Antikorupcinį vertinimą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų, lengvinančių vadovo atleidimą, atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) mano, kad siūlymas leisti LRT tarybai balsuoti slapta ir įstatymo skuba Seimo salėje kelia rizikų dėl skaidrumo.
STT pastebi, kad slaptu LRT tarybos balsavimu nebūtų užtikrinamas sprendimų skaidrumas ir atskaitomybė visuomenei.
„Tarnybos vertinimu, slaptas balsavimas nepanaikintų galimo išorinio spaudimo rizikos LRT tarybos nariams. Priešingai, slaptas balsavimas neleistų identifikuoti ir valdyti galimus interesų konfliktus, taip pat įvertinti, ar tarybos narių sprendimai buvo priimti laikantis objektyvumo ir nešališkumo principų bei ar balsavimas nebuvo paveiktas neskaidrių susitarimų. (...) Be to, tokiais svarbiais visuomenei, viešajam interesui klausimais kaip LRT vadovo atleidimo klausimas sprendimai turi būti priimami kuo skaidriau“, – nurodo STT.
Tarnyba pažymi, kad LRT taryba atstovauja visuomenės interesams, veikia LRT ir visos visuomenės naudai, todėl tarybos nariai turėtų būti viešai atsakingi ir atskaitingi už priimamus sprendimus, užtikrinant sprendimų priėmimo proceso skaidrumą.
Be kita ko, STT kyla abejonių dėl skaidrumo, nes įstatymą bandoma priimti skubos tvarka.
„Įstatymų projektais siūlomas teisinis reglamentavimas dėl LRT vadovo atleidimo ypač reikšmingas – tai gali kelti grėsmę visuomeninio transliuotojo redakcinei ir institucinei nepriklausomybei, gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotai doktrinai, Europos Sąjungos teisės normoms dėl žiniasklaidos laisvės“, – teigia STT.
Tarnyba atkreipia dėmesį, jog įstatymo projektui nebuvo prašoma pateikti Vyriausybės ar kitų institucijų išvadų, taip pat buvo pritaikyta skubos tvarka.
„Pažymėtina, jog įstatymų projektų svarstymo ir priėmimo skubos tvarka procedūra gali būti taikoma tik ypatingais atvejais. (...) Įstatymo projekto teisėkūros procesas kelia pagrįstų abejonių dėl jo skaidrumo ir atvirumo, tinkamo visuomenės įtraukimo į teisėkūros procesą bei pritaikytos skubos tvarkos“, – rašo STT.
Taryba taip pat rizikų mato, jog įstatymo projektas įsigaliotų nuo kitų metų – dar tebesitęsiant dabartinės LRT vadovės kadencijai.
Anot STT, jei įstatymas įsigaliotų kadenciją pradėjus naujam vadovui, būtų išsklaidytos prielaidos, kad teisinis reglamentavimas yra „nukreiptas prieš konkretų asmenį ir patvirtintų, kad Įstatymo projektu siūlomi pokyčiai yra sisteminio pobūdžio“.
BNS rašė, valdantieji siekia, jog visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Tačiau kol kas parlamentas yra pritaręs šmaikščiai opozicijos pataisai, jog atleidime turėtų dalyvauti ir demokratės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis.
Tai vienas iš šimtų siūlymų, kuriuos teikia opozicija, jog apsunkintų minėtos pataisos priėmimą.
Per priėmimo procedūrą ši redakcija turi būti pakeista. Pakeitimą valdančioji koalicija siekė priimti skubos tvarka dar šią savaitę.
Tiek LRT, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
Dėl grėsmės žodžio laisvei praėjusią ir šią savaitę surengtuose mitinge prie Seimo dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
