Pirmą kartą per daugiau nei du dešimtmečius prezidentą neigiamai vertina daugiau žmonių nei teigiamai, rodo penktadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.
Anot jos, Gitano Nausėdos reitingas toliau krinta ir išlieka žemiausiu nuo darbo pradžios 2019 metais – šalies vadovą gruodį palankiai vertino 38,2 proc., nepalankiai – 42,6 proc. Lietuvos gyventojų.
Lapkritį atliktoje apklausoje politiką palankiai vertino 45,2 proc. respondentų, nepalankiai – 32,3 procento. Tai lėmė, kad prezidentas iš pirmos populiariausių politikų vietos nukrito į ketvirtą.
„Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys tokius pokyčius lygina su Rolando Pakso prezidentavimu.
„Paprastai prezidentai turi teigiamus vertinimus, būna pirmoje vietoje. Neigiamą vertinimą Lietuvos prezidentas pastarąjį kartą turėjo 2004 metais ir tai buvo Rolandas Paksas. Tačiau jo atveju buvo labai aiškios priežastys – tėvynės išdavystė“, – BNS sakė sociologas.
Anot jo, nėra vienos priežasties, kodėl G. Nausėdos reitingas jau kelis mėnesius iš eilės drastiškai mažėja.
„Tas kritimas prasidėjo vasarą ir sietinas su Vyriausybės formavimu, kuris truko iki spalio. Paskui buvo demonstracijos, laužai prie Seimo. Nėra vieno įvykio, tai procesas“, – aiškino V. Gaidys.
„Nemuno aušros“ partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis vejasi šalies prezidentą kaip visuomeninis veikėjas, kuris geriausiai atstovauja lietuvių interesus.
Gruodžio 12–30 dienomis atliktos apklausos duomenimis, šalies gyventojai ir toliau vertina G. Nausėdą kaip geriausiai atstovaujantį jų interesus – taip teigė 6,1 proc. apklaustųjų, kai lapkričio mėnesio apklausoje jį geriausiu savo atstovu įvardino 10,4 proc. „Aušriečių“ lyderį R. Žemaitaitį geriausiu atstovu savo interesams išrinko 5,9 proc. respondentų, kai lapkritį tokių buvo 7 proc.
Taigi, gruodžio mėnesio duomenimis, skirtumas tarp politikų yra paklaidos ribose – 0,2 proc.
Sociologas tikino, kad prezidentą neigiamai vertina daugiausia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir „Nemuno aušros“ rinkėjai. Palankiausiai į G. Nausėdą žiūri Lietuvos socialdemokratų partijos elektoratas.
Iš antrosios į pirmąją vietą pagal populiarumą tarp Lietuvos politikų pakilo opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Jį palankiai vertina 47 proc., nepalankiai – 33 proc. Lietuvos gyventojų. Lapkritį atitinkami reitingai siekė 44,2 ir 30,5 procento.
Į antrąją vietą pakilo „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga. Palankiai vertinančių europarlamentarą skaičius lieka toks pats kaip ir lapkritį – 39,6 proc., nepalankus politiko vertinimas siekia 36,7 proc, lapkritį jis buvo 35,2 procento.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen reitingų lentelėje yra trečia. Teigiamos nuomonės apie ją yra 39,1 proc. (lapkritį – 37,4 proc.), neigiamos – 38,9 proc. (35,3 proc.) gyventojų.
Penktą vietą užima TS-LKD vedlys Laurynas Kasčiūnas. Teigiamai jį vertina 36,5 proc. gyventojų (lapkritį – 34,6 proc.), neigiamai – 42 proc. (lapkritį – 40 proc.) apklaustųjų.
Toliau lentelėje – Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius. Palankiai jį vertina 35,5 proc. gyventojų (lapkritį – 35,8 proc.), neigiamai – 34,4 proc. (lapkritį – 28,4 proc.) apklaustųjų.
Iš penktosios vietos į septintąją gruodį nukrito užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Lietuvos diplomatijos vadovą palankiai vertino 34,2 proc. apklausos dalyvių, nepalankiai – 26,2 proc. respondentų (lapkritį buvo atitinkamai 36,4 ir 22,3 procento).
Nemėgstamiausiu politiku Lietuvoje lieka valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Apklausos duomenimis, jį nepalankiai vertina 56,1 proc. (lapkritį – 50,4 proc.) Lietuvos gyventojų, palankiai – 26,1 proc. (25,3 procento).
