir juos naikinti taip pat selektyviai. <...>
Atsiminkime įvykius Lenkijoje, kai buvo bandoma numušti iš Rusijos atskrendančius dronus ir raketa sunaikino lenkų namą“, – komentavo Lietuvos kariuomenės atsargos majoras D. Antanaitis.
VSAT dėmesys – kontrabandiniams dronams
Visgi su D. Antanaičio vertinimu, kad pasieniečių atsakomybė buvo pamatyti į Lietuvą įskrendantį, panašu, kovinį droną, nesutinka Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis. Jis portalui LRT.lt teigė, kad VSAT aktyviai sutramdo kontrabandinius dronus.
„Tarsi žodis „pasienietis“ yra viskas, kas prie sienos vyksta. Tačiau taip nėra. Kalbant apie dronus, VSAT vien pernai nuleido 59 dronus, užpernai 54, šiemet jau apie 10. Bet tai kalba apie kontrabandinius dronus, kurie naudojami kontrabandai, kuriems kiekvienas patrulių ekipažas turi specialią antidroninę įrangą ir šitą reiškinį užkardo.
Bet taip, tokiems dronams, jei tai yra karinis dronas, „Shahedas“ ar kas nors panašaus, VSAT įrangos neturi, nes vykdo kitą funkciją“, – sakė G. Mišutis.
Pasieniečių, pasak jo, VSAT funkcija pirmiausia yra saugoti valstybės sieną sausumoje, teritorinėje jūroje ir pasienio vandenyse. Visame pasienyje veikianti sienos stebėjimo sistema, kaip sakė G. Mišutis, pirmiausia skirta nusikaltimams ir pažeidimams ant žemės užkardyti.
„Į jos akiratį, aišku, patenka horizonte esantys objektai iki tam tikro aukščio, bet iki riboto aukščio. Kiekvienu atveju aptikus kažkokį įtartiną reiškinį ar užfiksavus kažkokius veiksmus yra kasdienybės dalykas keistis informacija su karinėmis oro pajėgomis, atsakančiomis už oro erdvės kontrolę, apsaugą ir stebėjimą.
Jeigu norima pasakyti, kad vakar įskridęs dronas yra kažkoks pasieniečių aplaidumo ar neatidumo rezultatas, tai nėra teisinga, nes yra visai kita funkcija“, – kalbėjo VSAT atstovas.
Taip pat skaitykite
Oro erdvė – kiaura, gynyba – neegzistuojanti
Į Lietuvą jau trečią kartą įskridęs dronas dar kartą išryškino oro gynybos spragas. Šarūnas Jasiukevičius, socialinės paskyros „Praeities žvalgas“ autorius, prasidėjus karui Ukrainoje aktyviai įsitraukęs į pagalbą fronte kariaujantiems ukrainiečiams, kalbėdamas LRT RADIJUJE teigė, kad yra mažai šansų, jog dronas į Lietuvą įskrido, nes pasiklydo.
„Turbūt yra 90 proc. [tikimybė], kad jis taip ir buvo taikytas, specialiai atvestas, jam buvo užduota tokia misija. Jis buvo specialiai nuvestas į ežerą, ežero vidurį, centrą tam, kad būtų galima sakyti, jog žala nepadaryta, niekas nenukentėjo.
Bet iš tiesų tai buvo mūsų oro gynybos sistemų patikrinimas ir kaip į tai reaguoja tarnybos. Manau, akivaizdu, ką priešas sužinojo apie mūsų oro gynybą – kad pas mus oro gynyba faktiškai neegzistuoja. Kariuomenė apie tai sužinojo, kai jai pranešė policija, ir tik tada jie nuvažiavo į vietą pažiūrėti.
Tokia mūsų oro gynyba yra imitacija. Čia yra nusikalstamas pinigų švaistymas. Pinigai išleisti, bet oro gynybos faktiškai mes neturime“, – kalbėjo S. Jasiukevičius.
Parlamentaras Giedrimas Jeglinskas taip pat tvirtino, kad Lietuvos oro erdvė yra skylėta ir situacija negerėja, nors apie šią problemą kalbama jau ilgą laiką.
Taip pat skaitykite
„Situacija yra absurdiška. Niekas nežinojo, negirdėjo, nematė. Ir dabar mes sakome, kad tarnybos gal neturėjo sužinoti, nuošalyje kažkur nukrito. Na, baikime. Baikime tokias kalbas. Tai rodo paprastą faktą – kad mūsų oro erdvė nėra apsaugota, ji yra skylėta, kiaura“, – kritikavo Seimo narys.
Anot G. Jeglinsko, problema yra lyderystės klausimas, nes vykdomoji valdžia, premjerė, prezidentas, kariuomenės vadas, ministras turi imti ir pasakyti, kad oro gynyba yra prioritetas, tam turi būti skiriami ne tik finansai, bet ir žmogiškieji ištekliai.
Karys savanoris Arūnas Kumpis LRT RADIJUJE abejojo, kad į Lietuvą įskridęs dronas buvo diversija, nes, pasak jo, nebūtų logiška siųsti tokio dronl su sprogmenimis, kad būtų išsiaiškinta tai, kas jau ir taip seniai aišku, jog Lietuva neturi gynybos nuo dronų.
„Niekas neturi pasaulyje, išskyrus ukrainiečius. Tai klausimas, kam tokiomis nesąmonėmis užsiimti. Bet ne tame esmė. Esmė tame, ar mes penktais karo Ukrainoje metais imsimės pagaliau priemonių, rasime žmonių, kurie bus tikrai atsakingi ir kurie žiūrės į tai rimtai ir spręs šitas problemas.
Man tai netelpa į galvą. Mes nei balionų galime neutralizuoti, nei pastebime į Lietuvos teritoriją įskrendančius dronus. Ir mes visur kalbame apie tai, kokie esame galingi, kaip mes esame NATO, kaip mes šaudysime į lankininkus, o ne į strėles, ir visokias kitokias nesąmones, kai negalime elementariausių dalykų padaryti penktus metus“, – kalbėjo A. Kumpis.
Sprogimas nuaidėjo pirmadienio naktį
LRT.lt primena, kad incidentas, kai Varėnos rajone ant ežero ledo nukrito ir sprogo dronas, įvyko pirmadienio naktį, apie 03.05 val.
Lietuvos kariuomenės atstovas majoras Gintautas Ciunis pirmadienio vakare sakė, kad renkamos sprogusio objekto nuolaužos, darbai perkelti ir į antradienį, o įkalčiai bus tiriami.
„Jau yra surastas vidaus degimo variklis. Vidaus degimo varikliai naudojami kai kuriuose dronuose. Matėte, kaip atrodo ežeras, skylė labai panaši į sprogimo padarytą skylę, galima daryti prielaidą, labai nenuklystant į šoną, kad tai galėjo būti dronas“, – sakė majoras.
Jis pasakojo, kad pasiekti galimo sprogimo vietą nėra paprasta, nes ledas kai kur aptirpęs. Darbai gali būti tęsiami ir rytoj. „Sprogmenų nėra rasta, yra rastas vidaus degimo variklis, metalinės, plastikinės detalės“, – sakė jis, vėliau pridūręs, kad tai, jog šiuo metu sprogmenų neaptikta, nereiškia, kad jų ir nebuvo.
Drono, kariuomenės žiniomis, incidento naktį neužfiksavo ir pasieniečiai.
