Vilniuje minint 1863–1864 metų sukilimo metines, oficialiuose renginiuose sekmadienį dalyvauja Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jie kartu su prezidentu Gitanu Nausėda ir pirmąja ponia Diana Nausėdiene mini 163-iąsias sukilimo metines, kurių proga Vilniaus katedroje laikomos iškilmingos mišios.
Iškilmėse taip pat dalyvaus premjerė Inga Ruginienė ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Prieš mišias Katedros prieigose V. Zelenskis pasitiktas plojimais ir šūksniais „Slava Ukraini“.
Gitanas Nausėda: Ukrainos pavyzdys rodo, kad laisvės troškimas negali būti įveiktas
Prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo, kad sukilėlių pastangos atvėrė kelius naujoms pasipriešinimo formoms, o laisvės tradicija atskyrė lietuvius, lenkus, ukrainiečius ir baltarusius nuo Rusijos.
G. Nausėda pabrėžė, kad Ukrainos pavyzdys parodo, jog laisvės troškimas negali būti įveiktas.
„Būtent paveldėta laisvės tradicija amžiams atskyrė mūsų tautas – lietuvius, lenkus, ukrainiečius, baltarusius – nuo Rusijos, kuri dėjo visas pastangas, tačiau neįstengė šios nematomos, tačiau nepaprastai tvirtos sienos nugriauti“, – sekmadienį mišiose sukilimo metinėms paminėti Vilniaus katedroje teigė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, laisvės troškimas lydėjo protėvius iš vieno sukilimo į kitą, padėjo ištverti visas naujas represijų, priverstinės indoktrinacijos, tautinės tapatybės naikinimo bangas. Anot jo, iki šių dienų lydi tas pats įsipareigojimas laisvei.
„Šiandien jį ryškiausiai matome kovojančioje Ukrainoje. (...) Ukrainos pavyzdys aiškiausiai parodo, kad tikras, autentiškas laisvės troškimas negali būti įveiktas. Kartą prasiveržęs galinga jėga, jis palieka neišdildomą pėdsaką žmonių širdyse ir mintyse. Žudynės, represijos, propagandinis spaudimas tik dar labiau sutelkia, didina ryžtą priešintis ir priartina pergalę. Kaip tikiu, vieną dieną nugalės ir mūsų kaimynų baltarusių demokratinės jėgos“, – teigė G. Nausėda.
Lenkijos prezidentas: istorija kartojasi, ir pavojingiausi momentai visada prasideda bandymu atimti iš kitų teisę į laisvę
Tuo metu Vilniuje viešintis Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pažymėjo, kad istorija moko, jog „tironai remiasi baime ir užmarštimi, o laisvė remiasi atmintimi ir solidarumu“.
„1863-ųjų metų sukilimas, nors ir pralaimėtas kariniu požiūriu, buvo pergalė moraliniu ir dvasiniu aspektu. Jis pažadino tautų sąžinę, išsaugojo jų tapatybę. Jis perdavė žinią ateities kartoms, kad pasiduoti nevalia. Dėl šio įsitikinimo Lenkija ir Lietuva 1918 metais atgavo nepriklausomybę“, – Vilniuje teigė Lenkijos vadovas.
„Tegul 1863-ųjų metų sukilimo atminimas būna įsipareigojimas. Vienybei, abipusei paramai, ginti tiesą, atmesti cinizmą, verčiantį stipresnį diktuoti sąlygas silpnesniam. Istorija kartojasi, ir pavojingiausi momentai visada prasideda bandymu atimti iš kitų teisę į laisvę. Tačiau tik nuo mūsų priklauso, ar tai pasikartos kaip sugrįžimas į nelaisvę, ar kaip patvirtinimas, kad Europa pasimokė iš savo praeities“, – kalbėjo jis.
Vėliau šalių vadovai padės vainikus Senųjų Rasų kapinių koplyčioje.
Šiose kapinėse yra palaidoti sukilimo vadai Zigmantas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas, taip pat 18 sukilimo dalyvių, kurių palaikai 2017 metais buvo rasti Gedimino kalne.
Tai bus antrasis K. Nawrockio vizitas Lietuvoje. Tuo metu V. Zelenskis nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios Lietuvoje lankosi penktą kartą. Iš viso tai bus septintas jo vizitas šalyje.
1863–1864 metais buvusios Abiejų Tautų Respublikos (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės) nacionalinis pasipriešinimas Rusijos imperijos valdžiai buvo kovingiausias, ilgiausiai trukęs tautinio ir socialinio išsivadavimo judėjimas Rusijos imperijoje XIX amžiuje.
Sukilimas apėmė Lenkijos karalystę (į ją įėjo ir Užnemunė), Lietuvą, Baltarusiją ir dalį Ukrainos. Pasipriešinimą Rusijos imperija numalšino, bet sukilimas turi ypatingą reikšmę visoms tautoms, kovojusioms prieš priespaudą.
1863–1864 metų sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena minima sausio 22-ąją.
