Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad Varėnos rajone sudužęs ir sprogęs dronas, labai tikėtina, buvo ukrainietiškas ir galėjo pasiklysti dėl radijo kovos priemonių poveikio.
Anot R. Kauno, įtariama, kad minimas dronas buvo skirtas atakuoti Primorsko uostą Rusijos šiaurės vakaruose.
„Preliminari informacija iš tarnybų yra tokia, kad tai yra vienas iš dronų spiečiaus dronų, kurie atakavo Primorsko uostą. (...) Labai tikėtina, kad tai yra ukrainietiškas dronas, paveiktas radijo kovos priemonių, pasiklydęs ir nukritęs pas mus“, – antradienį Prezidentūroje žurnalistams teigė R. Kaunas.
„Noriu paminėti, kad nei Baltarusija nematė, nei Lietuva, deja, nematė, nes dronas skrido žemiau negu, panašu, kad 300 metrų. Tarnybos dar šitą vietą aiškinasi“, – pridūrė jis.
Anot ministro, papildomi radarai, kurie reikalingi žemai skrendančių dronų aptikimui jau yra užsakyti, tačiau dar neatvykę į Lietuvą.
„Jie, deja, atvyksta 2026, 2027, 2028 metais. Tai darbus mes darome, tiesiog nueiti ir nuo lentynų paimti priemones ir jas turėti šiandien galimybės nėra“, – kalbėjo R. Kaunas.
Ministras pažymi, kad nuo paskutinių dronų įskridimų pernai liepą jų aptikimo technologijos Lietuvoje gerėja.
„Be abejo tai pasikeitė, yra atlikti nauji užsakymai, atliktos naujos analizės, ko mums reikėtų ir kaip mums reikėtų. Šiandien aš išvykstu į Ukrainą, lygiai taip pat aptarsim ir šitą įvykį, kad jie nesikartotų, kokių mums priemonių reikėtų, ir aptarsime Ukrainos turimas technologijas, kad būtų galima kuo greičiau diegti Lietuvoje“, – sakė politikas.
LSDP vadovas apie incidentą Varėnos rajone: situacija manęs netenkina
Į Lietuvą įskridus ir Varėnos rajone sudužus dronui, valdančiųjų socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sako, kad jo netenkina, kaip yra valdomi tokio pobūdžio incidentai.
„Situacija manęs, ir kaip politiko, ir kaip piliečio, netenkina“, – žurnalistams Seime antradienį sakė M. Sinkevičius.
BNS rašė, kad galimai iš Baltarusijos atskridęs dronas ant Lavyso ežero nukrito ir sprogo ankstų pirmadienio rytą, tačiau Lietuvos oro erdvę kirtusio objekto kariuomenės radarai neužfiksavo.
Kaip anksčiau rašė BNS, pernai į Lietuvą du kartus buvo įskridę Rusijos dronai „Gerbera“, vienas iš jų buvo su sprogmenimis. Pareigūnai nustatė, kad šie dronai buvo nukreipti į Ukrainą, bet į Lietuvą pateko netyčia, kai ukrainiečiai elektroninės kovos priemonėmis sutrikdė jų skrydžio kryptis.
„Tada jau buvo signalas, kad nėra viskas gerai su oro gynyba ir su detekcija objektų, patenkančių į mūsų oro erdvę“, – teigė M. Sinkevičius.
Už Lietuvos gynybą atsakingi pareigūnai teigia, jog šalis neturi pajėgumų fiksuoti žemame aukštyje skrendančių oro erdvės pažeidėjų, tačiau tam reikalinga technika bus įsigyta per artimiausius kelerius metus.
„Norėtųsi, kad procesai vyktų greičiau ir tos situacijos nesikartotų, o išvadas reikia daryti, ir manau, kad kariuomenė jas pasidarys“, – kalbėjo socialdemokratų vedlys.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas antradienį pranešė, kad pirmadienį į Lietuvą įskridęs dronas, labai tikėtina, buvo ukrainietiškas ir galėjo pasiklysti dėl radijo kovos priemonių poveikio.
Anot R. Kauno, įtariama, kad minimas dronas buvo skirtas atakuoti Primorsko uostą Rusijos šiaurės vakaruose.
