Visuotinio pripažinimo Europoje kol kas nesulaukęs „dronų sienos“ projektas atskleidė realybę – šalys pačios bando imtis iniciatyvos kurti naujas oro gynybos sistemas ir jas įtraukti į bendrą NATO gynybos sumanymą. Ekspertų teigimu, dabar esmė – sudaryti dvišalius susitarimus su verslais, trumpinti tiekimo ir gamybos grandines.
Lietuvos bepiločių ir technologijų kompanijoms sulaukiant vis daugiau dėmesio iš užsienio investuotojų tampa akivaizdu – skirtingų šalių įmonių partnerystė tampa gynybos pramonės pamatu. „ADV Defense“ tapo dar vienu pavyzdžiu.
Prieš kelias savaites viena iš „Teltonikos“ įmonių sudarė memorandumą su Vokietijos dronų gamintoja „Quantum Systems“. Komponentai, gamybos pajėgumai – Lietuvoje, o dronai – Vokietijos brigadai, gal ir Lietuvos kariuomenei.
„Mes esame pajėgūs (pasiskaičiavom) šiai dienai pagaminti daugiau nei 50 tūkst. vienetų dronų per mėnesį arba daugiau negu 300 tūkst. elektronikos komponentų, skirtų dronams. Šitą pajėgumą galėtume skirti bendriems projektams“, – teigia „ADV Defense“ vadovas Dovydas Rupšys.
Trumpesnės tiekimo grandinės, integracija į NATO šalių kariuomenes – itin svarbūs prioritetai. Ypač NATO rytų sparno šalims.
Tačiau eurokomisaro Andriaus Kubiliaus inicijuota bendra „dronų sienos“ idėja nesulaukė pripažinimo. Pasak bepiločių gamintojų atstovo, tai lėmė ir pavadinimas.
„Kai kalbame apie dronų sieną, visi įsivaizduoja, kad dronai nuolat kybo ore ir taip sudaro sieną. Bet juk idėja ne tokia. Idėja – integruoti naujas technologijas į egzistuojančias oro gynybos struktūras. Dabar jos grįstos, pavyzdžiui, naikintuvais „Eurofighter“, gynybos sistemomis „Patriot“ – labai patikimomis, tačiau ir labai brangiomis sistemomis. Tačiau atsakymo, kurio neradome – kaip ekonomiškai pagrįstai numušti dronus“, – sako „Quantum Systems“ atstovas Paul Strobel.
„Dronų sienos“ pavadinimas dingsta iš Briuselio pareigūnų žodyno, tačiau jį keičia integruotos oro gynybos sąvoka. Didžiausią susidomėjimą reiškia rytinio sparno valstybės, susiduriančios su didžiausia dronų grėsme.
Vakarų Europa, nepaisant bepiločių skrydžių virš ypatingos svarbos objektų, prioritetą teikia kitur. Vienybės šiuo klausimu nėra ir rytiniame sparne, nes įsiplieskė diskusijos dėl dviejų skirtingų technologinių sprendimų – ar priešiškus dronus numušti, ar paveikti elektroninės kovos priemonėmis.
„Neturime prabangos būti pesimistiški dėl šio projekto. Mums jo reikia. Pavadinimas nėra svarbus, nes svarbiausia esmė – reikia tokių pajėgumų. Situacija labai skiriasi nuo to, kokia ji yra taikos metu ir vykstant karui – kol nevyksta karo veiksmų, tol negalime šaudyti ore į bet kokį priešišką objektą“, – mano Estijos gynybos ministras Hanno Pevkur.
Lietuvą dar ir užgriuvus kontrabandinių balionų krizei, spręsti situaciją tenka patiems – Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė lėšų ir per kelis mėnesius laukia realių pramonės gaminių. Bendra tendencija – kiekviena NATO rytų sparno valstybė dabar turi pritaikyti savo gynybos reikmes sau, bet kartu įsilieti ir į bendrą NATO gynybos sumanymą, nes organizacija per lėta ir negali primesti sprendimų visiems. Pamatu tampa dvišaliai susitarimai.
„Dalis didžiulio gynybos industrijos įsigijimo pavirstų tam tikru pramoniniu bendradarbiavimu Lietuvoje su mūsų įmonėmis. Ir, nemaža dalimi, atsirastų gamybiniai, industriniai pajėgumai, kurie tą dalyką darytų“, – teigia krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
NATO šalių modelis tampa panašus į Ukrainos. Ukraina daug ir specifinės ginkluotės kuria pati arba su tam tikromis Europos valstybių įmonėmis. Procesus spartina ne tik puolanti Rusija, bet ir nuolaidų derybose reikalaujanti, ginkluotę stabdyti grasinanti Jungtinių Valstijų administracija.
„Tai ir yra pagrindinė kibirkštis ar motyvacija kurti ginkluotę greičiausiu įmanomu būdu. Geopolitinė situacija siunčia aiškią žinią mums – turime kliautis tik savimi. Tam, kad apsigintume, reikia pajėgios industrijos. O Ukrainos atveju, dar asimetrinių, išradingų priemonių“, – sako „Tech force in Ukraine“ viena vadovių Lilija Slobodian.
Keli Lietuvos dronų gamintojai, bendradarbiaujantys ir su kitomis NATO valstybėmis, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos kariuomenė šįmet gerokai pasistūmėjo integruodama dronus. Netgi labiau nei skelbia viešai.