Antra neigiamai vertinamų politikų sąraše – premjerė socialdemokratė Inga Ruginienė. Apie ją nepalankiai atsiliepė 49,1 proc. (buvo – 41 procentas) respondentų, palankiai – 30,3 proc. (buvo – 35,4 proc.) apklaustųjų.
Konservatoriai su nedidele persvara išlaiko pirmą vietą partijų reitinge
Opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su nedidele persvara išlaikė pirmą vietą partijų populiarumo lentelėje, rodo penktadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.
Jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už konservatorius gruodį būtų balsavę 12,9 proc., lapkritį tokių buvo 13,7 procento.
„Gal dėl to, kad valdančioji dauguma silpnai save parodė, nėra ryškių ministrų, tik vienas su pliusu (daugiau vertinančiųjų palankiai nei nepalankiai – BNS), visi kiti trylika – su minusiais. Tame kontekste opozicija atrodo vis geriau, o anie vis blankiau ir blankiau“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
Tuo metu valdančiąją Lietuvos socialdemokratų partiją palaikytų 11,4 proc. respondentų (lapkritį – 12 proc.).
Trečia reitinguose išlieka valdančioji „Nemuno aušra“, šią politinę jėgą palaikytų 10 proc. Lietuvos gyventojų – tiek pat, kiek ir prieš mėnesį.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ reitingas siekia 8,2 proc. (lapkritį – 9,3 proc.), valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – 7,2 proc. (lapkritį – 7,4 proc.).
Už opozicinį Liberalų sąjūdį balsuotų 6,6 proc. apklausos dalyvių (lapkritį – 5,3 proc.).
„Vilmorus“ apklausa taip pat rodo, kad kitą partiją palaikytų 3,4 proc., o nebalsuotų 12,2 proc. respondentų. Nežinančiųjų, už ką balsuotų, buvo 28,1 proc. tyrimo dalyvių.
V. Gaidys atkreipė dėmesį, kad padaugėjo gyventojų, besirenkančių balsuoti už kitą partiją.
„Tarp kitų partijų dominuoja Nacionalinis susivienijimas. Jeigu jų pavadinimas būtų įrašytas ir būtų galima pasirinkti, manau, praeitų balsavimo barjerą“, – tvirtino „Vilmorus“ vadovas.
Gyventojų pasitikėjimas Vyriausybe – žemiausias per 14 metų
Gyventojų pasitikėjimas Vyriausybe – žemiausias per 14 metų, rodo penktadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.
Jos duomenimis, Vyriausybe pasitiki 11,9 proc. gyventojų, o nepasitiki 46,5 procento. Kai „Vilmorus“ atlikinėjo apklausą lapkritį, šie skaičiai atininkamai siekė 16,8 ir 41,8 procento.
„Paskutinį kartą toks žemas pasitikėjimas buvo 2012-ųjų sausį. Tuo metu buvo ekonominė krizė, Andrius Kubilius buvo premjeras ir nepasitikėjimas buvo siejamas su krize, mokesčiais“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
Vis tik sumažėjusį pasitikėjimą Vyriausybe sociologas siejo ne su ekonominėmis problemomis, o naujais veidais premjerės Ingos Ruginienės sudarytoje Vyriausybėje.
Tradiciškai pirmoje vietoje pagal visuomenės pasitikėjimą yra ugniagesiai, jais pasitiki 91,3 proc. gyventojų, lapkritį jais pasitikėjo 92 proc. apklaustųjų.
Policija pasitiki 64,6 proc. (lapkritį – 66,1 proc.), kariuomene – 60,1 proc. (lapkritį – 60,7 proc.), „Sodra“ 55,2 proc. (lapkritį – 58,2 proc.) tyrimo dalyvių.
Tradiciškai Lietuvoje žmonės mažiausiai pasitiki politinėmis partijomis, Seimu, Vyriausybe, rodo apklausa.
Nežymiai sustiprėjo pasitikėjimas žiniasklaida, ją teigiamai vertina 32,9 proc. gyventojų (lapkritį – 28,4 proc.), o nepasitiki – 30,9 proc. (lapkritį – 34,2 proc.).
Šiek tiek sumažėjo ir gyventojų pasitikėjimas teismais. Apklausos duomenimis, teismais pasitiki 24,8 proc. gyventojų, o nepasitiki 30 procentų. Kai „Vilmorus“ atlikinėjo apklausą lapkritį, šie skaičiai atitinkamai siekė 27,9 ir 24,9 procento.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko gruodžio 12–30 dienomis. Apklausta tūkstantis pilnamečių šalies gyventojų, maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.
